Vaizdo įrašymo lipdukai ir reikalavimai: ką reikia žinoti Lietuvoje

Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie vaizdo ir garso įrašymo priemonių naudojimą įvairiose situacijose. Lietuvoje ši tema ypač aktuali dėl įstatymų, reglamentuojančių slaptą filmavimą, asmens duomenų apsaugą ir medikų saugumą darbo vietoje.

Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami patalpų filmavimui, kokiais atvejais slaptas filmavimas yra teisėtas, o kada draudžiamas, ir kaip naujos tvarkos leidžia medikams naudoti vaizdo bei garso įrašymo įrangą savo apsaugai.

Slaptas filmavimas: kada leidžiama, o kada draudžiama?

Lietuvoje egzistuoja įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys, kokiais atvejais slaptas filmavimas yra draudžiamas, o kokiais - teisėtas. Pavyzdžiui, slaptai filmuoti kito žmogaus asmeninį gyvenimą yra draudžiama. Tačiau yra tam tikri atvejai, kai slaptas filmavimas leidžiamas, pavyzdžiui, gali slaptai filmuoti, kas vyksta tavo namuose, net ir slaptai sekti kito žmogaus darbą tavo namuose (aukles, tvarkytojos ir pan.).

Kyla klausimai, ar leidžiama slaptai filmuoti verslo susitikimą, jei įtariama, kad susitikimo metu gali būti šantažuojama ar grasinama. Taip pat, ar leidžiama slaptai filmuoti sutuoktinį, siekiant įrodyti neištikimybę, ar darbdaviui leidžiama slaptai filmuoti darbuotojus darbo vietoje. Ar slaptas filmavimas parduotuvėse yra teisėtas? Ar kitų žmonių neteisėtos veiklos slaptas filmavimas yra leidžiamas?

Pagal LR DK 235 str. 2 d., norint atleisti darbuotoją už šiurkštų pareigų pažeidimą, reikia turėti galimybę tai įrodyti. Tačiau, jei darbuotojas dirba ne vienas, kaip įrodyti, kad būtent jis, o ne pirkėjai vogė? Jei darbdavys įtaria, kad darbuotojas vagia iš jo sandėlio prekes ar naudoja brangią įrangą ne pagal paskirtį, ar jis turi įspėti darbuotoją, kad viskas bus filmuojama?

Vaizdo stebėjimas parduotuvėse

Praktiškai visose parduotuvėse yra lipdukai su vaizdo kameros logotipu. Tačiau ar tai reiškia, kad parduotuvės gali stebėti pirkėjus be apribojimų? Daugelis parduotuvių neleidžia stebėti pirkėjų, bet ar tai teisėta? Kai žmogus ką nors pradeda filmuoti, jis tik gali intuityviai spėti, kad gali įvykti kažko nelegalaus (o gali ir neįvykti).

Medikų apsauga ir vaizdo įrašymo įranga

Dar prieš kurį laiką įvairių sričių medikai dalinosi, su kuo tenka susidurti darbe. Su siautėjančiais ir net ligoninės inventorių daužančiais pacientais susiduria ne tik priėmimo-skubios pagalbos skyriuose dirbantys medikai. Šeimos gydytojai neslėpė, kad tenka susidurti tiek su žodiniais grasinimais, tiek ir fiziniu smurtu.

Nauja tvarka numato, kad medikas gali atsisakyti teikti planinę paslaugą pacientui arba ją nutraukti, jeigu paciento veiksmai kelia grėsmę jo ar kitų pacientų sveikatai ar gyvybei. Taip pat - ir tokiais atvejais, kai pacientas nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina specialisto garbę ir orumą ir tai trukdo jam ir (arba) kitiems pacientams teikti kokybiškas sveikatos paslaugas. Teikiant būtinąją pagalbai jos nepradėti arba sustabdyti galima tik tuo atveju, kai kyla grėsmė mediko sveikatai ar gyvybei ir kai yra išnaudotos visos galimybės pašalinti šią grėsmę arba tokių galimybių nėra. Pašalinus šią grėsmę arba jai išnykus, būtinoji medicinos pagalba turi būti pradėta teikti arba tęsiama nedelsiant. Tokiems atvejams fiksuoti leista naudoti ir vaizdo bei garso įrašymo įrangą.

Skirtingas medicinos grandis atstovaujantys medikai vieningai patikina, kad pokyčiai laukti, tačiau įstatymo įgyvendinimas dar stringa. Dar tik derinami poįstatyminiai aktai, kuriais būtų tiksliai apibrėžta, kada ir kaip medikai galėtų naudoti kūno kameras ir garso įrašymo įrangą.

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė teigia, kad nors įstatymas, kuris leidžia turėti kameras, galioja, žadėtos įrangos dar neturime. Tik kiekviename automobilyje atsirado informatyvus lipdukas apie tai, kad esant įžeidimams, agresijai pacientai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir galima atsisakyti tuo metu teikti pagalbą. Bet kol kas fiksuoti pažeidimą galimybę turime, tačiau neturime nei kamerų, nei jų naudojimą reglamentuojančių tvarkų.

RŠL Skubios pagalbos skyriaus slaugytojo Dariaus Adomavičiaus teigimu, patirtys yra įvairios - dažniausiai patiriamas psichologinis smurtas, tačiau kol kas jį yra sudėtinga įrodyti. Fizinio smurto atvejai yra retesni nei psichologinio, dažniau tik grasinama. Bet jei konfliktas perauga į fizinį kontaktą, dažniausiai taip elgiasi žmonės, apsvaigę nuo įvairių medžiagų. Tai būtų toks tipinis smurtautojas.

