Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius patalpų oro paėmimo vietos reikalavimus, kad užtikrintumėte sveiką ir komfortišką aplinką savo namuose ar darbo vietoje.

Mechaninio Vėdinimo Sistemos su Šilumogrąža
Šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumogrąža (rekuperacijos). Naudojant tokias sistemas, energija atgaunama iš šalinamo oro. Griežtėjant Europos Sąjungos Komisijos reikalavimams dėl anglies dvideginio (CO₂) emisijos ir energijos taupymo, pastatų termoizoliacija ir sandarumas pastebimai gerėja, tačiau tyrimais nustatyta, kad patalpų oras juose gali būti dešimt kartų labiau užterštas nei lauke. Inžinierė, vėdinimo sistemų specialistė, l. e. statinių inžinerinių sistemų studijų programų vadovo pareigas Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete Laura Stasiulienė pasakoja, kad labiausiai paplitusios šiuo metu yra mechaninio vėdinimo sistemos su šilumogrąža.
Tokias sistemas dažniausiai sudaro šie elementai:
- Vėdinimo įrenginys
- Ortakių tinklas
- Oro tiekimo ir ištraukimo įrenginiai
- Triukšmo slopinimo įranga

Pagrindinis elementas vėdinimo sistemoje su šilumogrąža - vėdinimo įrenginys. Jo konstrukcijoje yra tiekiamo ir šalinamo oro filtrai, tiekiamo ir šalinamo oro ventiliatoriai, šilumogrąžos įrenginys (rotacinis arba plokštelinis šilumokaitis), šildytuvas ir aušintuvas. Vėdinimo įrenginys ortakių tinklu sujungiamas su patalpose įrengtais oro tiekimo ir ištraukimo įrenginiais, išorinėje pastato sienoje ar stoge įrengtais šviežio lauko oro paėmimo ir užteršto patalpų oro šalinimo įrenginiais. Orui tiekti ir ištraukti į patalpas ar iš jų gali būti naudojami įvairių formų ir konstrukcijų skirstytuvai bei grotelės. Lauko orui paimti ir užterštam patalpų orui šalinti gali būti naudojamos grotelės ir stogeliai.
Priklausomai nuo pasirinkto šilumogrąžos įrenginio tipo, lauko oro ir iš patalpų šalinamo oro temperatūros, galima sutaupyti iki 95 proc. energijos, reikalingos orui šildyti.
Svarbūs Aspektai Renkantis Vėdinimo Įrenginį
Renkantis vėdinimo įrenginį su šilumogrąža energiškai efektyviems pastatams svarbu atkreipti dėmesį į rekuperatoriaus naudingumo koeficientą ir pastato energinio naudingumo klasei keliamus reikalavimus. Kuo aukštesnis rekuperatoriaus naudingumo koeficientas, tuo mažiau energijos reikia papildomam oro pašildymui. Taip pat vėdinimo įrenginyje esantys ventiliatoriai turi vartoti mažai elektros energijos ir pasižymėti geromis akustinėmis ypatybėmis.
Nuo 2018 m. sausio Lietuvoje įsigaliojo reikalavimai statyti A+ energinio naudingumo klasės pastatus. Tokiuose pastatuose įrengtų mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemų rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei 80 proc., o vėdinimo įrenginyje esančių ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m3.
Oro Paėmimo Vietos Parinkimas
Svarbu lauko oro ėmimo angas įrengti taip, kad tiekiamas oras būtų kuo švaresnis. Inžinierė, vėdinimo sistemų specialistė L. Stasiulienė atkreipia dėmesį: Priklausomai nuo šalinamo oro užterštumo kategorijos, tarp lauko oro ėmimo ir šalinamo oro angų turi būti išlaikytas tam tikras atstumas. Derinant šiuos sprendimus su pastato architektu dar projektavimo stadijoje, oro ėmimo ir šalinimo angos gali būti visiškai nepastebimos.
Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą.
Decentralizuoti ir Centralizuoti Vėdinimo Sprendimai Daugiabučiams Pastatams
Specialistai diskutuoja, kokią vėdinimo sistemą - centralizuotą ar decentralizuotą - geriausia rinktis vėdinamiems daugiabučiams pastatams. Populiarėja decentralizuoti vėdinimo sprendimai, kai nelieka ilgų ir sudėtingų oro paskirstymo sistemų. Pasirinkus tokią sistemą, kiekvienas savininkas turėtų savo vėdinimo įrenginį ir galėtų jį valdyti. Veikiant tokiai sistemai, nėra bendrų stovų, išvengiama kaimyninių patalpų kvapų ir kitų standartiniuose daugiabučiuose kylančių problemų.
