Dailininkų dirbtuvių nuoma: kūrybinės erdvės paieška Lietuvoje

Kūrybinė veikla reikalauja ne tik įkvėpimo, bet ir tinkamos erdvės. Dailininkams, dizaineriams ir kitiems menininkams svarbu turėti vietą, kurioje jie galėtų realizuoti savo idėjas, netrukdomai kurti ir eksponuoti savo darbus. Šiame straipsnyje apžvelgsime dailininkų dirbtuvių nuomos galimybes Lietuvoje, nuo tradicinių patalpų iki modernių loftų, aptarsime kainas, vietas ir kitus svarbius aspektus.

Dailininko dirbtuvė - vieta, kur gimsta kūryba.

Loftai - erdvė kūrybai ir įkvėpimui

Pasaulyje egzistuoja įvairių nuomonių vadinamųjų loftų atžvilgiu. Kartais ši idėja kritikuojama dėl „prastesnių“ gyvenimo sąlygų, kartais - dėl palyginti didelio investicijų poreikio, tačiau praktinė pusė akivaizdi - gyvenimui pritaikyti apleisti pramoniniai pastatai turi ir žavesio, ir yra naudingi jų gyventojams. Daugelis literatūros šaltinių teigia, kad loftų era prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke, tačiau sunku nusakyti, kada tiksliai šis reiškinys paplito. Galima spėti, kad XX amžiaus 4 dešimtmetyje JAV sukausčiusi Didžioji depresija lėmė ir loftų atsiradimą.

Brango žemė, pramonė iškelta už miesto ribų, todėl ištuštėję pramoniniai rajonai tapo prieinami Niujorko dailininkams, kurie galėjo pradėti įrenginėti savo dirbtuves apleistuose cechuose. Tokio nekilnojamojo turto nuoma buvo žymiai pigesnė. Sekant šia prielaida, manoma, kad neturtingi menininkai gamyklinėse patalpose įsikurdavo ypač minimaliomis sąlygomis. Pasak loftus tyrinėjančios R. Šantaraitės, per keletą dešimtmečių gamyklinės patalpos Amerikoje tapo stilingais būstais, o loftų bumas apogėjų pasiekė praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Šiose patalpose vykdavo visas meninis gyvenimas, buvo rengiamos parodos, vakarėliai.

Prasidėjusi mada pakėlė kainas: nepasiturintiems menininkams toks būstas tapo neįperkamas. Loftai, įrengti buvusiose gamyklose ar cechuose, dažniausiai pasižymėjo dydžiu ir erdve, kuri nebuvo daloma sienomis. Taigi tuometinius menininkus viliojo didžiulė atvira erdvė, žema nuomos kaina ir faktas, kad gyventi loftuose buvo draudžiama. Toks gyvenimo būdas gana ryškiai išreiškė menininko ideologiją ir tikslus.

Lofto interjeras - erdvė, kurioje atsiskleidžia kūrybinis potencialas.

Jurgis Mačiūnas (1931-1978 m.) yra svarbi figūra, aptariant loftų judėjimą ir plitimą JAV. 7 dešimtmetyje menininkas įgyvendino savo ilgalaikį planą - įrengti Fluxus studijas. J. Mačiūno ir jo laisvo Fluxus judėjimo dėka, buvo sukurti menininkams priklausantys ir jų prižiūrimi kooperatiniai namai - fluxnamiai. J. Mačiūno loftų eros pradžią galima pradėti skaičiuoti nuo 1966 metų, kai jie dar buvo suprantami kaip kooperatyvai. Pastarieji buvo skirti gyventi ir dirbti patogioje erdvėje, dar geriau, jei tai - ta pati erdvė. Fluxnamiai arba SoHo loftai buvo įkurti Manhateno rajone.

Kadangi loftai gimė JAV, šiam reiškiniui pavadinti kol kas neturime oficialaus lietuviško atitikmens. Galima tik paminėti, jog Lietuvoje apytiksliai praėjusio amžiaus pabaigoje buvo sutinkamas kūrybinių dirbtuvių pavadinimas. Terminas artimas loftų sampratai ir turi tam tikrų panašumų, tad juos galima laikyti sinonimais. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad loftai - internacionalus reiškinys, terminą vartojame su lietuviška galūne.

