Reikalavimai patalpoms, skirtoms bagažui laikyti ar gabenti

Vagonas - tai geležinkelio riedmenų vienetas, skirtas keleiviams ir kroviniams vežti. Šiuolaikiniai vagonai yra įvairių tipų ir konstrukcijų, kad atitiktų įvairius reikalavimus. Jie turi būti universalūs, patogūs keleiviams, išlaikyti greitai gendančių krovinių savybes, neleisti pažeisti birių krovinių ir apsaugoti kai kuriuos krovinius nuo kritulių.

Šiuolaikiniai traukos būdai leidžia formuoti sunkiuosius krovininius traukinius, kurie gali išvystyti didelius greičius ir važiuoti dideliais atstumais be sustojimų. Todėl vagonas turi būti sukonstruotas taip, kad būtų patikimas ir patvarus, o jo būklę būtų galima greitai patikrinti stotyse, net ir esant blogoms sąlygoms.

Vagonai skirstomi pagal paskirtį, technines charakteristikas ir eksploatavimo vietą.

Keleiviniai vagonai

Keleivinių vagonų parką sudaro vagonai, skirti keleiviams vežti, taip pat restoranų, pašto, bagažo ir specialios paskirties vagonai. Keleivinių vagonų įranga skiriasi priklausomai nuo vežimo atstumo. Pagal paskirtį keleiviniai vagonai skirstomi į:

1. Tolimojo susisiekimo vagonai: skirti keleiviams vežti tolimais atstumais. Šie vagonai būna kupiniai arba nekupiniai, su kietomis ir minkštomis sėdynėmis arba minkštasuoliais gulėti.
2. Vietinio susisiekimo vagonai: skirti keleiviams vežti nedideliais atstumais, daugiausia dienos metu. Šiuose vagonuose yra patogios sėdynės.
3. Priemiestiniai vagonai: skirti keleiviams vežti nedideliais atstumais, palyginti trumpą laiką (1-2 val.). Juose yra suolai (kieti arba puskiečiai) keleiviams sėdėti.
4. Restorano vagonai: skirti keleivių maitinimui kelionės metu. Vagone yra salė, virtuvė, sandėliai su šaldymo įrenginiais produktams laikyti ir kiti skyriai.
5. Pašto vagonai: skirti pašto kroviniams gabenti. Vagone yra sandėliai, pašto operacijų salė ir aptarnaujančio personalo patalpa.
6. Bagažo vagonai: skirti keleivinių traukinių bagažui pervežti. Vagone yra sandėliai su krovimo įrenginiais ir aptarnaujančio personalo patalpa.
7. Pašto ir bagažo vagonai: naudojami geležinkelio ruožuose, kur yra nedaug keleivių.

Keleivinio vagono interjeras

Prekiniai vagonai

Prekiniai vagonai pagal vežamų krovinių tipą skirstomi į:

1. Dengtieji vagonai: skirti grūdams ir kitiems kroviniams, kuriuos reikia saugoti nuo kritulių, gabenti įpakuotiems, taip pat brangiems kroviniams. Vagonas turi uždarą kėbulą su angomis ir durimis.
2. Pusvagoniai: skirti suverstiniams kroviniams (rūdai, anglims, fliusams, miško medžiagai ir pan.), konteineriams, įvairioms mašinoms ir pan. vežti.
3. Platforminiai vagonai: skirti sunkiems ir ilgiems kroviniams (miško medžiagai, liejiniams, valcuotajam metalui, statybinėms medžiagoms, gelžbetoniniams gaminiams ir kt.), konteineriams, automobiliams ir kt. vežti.
4. Cisterniniai vagonai: skirti skysčiams ir dujiniams kroviniams (naftai, žibalui, benzinui, tepalams, rūgštims, suskystintosioms dujoms ir pan.) vežti. Vagono kėbulas - tai specialus rezervuaras (katilas), paprastai cilindro formos, turintis pilamąsias angas ir įrenginius kroviniui išpilti.
5. Izoterminiai vagonai: skirti greitai gendantiems kroviniams (mėsai, žuvims, pienui, vaisiams ir kt.) vežti. Šie vagonai turi izoliuotą kėbulą ir įrangą būtinam temperatūros ir drėgmės režimui palaikyti. Šiuolaikiniai izoterminiai vagonai gaminami kaip savarankiškos refrižeratorinės sekcijos su centriniu šaldymo įrenginiu arba su visu šaldymo įrenginio komplektu kiekviename vagone (autonominis refrižeratorinis vagonas). Anksčiau buvo paplitę ledo ir druskos šaldymo vagonai.
6. Specialios paskirties vagonai: skirti kroviniams, kuriems reikia ypatingų sąlygų, vežti.