„Šiuo atveju kiekvienam butui yra įrengiama atskira vėdinimo sistema su šilumogrąža, kurią sudaro pirmiau paminėtos dalys. Vėdinimo sistemos daugia bučiuose gyvenamuosiuose pastatuose turėtų būti atskiros kiekvienam butui. Tai leidžia valdyti vėdinimo sistemas pagal individualius poreikius“, - sako L. Stasiulienė.
Antrasis decentralizuotų vėdinimo sistemų tipas - minirekuperatoriai. Jie tinka labiau, kai vėdinimo reikia jau įrengtuose ar renovuojamuose daugiabučiuose namuose. Tai pigesnis ir paprastesnis sprendimas: tereikia išgręžti sienoje angą, sumontuoti tokį rekuperatorių ir prijungti jį prie elektros.
Kita vertus, jau yra sėkmingų sprendimų, kai renovuojamuose daugiabučiuose įrengiama ir centralizuota vėdinimo sistema. Vienas tokių - daugiabutis pastatas Vilniuje, Mickevičiaus gatvėje. Ortakiai jame įrengti fasado termoizoliaciniame sluoksnyje ir sėkmingai paslėpti po apdaila. Juos taip pat būtų galima išvesti per įvairias šachtas, laiptines ar koridorius. Minėtame daugiabutyje kiekvienoje laiptinėje sumontuotas aukšto efektyvumo įrenginys su plokšteliniu šilumokaičiu skirtas 8 butams.
Parinkus tinkamus įrenginių komponentus, toks sprendimas atitiko keliamus aukštus reikalavimus - suminis suvartojamas ventiliatorių energijos kiekis buvo 0,37 Wh/m3. Ne tik ekonomiški ventiliatoriai, bet ir aukštas šilumogrąžos efektyvumas, pažangi valdymo automatika turėjo įtakos siekiant aukštos pastato energetinio naudingumo klasės.
Komforto Rodikliai
Projektuojant ir įrengiant vėdinimo sistemas, reikia atsižvelgti ir santykinio drėgnio rodiklius. Ištyrus kai kuriuos A klasės energinio naudingumo biurus paaiškėjo, kad santykinis drėgnis juose žiemą tesiekia tik apie 15 proc., nors pagal higienos normas turi būti mažiausiai 35. Šią bėdą iš dalies lemia perteklinis vėdinimas, kuris šaltuoju metų laiku yra ne mažesnė blogybė nei nepakankamas vėdinimas. Santykinės drėgmės problemą sumažina vėdinimo įrenginių su rotaciniais šilumokaičiais naudojimas, nes šie iš šalinamo oro atgauna ne tik šilumą, bet ir drėgmę. Tačiau daugeliu atvejų to nepakanka.
„Siekiant išvengti žemo santykinio drėgnio patalpose, reikėtų naudoti oro drėkintuvus. Oro drėkinimo įranga gali būti iš anksto integruojama į vėdinimo sistemas arba įrengiama tiesiogiai patalpose. Dažniausiai oras drėkinamas naudojant geriamąjį vandentiekio vandenį, - pasakojo L. Stasiulienė. - Vanduo gali būti išskaidomas labai smulkiais lašeliais, kurie, patekę į vėdinimo sistemomis tiekiamą oro srautą arba tiesiogiai į patalpos orą, išgaruoja, taip pakeldami santykinį patalpos drėgnį iki nustatyto. Orui drėkinti gali būti panaudojami ir garai. Tada vanduo yra kaitinamas, kol pasiekiama vandens virimo temperatūra ir susidaro vandens garai, kurie greitai pasklinda drėkinamame ore.“
Naujai statomuose pastatuose galima numatyti centrines drėkinimo sistemas, o jau pastatytuose taikyti įvairius mobiliuosius oro drėkintuvus. Kalbant apie patalpų oro drėkinimą svarbu paminėti, kad vanduo yra palanki terpė daugintis bakterijoms. Todėl vandens kokybė naudojamam orui drėkinti turi būti reguliariai stebima.
Komfortą daugiabučiuose pastatuose ar biuruose taip pat užtikrina ir triukšmą slopinantys sprendimai - vėdinimo įrenginiai, kurių korpusas pagamintas iš garsą izoliuojančių medžiagų, pakankamo skersmens ortakiai, oro paskirstymo įrenginiai, parinkti atsižvelgiant į akustinius duomenis, triukšmo slopintuvai prie vėdinimo įrenginių ir, jei reikia, ant vėdinimo sistemos atšakų.