Šiandien taip vadinamas būstas, įkurtas pertvarkius fabriką, gamyklas ar kitas pramonines patalpas. Taip pat pasitaiko, kai loftais laikomi avangardiniai dizainerių projektai, įrengiant viršutinį aukštą arba projektuojant būstą taip, kad jis primintų gamybines patalpas. Pagrindinis tikrojo lofto bruožas - didžiulė atvira erdvė. Dažniausiai tai erdvė, kurios plotas siekia nuo kelių šimtų iki tūkstančio kvadratinių metrų. Svarbu tai, kad net ir 1000 kvadratinių metrų loftas iš esmės yra viena patalpa, dažnai tik išskaidoma į funkcines zonas. Dėl šios priežasties loftai nėra tinkami gyventi šeimoms. Vientisa erdvė tinkamiausia viengungiams, žmonėms, kuriems priimtinas gyvenimas be sienų. Sienas tokioje erdvėje atstoja širmos, o funkcinės zonos atskiriamos spalvomis, reljefinėmis grindimis, apšvietimu ar faktūromis.

Loftai Lietuvoje

Loftų idėja Lietuvą pasiekė gana pavėlavusi - tik XX a. pabaigoje. Iniciatyvių meno žmonių dėka į Lietuvą atvežtos idėjos palaipsniui ėmė plėtotis. Pirmieji gamyklinių patalpų pirkimai prasidėjo vos prieš dešimtmetį. Mintis paversti seną gamyklą tinkama gyvenimui ar kūrybinėmis dirbtuvėmis atrodė įmanoma ne visiems - drąsiausi buvo menininkai ir kūrybiškai mąstantys žmonės. Loftų pradžia Lietuvoje su vakarietiškuoju variantu yra bene panašiausia istoriniu požiūriu - tai mažos kainos prieš išpopuliarėjimą, pavyzdžiui, Vilniuje prieš dešimtmetį patalpų buvo galima rasti juokingomis kainomis.

Vilniaus naujamiestyje plėtota pramonė po nepriklausomybės atgavimo persikėlė į miesto pakraščius, todėl liko daugybė nefunkcionalių erdvių. Šios patalpos ilgai stovėjo apleistos ir tik neseniai į jas ėmė keltis poindustrine romantika susižavėję naujakuriai, pradėję įrenginėti loftus. Viena iš patraukliausių gamyklų tapo visai šalia Vilniaus centro, Ševčenkos gatvėje, įsikūrusi, sovietmečiu veikusi radiotechnikos matavimo prietaisų gamykla, vadinama tiesiog „555“ gamykla.

Situacija pasikeitė, kai rinkoje atsirado tik loftų vystyme besispecializuojanti kompanija „Concept Lofts“. Sėkmingai įgyvendinant projektus, visiškai renovuojami tarybinio laikotarpio pramonės pastatai, aplinka pritaikoma gyvenimui, vystomi inžineriniai tinklai. Taip pat verta paminėti sostinėje vykdomą projektą „Loft town“. Pastatai ties Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža Vilniuje primins miestą mieste: čia bus suformuoti įvairaus dydžio butai, studijos, loftai, darbui skirtos patalpos bei prekybiniai plotai. „Loft Town“ projektas įsikurs buvusioje „Kuro aparatūroje“, kuris virs pirmuoju loftų miestu Rytų Europoje. Tai beveik 50 000 kvadratinių metrų buvusių gamyklos statinių.

Kaune loftų projektai plėtojasi šiek tiek lėčiau nei sostinėje. Bene pirmieji gamykliniai butai įrengiami Žaliakalnyje, dviejų aukštų pastate. Tai 1958 m. statytas gamybinės paskirties pastatas, kuriame jau senokai nebevyksta gamyba. Kauniečiai naujam gyvenimui prikėlė apgriuvusias, dar caro laikais statytas kareivines, kuriose įsikūrė nemažai laikinosios sostinės meno pasaulio atstovų.

Neseniai Kaune duris atvėrė nauja renginių vieta „Gargaras“. Pasilinksminimų vieta įsikūrė bankrutavusiame kailių siuvimo fabrike „Vilkas“. Kartu su naujuoju klubu kuriasi dizaino, meno ir kūrybos centras „Büro“ - darbo, kultūros ir gyvenimo erdvė moderniam miesto žmogui.