Cisterninis vagonas

Pagal technines charakteristikas keleiviniai ir prekiniai vagonai skirstomi pagal ašių skaičių: dviašiai, keturašiai, šešiaašiai, aštuoniaašiai ir daugiaašiai. Pagal eksploatacijos vietą skiriami bendrojo ir pramoninio transporto tinklo vagonai. Bendrojo tinklo vagonams leidžiama važiuoti visoje šalyje.

Vagonų techniniai parametrai

Vagonai ilgai naudojami, todėl kuriamos konstrukcijos turi tenkinti ne tik esamas, bet ir būsimas eksploatacijos sąlygas. Svarbiausi vagono efektyvumą apibūdinantys parametrai yra krovumas, tara (savoji masė), aširačių (ašių) skaičius, kėbulo tūris, grindų plotas, ilgis ir kiti linijiniai vagono matmenys.

Vagonams tarpusavyje palyginti naudojami parametrai, rodantys šių dydžių santykį: lyginamojo kėbulo tūrį, lyginamojo grindų ploto, taros (pakuotės) koeficientus, apkrova nuo aširačio į bėgį, apkrova į kelio ilgio metrą (išilginė apkrova).

Norint tinkamai parinkti šiuos parametrus, reikia atsižvelgti į krašto ekonominį išsivystymą, gamybinių jėgų išsidėstymą, geležinkelio vaidmenį bendroje krašto transporto sistemoje, nes nuo to priklauso krovinių apyvartos apimtis ir sudėtis, vežimo tolis, tuščios ridos dydis. Šie veiksniai nevienodai veikia vagono parametrus, be to, kai kurios priklausomybės yra prieštaringos. Todėl parenkant optimalius vagonų pagrindinių parametrų dydžius, reikia remtis svarbiausiais veiksniais, visapusiškai įvertinančiais sprendžiamą uždavinį. Toks lemiamas veiksnys, kaip ir parenkant vagono tipą, yra perskaičiuotosios išlaidos.

Lyginamasis kėbulo tūris apskaičiuojamas pagal formulę:

čia v - visas arba geometrinis kėbulo tūris, m³; P - vagono krovumas, t.

Lyginamasis grindų plotas apskaičiuojamas pagal formulę:

čia F -visas grindų plotas, m².

Sumažinti vagono tarą (savąją masę) yra vienas iš svarbiausių vagonų gamybos uždavinių. Kadangi sumažinant prekinių vagonų tarą, galima padidinti jų krovumą, kartu padidėja geležinkelio pervežamasis pajėgumas. Jei pervežimo apimtys nesikeičia, mažinant tarą galima mažinti vagonų ir lokomotyvų parką, taip pat jį aptarnaujančių brigadų skaičių. Jei sumažinus vagonų tarą jų krovumas nepadidėja, tada sumažėja aširačių apkrova į bėgius, todėl bėgiai, ratai ir stabdžių trinkelės, ašidėžės ir kt. dėvisi lėčiau.

Jeigu vagono tara mažinama nekeičiant kitų jo parametrų (krovumo, kėbulo tūrio, ilgio ir pan.), tai toks taros sumažinimas vadinamas absoliučiuoju. (keleiviniams vagonams), vadinamas santykiniu. Krovumas yra pagrindinis vagono ir vienas svarbiausių geležinkelio transporto parametrų. Kuo didesnis krovumas, tuo didesnis vagono našumas.

Vagonų priežiūra ir remontas

Pateikus tuščius vagonus (grupėmis arba sąstatais) parengimo vežimams punktuose, jie priregistruojami specializuotuose refrižeratorinių vagonų depuose.