Vėdinimo Sistemos - Kartu su Pastato Projektu
Statybos darbai prasideda nuo projekto. Vėdinimo sistema - ne išimtis. Jeigu pastate ketinama įrengti mechaninio vėdinimo sistemą, reikėtų pagalvoti, kur bus vėdinimo įrenginys, kurioje vietoje ir kaip bus paimamas lauko oras, kur bus oro šalinimo vieta, kur bus tiesiami ortakiai. Projektuodami naujus pastatus, architektai turėtų atkreipti dėmesį ir į jas, gal net suprojektuoti techninį aukštą šiems įrenginiams, kad vėliau stogas nebūtų apkarstytas vėdinimo įrenginių dėžėmis. Lauko oro ėmimo ir užteršto patalpų oro šalinimo angos dažniausiai įrengiamos pastato fasaduose arba stoge.
Galimos vėdinimo įrenginių pastatymo vietos:
- Gyvenamuosiuose pastatuose vėdinimo įrenginiai dažniausiai yra sandėliukuose, koridoriuose, virtuvėse. Galima juos integruoti į spintas.
- Visuomeninės paskirties pastatuose vėdinimo įrenginiams dažniausiai numatomos atskiros patalpos, kurių plotas priklauso nuo vėdinimo įrenginio priežiūros, remonto ir valymo reikalavimų.
Tokias problemas išspręsti, kai pastatas jau pastatytas, daug sunkiau ir brangiau.
Ateities Sprendimai - Proceso Valdymas
Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų oro kokybei valdyti vėdinimo sistemose gali būti naudojami įvairūs jutikliai, elektrinės pavaros ir valdikliai. Pasak pašnekovės, dažniausiai naudojami jutikliai yra anglies dvideginio (CO2) ir lakiųjų organinių junginių (LOJ), dar vadinamų tiesiog oro kokybės jutikliais. Pasitelkus jutiklius, sekamas oro kokybės lygis ir, jeigu viršijama rekomenduojama riba, į patalpas pradedamas tiekti didesnis šviežio oro kiekis.
Vėdinimo sistemos gali būti reguliuojamos pastatuose įrengtais šiuolaikiškais išmaniaisiais valdikliais, kurie gali savarankiškai nustatyti patalpų mikroklimatą pagal individualius vartotojų poreikius. Valdikliuose galima pasirinkti įvairius vėdinimo sistemų darbų režimus, pavyzdžiui, atostogų, savaitgalio, darbo ar asmeninį. Taip pat galima stebėti ir reguliuoti energijos sąnaudas, tiekiamo oro temperatūrą, oro srautą ir pan.
Vėdinimo sistemos gali būti valdomos kompiuteriu ar mobiliaisiais įrenginiais nuotoliniu būdu.
Oro Srauto Matavimas
Matuojant lauko oro srautą, pirmiausia reiktų pradėti nuo sveiko, saugaus ir tinkamo lauko oro kokybės. Į kiekvieną gyvenamąją patalpą turi patekti ne mažiau kaip 30 m3/h1 išorės oro. Įprastai vėdinimas turėtų būti matuojamas atsižvelgiant į planuojamą veikimo laiką arba esamą situaciją namuose, t. y. įprastą žmonių skaičių patalpose. Taip užtikrinamas ir tinkamas miegamojo vėdinimas. Turi būti palikta galimybė padidinti vėdinimo efektyvumą bent 30 %, pvz., norint išdžiovinti drėgnas patalpas arba patalpose laikinai padaugėjus žmonių. Į vėdinimo planą taip pat įtraukite padidinimo vertes.
Jei vėdinimas gali būti kontroliuojamas konkrečiai patalpai, vėdinimo efektyvumas gali būti mažesnis nei oro srauto veikimo laikas, pvz., kai patalpa yra tuščia.
Vėdinimo Sistemos Projektavimas
Vėdinimo sistema projektuojama kartu su visomis namo inžinerinėmis sistemomis. Daugiausiai profesionalumo prireikia projektuojant ortakių išvedžiojimą. Pastaruoju metu populiarūs lankstūs ortakiai, kuriuos galima paslėpti konstrukcijose, izoliaciniame sluoksnyje ar grindyse.
Pirmas etapas - vėdinimo sistemos projektavimas.