Kūrybinių dirbtuvių nuomos pasiūlymai Lietuvoje

Lietuvoje galima rasti įvairių kūrybinių dirbtuvių nuomos pasiūlymų, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir biudžetams. Štai keletas pavyzdžių:

• Nuomojamos patalpos pačiame miesto centre, Maironio gatvėje. Šios patalpos - kūrybinės dirbtuvės, vieta, kur lengvai galite realizuoti savo individualią veiklą ar meno idėją paversti realybe. Patalpos skirtos įvairių sričių veikloms: dizaineriams, dailininkams, keramikos, lankstymo meno ar bet kokiai kitai Jūsų veiklai. Bendras patalpų plotas , kv.m. Kambarys ~ kv.m. ir kv.m. ir virtuvė, taip pat yra vonios kambarys. Reikalingas kosmetinis remontas, tačiau patalpas galima lengvai susiremontuoti, o remonto sąnaudas išskaiciuoti iš nuomos pinigų. Patalpos yra šviesiame cokoliniame aukšte su dideliais langais, todėl patenka daug saulės šviesos. Žiemą nedideli mokesčiai už šildymą. Name tvarkinga rakinama laiptinė, graži aplinka. Kiemas uždaras, su šlakbaumu, yra vietos Jūsų automobiliui. Šalia yra įsikūrusios įvairios įstaigos, bankai, bei kitos įmonės. Itin patogi, gerai žinoma bei lengvai randama vieta, ypač patogus susisiekimas. Tai gali būti puikios patalpos Jūsų verslui, įrengtos pagal Jūsų norus!
• Kitos įmonės siūlo: virtuvės baldų konstravimą ir gamybą, dizainą ir baldų gamybą, baldų projektavimą ir gamybą, medinių baldų ir durų gamybą, metalinių baldų gamybą, serijinių baldų gamybą, minkštų baldų gamybą ir kt.

Kūrybinės erdvės Panevėžyje

Panevėžio mero Ryčio Račkausko teigimu, šis miestas unikalus savo stiprybių amplitude. Aukštaitijos sostinė tradiciškai žinoma dėl stiprios pramonės. P. Panevėžio miesto savivaldybei įgyvendinus pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Kultūra“ finansuojamą projektą „Vienijantis kūrybiškumo centras - Pragiedrulių sodyba“, gamtos apsuptyje poeto, advokato J. Kūrybiškumo centras įkurtas turtingą istoriją turinčioje vietoje, taip įprasminant J. Po Pirmojo pasaulinio karo J. Čerkesas iš Rusijos drauge su šeima grįžo į Panevėžį, nusipirkęs 9 ha žemės sklypą pasistatė tuomet itin modernų namą. Aplink pasodino daug medžių ir mylimą sodybą Žagienio upelio vingyje pavadino Pragiedruliais. Joje tarpukariu mielai lankydavosi literatai, teisininkai, pedagogai ir kiti šviesuoliai.

„Šiandien turime atnaujintą senąjį J. P. „Architektūriškai J. Čerkeso sodybos rekonstrukcija yra itin sėkmingas kultūros paveldo objekto įveiklinimo projektas. „Suprojektuoti sprendiniai leidžia lankytojams, nepriklausomai nuo jų judėjimo galimybių, aplankyti parodas, dalyvauti dirbtuvėse. Pastato atskiros dalys - sena ir nauja - orientuotos į skirtingas puses. Atvykstant nuo pietinės lankytojus pasitinka istorinės sodybos plytų mūras, o patenkant į kompleksą iš šiaurės, nuo Žagienio upelio tvenkinių atsiveria naujoji priestato dalis su stiklo fasadais. Abi komplekso dalys susijungia per kiemą su istorinio J. Čerkeso sodo vieta, šalia įrengta lauko terasa, skirtingo tipo poilsio vietos su suoliukais sodybos prieigose“, - vardija A.

Įgyvendinant projektą šalia istorinio raudonų plytų pastato suprojektuotas ir pastatytas unikalus iš po žemės iškylantis maždaug 380 kv. Vidaus erdvės pritaikytos parodoms. Bendra projekto vertė siekia 1 078 557 Eur.

Įmonių, siūlančių patalpas kūrybai, sąrašas

Lietuvoje veikia nemažai įmonių, kurios siūlo patalpas kūrybai. Štai keletas iš jų:

tags: #patalpos #dirbtuves #dailininkams #iesko