Jei pacientas apsvaigęs, bet jam išties reikia medicininės pagalbos, pavyzdžiui, sutvarkyti kokią žaizdą, šiuo metu medikai tvarkosi, kaip patys išmano. Pagal naują įstatymą pagalbos teikimą bus galima atidėti. Įstatyme aiškiai suformuluota, kad tai nėra atsisakymas teikti pagalbą, bet jos atidėjimas iki tol, kol bus saugu tą daryti. Kai bus panaikinta grėsmė, pacientas nusiramins, kai jau nebegalės smurtauti, ta pagalba bus tęsiama.

Galimybė naudoti vaizdo ir garso įrašymo priemones tokiose situacijose leis medikams jaustis daug saugiau. Tačiau skubiosios pagalbos skyriuje esame apriboti nauja teise. Kadangi mūsų personalas dirba ir bendradarbiauja su visa ligonine, teisiškai net nelabai galėtų išeiti su įjungtomis kūno kameromis už skubiosios pagalbos skyriaus ribų.

Kas šiuo metu yra, ką ir mes turime skubios pagalbos skyriuje, tai yra filmuojamos tam tikros patalpos - garažas, įėjimas, laukimo salė, kur nėra jokios medicinos. Šis įstatymas mus įgalins įrašinėti ir tose vietose, kur vyksta medicina, kur pacientas gali būti ir apnuogintas apžiūros metu ir panašiai, tai teisė filmuoti tokias vietas grynai dėl saugumo.

Pastebime, kad yra žmonės, kurie nelinkę išgirsti, kokios yra vidaus tvarkos taisyklės, nori primesti savo tvarką ir taip kyla konfliktai. Tai vėlgi galima įvardyti kaip tam tikrą psichologinio smurto formą, kai nėra girdimi prašymai, yra atsikalbinėjama, ginčijamasi, kartais net pereinama prie įžeidinėjimų. Be to, reikia paminėti, kad vis dar atsiranda ir korupcijos apraiškų tame pačiame skubios pagalbos skyriuje, kai siūlomi kyšiai. Ir nors tą akimirką galime pasakyti „ne“, kai bus filmuojama, bus užfiksuojami faktai.

Lietuvos slaugos specialistų asociacijos (LSSA) prezidentė Aušra Volodkaitė teigė dar negirdėjusi tokių atvejų, kad jau būtų pasinaudota galimybe atsisakyti teikti pagalbą, tačiau nauja tvarka aktyviai domimasi. Ji pasakojo, jog kartais pasitaiko, kad patys pacientai palieka filmavimo įrangą ir stebi, kaip darbuotojai jų namuose atlieka paslaugas: „Tai jau yra etiniai sumetimai, darbuotojai jaučiasi nesaugūs, nežino, kur tokie duomenys bus panaudojami.“

Tuo metu, pasak jos, medikas garso ir(ar) vaizdo įrangą naudotų tik esant rizikingoms, nesaugioms situacijoms. Pacientai būtų įspėjami, kad įjungiamas vaizdo ar garso įrašo darymas saugumo tikslais. Kartais pats pasakymas, kad daromas įrašas, jau drausmina pacientą ar jo artimuosius, kitus žmones, kurie yra toje aplinkoje ir taiko smurtinę elgseną. Yra ir užsienio šalių patirtis, atlikti tyrimai, kad vien informavimas apie daromą įrašą jau žmogus yra tam tikras signalas, kad reikia kontroliuoti elgesį.

Informaciniai lipdukai ir jų svarba

Informatyvūs lipdukai apie vaizdo stebėjimą yra būtini, siekiant informuoti asmenis apie tai, kad jie yra filmuojami. Tačiau svarbu, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas.

Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas - aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).

Duomenų apsauga ir BDAR reikalavimai

Advokatė pažymi, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.).

Vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmiausia vertėtų apsvarstyti mažesne apimtimi duomenų subjektų privatų gyvenimą ribojančių priemonių taikymą - aptverti turtą tvora, uždėti apsaugines spynas, atnaujinti apšvietimo sistemas, pasinaudoti saugos tarnybų paslaugomis ir pan. Tik nesant galimybės numatyto tikslo pasiekti alternatyviomis priemonėmis, turėtų būti pasitelkiamos stebėjimo vaizdo kameromis sistemos.

Atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo.

Prieiga prie vaizdo duomenų turėtų būti suteikta tik tiems asmenims, kurių funkcijoms vykdyti yra reikalingi asmens duomenys - darbdavio įgaliotam asmeniui, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ir pan. Duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.

Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis.

Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi.

Apibendrinant, vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.

Ką daryti, jei pažeidžiamas privatumas?

Jeigu jus trikdo įmonės kameros, kurios filmuoja jūsų kiemą, kreipkitės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Taip pat, jei asmens atvaizdas rodomas "YouTube" be asmens sutikimo, reikia kreiptis į atitinkamas institucijas.

Jei kaimynai triukšmauja naktimis, filmavimas buitine filmavimo kamera gali būti įrodymas policijai. Tačiau svarbu, kad iš to įrašo būtų galima nustatyti, kuriame bute triukšmaujama. Jei filmuojamos lubos, tai nieko neįrodo. Geriau kviesti policiją ir nurodyti buto numerį.

Jei televizijos laidoje pamatėte reportažą iš savo kiemo, o prieš tai pastebėjote, kad kažkas vaikščiojo aplink namą, stoviniavo prie langų, laidos vedėjai galėjo pažeisti privatumo įstatymą.

tags: #patalpos #filmuojamos #lipdukai