Traukinių ir sekcijų techninė priežiūra (TP) apima kasdienę apžiūrą, apžiūras po 15 ir 30 parų, po 50, 100, 200 ir 400 valandų šaldomųjų įrenginių darbo, profilaktinį remontą (5 vagonų sekcijos) po 6-9 mėnesių.

Remontas reikalingas norint palaikyti reglamentuotą riedmenų darbingumą, pašalinti gedimus ir sutrikimus, atsiradusius eksploatuojant vagonus arba pastebėtus techninių priežiūrų metu.

Remonto rūšys:

• Kapitalinis (KR) - riedmenų resursui atkurti.
• Depinis (DR) - vagonų darbingumui atkurti. Keičiamos arba taisomos atskiros detalės ir mazgai.
• Einamasis (ER-1) - tuščių vagonų remontas atliekamas kompleksiškai rengiant vagonus vežimams.
• Kapitalinis (KR-1) - planinis vagonų remontas darbingumui ir resursui atkurti. Keičiamos arba taisomos susidėvėjusios ir pažeistos detalės bei mazgai.
• Kapitalinis (KR-2) - planinis vagonų remontas darbingumui ir resursui atkurti. Nuimama dalis vidinės apdailos iki išorinės dangos, keičiama izoliacija, elektros instaliacija, prireikus keičiama elektros maitinimo sistema bei kitos dalys.

Numatyti ir refrižeratorinių riedmenų kapitalinis ir depinis remontai, kurie atliekami specialaus įsakymo nustatytu periodiškumu. Gedimus, įvykstančius kelyje, taiso vagonus prižiūrinčios brigados.

Planiniai einamieji ir kapitaliniai konteinerių remontai atliekami konteinerių depuose tam tikru periodiškumu atsižvelgiant į konteinerių kraupumą.

Vagonų ir konteinerių visų remonto rūšių apimtis numato tam tikros instrukcijos ir techniniai nurodymai. Atskirose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, šie duomenys šiek tiek skiriasi ir priklauso nuo konkrečių eksploatavimo sąlygų bei remonto bazės pajėgumų.

Vagonų techninės priežiūros ir remonto gamybiniai padaliniai

Vagonų depai skirti atlikti planiniam vagonų remontui, taip pat detalėms ir mazgams komplektuoti bei taisyti. Vagonų depų bazėje vagonai parengiami vežimams, taip pat atliekama prekinių ir keleivinių vagonų TP. Gali būti ir bendrieji depai. Prekinių vagonų depai įkuriami intensyvaus krovimo ir skirstymo stotyse.

Refrižeratoriniams riedmenims remontuoti gali būti įrengiami specialieji depai, kuriuose sutelkiami refrižeratoriniai traukiniai, sekcijos, autonominiai refrižeratoriniai vagonai (ARV), kai baigiasi greitai gendančių produktų vežimo laikas.

Vagonų parengimo punktai (VPP) vežimams specializuojami pagal tam tikrą riedmenų tipą: pusvagonių ir platformų, dengtųjų ir izoterminių vagonų, cisternų ir bitumo pusvagonių. Jie įrengiami didelėse krovinių krovimo, traukimų iš tuščių vagonų formavimo stotyse.

Vagonų techninės priežiūros punktuose (VTPP) vagonai apžiūrimi, atliekamas neatkabintų prekinių arba keleivinių vagonų einamasis remontas ir jie parengiami vežimams. Atsižvelgiant į nustatytą technologinį procesą ir traukinių eismo grafiką VTPP kontroliuojama vagonų techninė būklė, atliekama automatinių sankabų, ašidėžių, vežimėlių profilaktinė priežiūra, automatinių stabdžių einamasis remontas ir bandymas.

Prekinių vagonų TPP įrengiami skirstymo ir ruožų stotyse. Vagonų kontroliniai techninės priežiūros punktai (KTPP) steigiami ruožų stotyse, kuriose keičiami lokomotyvai, taip pat stotyse, po kurių yra tarpstočių keliai, turintys ilgas nuokalnes. punktuose nustatomi ir pašalinami techniniai gedimai, turintys įtakos traukinių eismo saugumui.