Priežiūra
- Nešvarūs filtrai sumažina įrenginio našumą. Keisdami filtrus, tuo pačiu pasikeiskite abu (tiekiamo ir ištraukiamo oro) filtrus. Juos rekomenduojama keisti dukart į metus, priklausomai nuo aplinkinio oro užterštumo.
- Subalansuotas namų vėdinimas turi vykti nuolatos, nestabdant. Jei dėl kažkokių priežasčių nejaučiate pastovaus vėdinimo poreikio arba siekiate maksimaliai taupyti, vėdinimą galite nustatyti minimaliu ekonomiškiausiu režimu. Tai negerai komforto ir sveikatos atžvilgiu, bet bent jau užsitikrinsite minimalią oro apykaitą namuose ir kartu išvengsite perteklinės drėgmės, pelėsio formavimosi nevėdinamuose kampeliuose.
Didelę įtaką rekuperatoriaus veikimui ir jo efektyvumui, turi vėdinimo sistemos komponentai, vienas iš tokių - oro paėmimo anga. Lauko oro paėmimo grotelės standartiškai turi tinklelį apsauganti nuo įvairių vabzdžių, graužikų ar paukščių patekimo. Svarbu žinoti, kad grotelės su smulkiu sieteliu greitai užsikimš ir turėsite bėdų dėl įrenginio veiklos ir jo efektyvumo. O jei jos įrengtos daugiabutyje, kur nėra gero priėjimo arba kur nors aukštai, pvz. 3 ar 5 aukšte, tai gali tapti nemenku galvos skausmu. Todėl prieš priimdami montuotojų darbą, būtinai apžiūrėkit ne tik rekuperatorių, bet ir visą papildomų komponentų sistemą iki pat lauko grotelių. Jei patiriate rekuperatoriaus veiklos sutrikimus, verta pažiūrėti ar grotelėse nėra lapų ar kitų daiktų. Žiemą oro įsiurbimo anga gali apledėti, todėl ją reikia reguliariai tikrinti (jei reikia, kasdien).
Dabar labai išpopuliarėjo plastikiniai ortakiai, kurių didžiausias privalumas - jų kompaktiškumas, todėl juos galime įsirengti objektuose, kuriuose palikta mažai vietos ortakių sistemai. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dėl mažų diametrų norint užtikrinti gerą vėdinimą, reikės paduoti didesnį oro srautą, todėl sistema veiks triukšmingiau palyginus su tradicine metalinių ortakių sistema. Todėl prieš montuojant verta įsivertinti, kas jums svarbiau: ar optimaliai pasinaudot turima vieta ar užsitikrinti tylesnę įrenginio veiklą.
Gyvenamųjų Patalpų Vėdinimo Reikalavimai
Pradėjus projektuoti vėdinimo sistemą, su klientu reikia aptarti norimas savybes ir pagalbinę įrangą, kad galėtumėte nustatyti sistemos specifikacijas. Režimo Išvykę tiekiamo ir ištraukiamo oro srautai gali būti ne daugiau kaip 60 % mažesni nei režimo Namuose oro srautai.
Vėdinimą tikslinga reguliuoti atsižvelgiant į poreikį. Drėgmės ir anglies dvideginio jutikliai įgalina išmanią automatiką Namuose / Išvykę / Padidinimas. Arba galima naudoti automatinį valdymą. Projekte taip pat turėtų būti nurodyta jutiklių ir valdymo pultų vieta. Anglies dvideginio jutiklio laidus patartina įrengti, pvz., miegamuosiuose, net tada, kai jutikliai ne iš karto sumontuojami. Šiuolaikinius vėdinimo įrenginius taip pat galima valdyti naudojantis debesijos paslauga, kuriai reikalingas tinklo kabelis.
Individualiuose ar daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose turi būti atskiros oro šalinimo sistemos, izoliuotos nuo kitų pastato patalpų vėdinimo sistemų.
Komercinių Patalpų Vėdinimo Reikalavimai
Biurai, parduotuvės, sandėliai, gamybinės patalpos - visose komercinėse erdvėse vėdinimo sistemos tiesiogiai veikia darbuotojų sveikatą, klientų savijautą ir įmonės kaštus. Komercinėse patalpose vėdinimas tiesiogiai veikia darbuotojų sveikatą, klientų savijautą ir energijos sąnaudas. Sandarūs, intensyviai naudojami pastatai be tinkamai suprojektuotų ir prižiūrimų vėdinimo sistemų patiria tiek oro kokybės problemas, tiek didesnes sąskaitas už energiją.
Šiuolaikinės vėdinimo sistemos komercinėse patalpose turėtų vėdinti pagal realų poreikį. Dar viena klaida - vėdinimo įranga veikia pilna eiga visą darbo laiką (ar net 24/7), nepaisant realių srautų ir apkrovų. Moderni vėdinimo įranga ir automatikos sprendimai leidžia visa tai realizuoti praktiškai bet kokio dydžio objekte. Svarbiausia - numatyti tai jau projektavimo stadijoje ir užtikrinti tinkamą paleidimą bei serviso priežiūrą.
Vėdinimo sistemos komercinėms patalpoms nėra tik „vamzdžių ir dėžių rinkinys“, būtinas higienos normoms įvykdyti. Tai sistema, kuri kasdien dirba su žmonėmis ir energija.
Dirbtinių nagų priauginimo darbo vieta turi būti įrengta atskiroje uždaroje patalpoje. Darbo vietoje turi būti užtikrintas paslaugos teikimo metu išsiskiriančių dulkių surinkimas.
Vėdinimo Sistemų Projektavimo ir Įrengimo Rekomendacijos
Vėdinimo įrenginį sumontuokite tokioje vietoje, kurioje jis nekeltų triukšmo ir būtų lengvai prižiūrimas. Ortakių sistema turėtų būti suprojektuota taip, kad būtų kuo trumpesnė. Ilga ir sudėtinga ortakių sistema yra brangi ir neigiamai veikia SFP rodiklį bei garso lygį. BlueSky ortakių išorinis skersmuo yra tik 75 mm, todėl jie puikiai tinka montuoti tarpe tarp pakabinamų lubų, po paaukštintomis grindimis, gaubtuose ir pertvarose.
Pasirinkite vėdinimo įrenginį, kurio metinis efektyvumas yra didelis. Lauko ir išmetamo oro ortakiai taip pat turėtų būti suprojektuoti taip, kad jie būtų kuo trumpesni. Patalpos vėdinimo išmetamas oras taip pat gali būti nukreiptas į lauką per Paėmimo / išmetimo oro groteles (ant sienos tvirtinamas oro išpūtimo įrenginys) arba per kombinuotą oro išmetimo / oro paėmimo įrenginį.
Jei vėdinimo ortakių negalima įrengti šiltoje patalpoje, jie turi būti izoliuoti. Vėdinimo ortakių šilumos izoliacija turėtų būti tokia pat gera, kaip ir likusio pastato šilumos izoliacija. Netinkama tiekiamo oro ortakio izoliacija šaltoje patalpoje lemia tiekiamo oro temperatūrą ortakių viduje, todėl gali atsirasti skersvėjis.
Šiuolaikiniuose vėdinimo įrenginiuose yra automatinis rekuperacinio šilumokaičio apėjimas, skirtas vėsinti vasarą. Vėdinimo ortakiams tinkle vėsinti gali būti įrengtas ortakinis radiatorius (pvz., prijungtas prie geoterminio šildymo sistemos). Tačiau vėdinimo įrenginio vėsinimo galia yra ribota, o vėsinimui reikalinga galia priklauso, pvz., nuo saulės generuojamos šiluminės apkrovos ir kitų veiksnių. Dažnai vėdinimo įrenginio vėsinimo galia yra nepakankama, nebent buvo atkreiptas ypatingas dėmesys ir, pvz., langai nuo saulės apsaugoti įrengiant ilgus karnizus ar žaliuzes.
Oro Apykaitos Skaičiavimas
Reikiamos patalpų oro apykaitos nustatymas.
Ventiliuojamo oro kiekis nustatomas kiekvienai patalpai atskirai atsižvelgiant i esamas kenksmingas priemaišas (medžiagas) arba užduodamos pagal atliktų tyrimų rezultatus.
Jeigu kenksmingų priemaišų (medžiagų) pobūdžio ir kiekio apskaičiuoti negalima, oro apykaita nustatoma pagal kartotinumą:
L=Vpat x Kp (m3/h),čia: Vpat - patalpų tūris, m3; Kp - minimalus oro apykaitos kartotinumas, 1/val., žr.
Reikia apskaičiuoti bendrą patalpų tūrį kubiniais metrais. Pavyzdžiui, patalpos ilgis - 7 m, plotis - 4 m, aukštis- 2,8 m. Norint nustatyti oro tūrį, kurio reikia šiai patalpai ventiliuoti, apskaičiuojame patalpos tūrį: 7×4×2,8=78,4 m3.