Autonominių refrižeratorinių vagonų techninės priežiūros punktuose (ARV TPP) atliekama energetinių ir Šaldomųjų įrenginių techninės būklės kontrolė bei šalinamos jų triktys, vagonams tiekiami dyzeliniai degalai, dyzeliniai ir kompresoriniai tepalai, šaldymo agentus. cisternos ir kompleksiškai rengiamos pripildyti skystųjų medžiagų.

Keleivinių vagonų techninės priežiūros, remonto ir parangos punktuose atliekama techninės būklės kontrolė, einamasis remontas ir paranga. Vežimėlių keitimo punktai įrengiami pasienio stotyse, kuriose keičiasi vėžės plotis. Vagonų ruožas skirtas kompleksiškai parengti keleivinius sąstatus kelionei.

Prieš pakraunant vagoną būtinai atliekama techninė patikra. Kai sąstatas arba vagonų grupė sustoja ir atitveriami ribojamaisiais ženklais, remonto brigada pradeda techninę priežiūrą. Vagonų apžiūrėtojai arba apžiurėtojai-remontininkai kontroliuoja atliktų darbų kokybę.

Vagonams, kuriuos dėl remonto darbų reikia atkabinti nuo sąstato, išrašomas V-23 formos pranešimas, su kuriuo vagonas siunčiamas į depą arba į specializuotą, reikiama remonto įranga sukomplektuotą kelią. Baigus vagonų remontą ir išbandžius automatinių stabdžių veikimą, vagonų apžiūrėtojas praneša VPP operatoriui arba meistrui apie darbų pabaigą. Ribojamieji ženklai nuimami ir stoties budėtojui pranešama apie sąstato arba vagonų grupės parengtumą krauti.

Kai kurie VPP rengia krovimui tuščius vagonus, atvykstančius nedidelėmis grupelėmis iš kitų stočių. Iš pradžių tokie vagonai kaupiami stotyje, o po to, neatkabinti nuo sąstato, siunčiami į techninę priežiūrą ir einamąjį remontą.

Vagonų paranga sudaro sanitarinė apžiūra, pagal sudarytą grafiką slapioji dezinfekcija ir dezinsekcija, vagonų važiuoklės ir kėbulo išorės plovimas, vidaus patalpų valymas, vandens, patalynės ir kt.

Technologinį sąstatų parangos į reisą procesą sudaro šios operacijos:

1. Vagono priėmimas iš atvykusio sąstato palydovo.
2. Keičiamojo smulkaus inventoriaus (servetėlės, užuolaidos, kilimėliai ir pan.) perdavimas. Visas šis inventorius kartu su patalyne nuvežamas į skalbyklos priėmimo ir skirstymo skyrių.
3. Sanitarinis vagono paruošimas (plaunami vagono langai, sienos, lubos, bagažo lentynos (nišos) staliukai, sanitariniai mazgai ir kt.).
4. Vagonų patalynės ir smulkaus keičiamojo inventoriaus komplektavimas.
5. Vandens, degalų (anglių) papildymas, generatoriaus diržų uždėjimas.
6. Vagono perdavimas važiuojančiam į reisą palydovui. Ją atlieka parangos brigados darbuotojas.

Keleiviniai traukiniai, be remonto ir parangos darbų, sanitariškai apdorojami: atliekama dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. dezinfekuojančiais skiediniais (chloruoti vandens skiediniai, kalio arba natrio hipochloritas ir pan.). Ypač kruopščiai dezinfekuojami tualetai ir ššiukšlių dėžės. Prireikus po reiso patalynė ir smulkus inventorius profilaktiškai apdorojami sanitarinėje kameroje.

Atliekant vagonų dezinsekcija naikinami vabzdžiai, infekcinių ligų nešiotojai. Ji atliekama profilaktiškai nustatytais terminais. Dažniausiai naudojama cianido rūgštis. Parengtus keleivinius sąstatus priima TPP viršininkas arba vyresnysis punkto meistras. Po to keleivinis traukinys išsiunčiamas į išvykimo parką.