L = L1 × NL (m3/h),čia: L1 - oro norma vienam žmogui, m3/hמm.; NL - žmonių skaičius patalpoje.
| Fizinis aktyvumas | Oro norma vienam žmogui |
|---|---|
| Minimalus fizinis aktyvumas | 20-25 m3/val. |
| Lengvas fizinis darbas | 45 m3/val. |
| 60 m3/val. |
Oro tekėjimo vėdinimo sistema pasipriešinimas dažniausiai nustatomas pagal oro judėjimo greitį šioje sistemoje. Didėjant greičiui, didėja ir pasipriešinimas. Šis reiškinys vadinamas slėgio nuostoliais. Statinis slėgis, kurį sukuria ventiliatorius, lemia oro judėjimą vėdinimo sistema, kurioje yra tam tikras pasipriešinimas. Kuo didesnis šios sistemos pasipriešinimas, tuo mažesnė ventiliatoriaus perstumiamo oro išeiga.
V=L / 3600xF (m/s),čia: L - oro išeiga.
Ortakių sistemos slėgio nuostolius galima sumažinti padidinus ortakių, užtikrinančių santykinai vienodą oro greitį visoje sistemoje, skerspjūvį. Sistemose, kurių ortakių ilgis didelis ir daug ventiliacijos grotelių, ventiliatorių tikslinga montuoti ventiliacijos sistemos viduryje. Siekiant sumažinti nuostolius, susijusius su oro srauto turbulentiškumu, ventiliatoriaus iėjime ir išėjime turi būti ortakio tiesioji dalis. Šių tiesių sekcijų minimalūs rekomenduojami ilgiai sudaro: ortakio iš įėjimo pusės 1 skersmenį ir ortakio iš išėjimo pusės 3 skersmenis.
Dažniausios Klaidos Komercinėse Patalpose Įrengiant Vėdinimo Sistemas
- Vėdinimo sistemos projektavimas, remiantis vien tik bendru plotu.
- Netinkamas įrangos parinkimas.
- Nesubalansuota sistema.
- Netinkama priežiūra.
- Vėdinimas nepriklausomai nuo poreikio.
Atsakymai į Dažniausiai Užduodamus Klausimus
- Kiek dažnai reikia prižiūrėti vėdinimo įrangą ir keisti filtrus?
- Kaip suprasti, ar vėdinimo sistema subalansuota?
- Ar CO₂ jutikliai būtini vėdinimo sistemoms?
- Ar galima optimizuoti esamą sistemą, ar būtina ją keisti?
- Kuo skiriasi vėdinimo sistemos gyvenamosioms ir komercinėms patalpoms?
Statybinis Techninis Reglamentas STR 2.09.02:2005
Pagal Statybos techninio reglamento (STR 2.09.02:2005) 42.5 punktą, vėdinimo įrangos patalpa turi būti atskirta atitinkamo priešgaisrinio tipo pertvaromis ir perdangomis. Ortakiuose, kertančiuose 1 tipo priešgaisrinę sieną, būtini ugnies vožtuvai. Taip pat pagal 43.2.3. punktą, ortakiuose, skirtuose Asg, Bsg ar Cg kategorijų patalpoms aptarnauti, tose vietose, kur ortakiai kerta artimiausias vėdinamosios patalpos priešgaisrines perdangas ir pertvaras, būtina įrengti ugnies vožtuvus. Todėl gaisrininkų reikalavimas sudėti ugnies vožtuvus yra pagrįstas.
Oro Kondicionavimo Sistemos
Vidiniai oro kondicionierių blokai gali būti įvairios konstrukcijos: sieniniai, lubiniai, kanaliniai, kasetiniai, grindiniai ir pastatomi. Administracinėse patalpose, ypač jei pakabinamųjų lubų aukštis pakankamas, dažniausiai naudojami kasetiniai kondicionieriai. Fankoilai yra pritaikyti dvivamzdėms ar keturvamzdėms vandeninėms sistemoms. Vanduo vis dar yra optimaliausia priemonė šilumos energijai perduoti pastatuose.
Tokios vandeninės vėsinimo technologijos buvo sumontuotos administraciniuose pastatuose „Eigesa“, „Technopolis“, verslo centre „Saltoniškių 7“, prekybos centre „Akropolis“ ir kt. Oru užtikrinamas ventiliacijos poreikis, o vanduo tarnauja kaip efektyvi šilumos ir/ar vėsinimo (šaldymo) perdavimo terpė. Todėl vėsinamosios sijos vis dažniau naudojamos modernių pastatų vėdinimui ir klimato valdymui.