Vagonų priežiūra skirstymo stoties VPP pradedama vagonų techninės būklės tikrinimu atvykimo parke ir išaiškinimu gedimų, kurie gali būti pašalinti tik atkabinus vagoną ir nuvarius jį į specialų šiam tikslui skirtą kelią arba depą. manevravimo metu, kad vagonai, kuriuos reikia atkabinti ir remontuoti, nepatektų į išvykimo parką.

mazgai neatkabinant vagonų nuo sąstatų pagal tuos žymenis, kuriuos padarė apžiūrėtojai, atvykimo bei skirstymo, taip pat išvykimo parkuose. Jeigu stoties skirstymo parkas yra kartu ir išvykimo parkas, vagonų techninė apžiūra atliekama šiame parke po to, kai suformuojamas sąstatas.

Vagonų techninė būklė atvykimo parke kontroliuojama tokia tvarka: stoties arba parko budėtojas garso ryšiu arba telefonu iš anksto praneša vagonų apžiūrėtojams ir VPP operatoriui apie atvykstantį traukinį arba traukinių apžiūros seką (eiliškumą) nurodydamas atvykimo laiką arba darbų pradžią. Paprastai atvykimo parkuose taikomas grupinis sąstatų apžiūros metodas. Viena grupė apžiūrėtojų išsidėsto prie ribinio stulpelio arba prie paskutinio vagono sustojimo vietos, kad galėtų iš išorės apžiūrėti atvykstantį stabdantį traukinį, o kita - prie pirmojo vagono sustojimo vietos.

Traukiniui sustojus, priekinė apžiūrėtojų grupė, gavusi mašinisto informaciją apie stabdžių darbą ir pastebėtus kelyje vagonų gedimus,praneša kitoms grupėms atvykusio traukinio sugedusių vagonų numerius. Po to, kai žarnos atjungiamos nuo lokomotyvo ir pirmojo vagono(lokomotyvas nuvažiuoja), atidaromas galinis čiaupas ir iš sąstato stabdžių magistralės išleidžiamas oras.

Bagažo gabenimo reikalavimai UAB „LTG Link“ traukiniuose

Šios UAB „LTG Link“ (toliau - Vežėjas) bendrosios keleivių vežimo taisyklės (toliau - Bendrosios taisyklės) yra vežimo sutarties sudedamoji dalis ir yra parengtos pagal šiuos teisės aktus:

• 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2021/782 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų;
• Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksą;
• Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą;
• Lietuvos Respublikos viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymą;
• kitus aktualius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Vežimo sutartį sudaro:

• Bendrosios taisyklės;
• Specialiųjų nuolaidų taisyklės;
• informacija ant Bilieto ir Papildomų paslaugų bilieto.

Biliete nurodoma ši informacija:

• Vežėjas (UAB „LTG Link“ arba Vežėjo kodas - 1124);
• Nuoroda į Vežėjo interneto svetainę, kurioje skelbiamos Bendrosios taisyklės, Specialiųjų nuolaidų taisyklės ir kitos vežimo sąlygos bei taisyklės.
• kelionės maršrutas (išvykimo ir atvykimo stotys arba stotelės);
• kelionės data arba Bilieto galiojimo laikas;
• Bilieto kaina;
• apmokėjimo būdas;
• Bilieto pardavimo data;
• nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų, atliekamas pagal Vienodąsias tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisykles; tai galima nurodyti naudojant akronimą CIV.

Papildomų paslaugų biliete nurodoma ši informacija:

• Vežėjas (UAB „LTG Link“ arba Vežėjo kodas - 1124);
• Nuoroda į Vežėjo interneto svetainę, kurioje skelbiamos Bendrosios taisyklės, Specialiųjų nuolaidų taisyklės ir kitos vežimo sąlygos bei taisyklės.
• Papildomų paslaugų bilieto numeris;
• Papildomų paslaugų bilieto kaina;
• atsiskaitymo būdas;
• Papildomų paslaugų bilieto pardavimo data;
• nuoroda, kad vežimas, nepaisant jokių prieštaraujančių išlygų, atliekamas pagal Vienodąsias tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisykles; tai galima nurodyti naudojant akronimą CIV.

tags: #patalpa #itaisas #bagazui #laikyti #ar #gabenti