Pasvalio Rajono Sodybos ir Lankytinos Vietos: Kultūros, Gamtos ir Istorijos Lobynas

Pasvalio rajonas, įsikūręs vaizdingose Lietuvos lygumose, garsėja ne tik darbščiais ir nuoširdžiais žmonėmis, bet ir turtinga istorija, kultūra bei gamtos stebuklais. Šis kraštas, kurio derlingi laukai lėmė šimtametes žemdirbystės tradicijas, siūlo daugybę įdomių vietų, kurias verta aplankyti. Pasvalio herbe jaučio galva simbolizuoja žemdirbystės centrą, o apyniai - senas aludarystės tradicijas.

Pirmosios krašto gyvenvietės minimos XIII a., o išlikę Migonių ir Ąžuolpamūšės piliakalniai yra vieni lankomiausių turistinių objektų rajone. Rajono teritorijoje teka keletas upių, iš kurių didžiausios - Mūša ir Lėvuo. Rajono plotas 1289 km², jame gyvena 33,4 tūkst. gyventojų, suskirstytų į 11 seniūnijų. Pasvalys, rajono centras, išaugęs prie Lėvens ir Svalios upių santakos, įkurtas 1497 m.

Kviečiame susipažinti su dešimčia įdomiausių lankytinų vietų Pasvalio rajone, kurios nepaliks abejingų nei istorijos, nei gamtos mylėtojų.

1. Žalsvasis Šaltinis

Tai unikalus mineralinio vandens šaltinis, ištryškęs smegduobėje Kalno gatvėje, Pasvalyje. Tai didžiausias šaltinis Pasvalio rajone, jo gylis - apie 21 metrą, o debitas - 8-12 l/s.

2. Pasvalio Kultūros Ir Poilsio Parkas

Pradėtas kurti 1923 m. ir nuolat plėstas, šiuo metu parkas užima 70 ha plotą. 1986-1988 metais krašto tautodailininkai jį papuošė ąžuolinėmis skulptūromis, įkvėptomis tautosakos ir mitologijos. Parke yra vasaros estrada, amfiteatras, sporto aikštynas, stadionas ir kempingas. Vasarą čia vyksta įvairūs kultūriniai renginiai.

3. Smegduobių Parkas

Pradėtas rengti 2004 metais, šis parkas užima 8 ha plotą pietiniame rajono pakraštyje, tarp VIA BALTICA magistralės ir Panevėžio gatvės. Čia galima pamatyti keliasdešimt įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių.

4. Senosios Klebonijos (Užupio) Parkas

Tai parkas kairiajame Lėvens krante, rajono menininkų papuoštas medžio skulptūromis. Parke vyksta kultūriniai renginiai. Prie parko yra išlikusi sena klėtis, kurioje renkasi „Klėties teatras“. „Pasvalio rajono invensticijų vadove“ nurodoma: „Senosios klebonijos (užupio) parkas - kairiajame Lėvens krante. Rajono menininkai jį papuošė medžio skulptūromis. Parke vyksta kultūriniai renginiai.

Klebonija iš pat pradžių buvo pastatyta ne toje pat kaip bažnyčia Lėvens pusėje, „Čečevička“ vadintame lauke, tad dar XV a. pabaigoje - XVI a. pradžioje atsirado prielaidos Pasvalyje susidaryti vėlesnės miesto dalies - Užupio - užuomazgai. Netrukus po to, kai buvo pastatyta klebonija su ūkio trobesiais, Užupyje atsirado jau ir miestiečių ūkio pastatai - „klaimavietės“. Tai, kaip ir kryžkelė ties brasta Lėvens dešiniajame krante, netrukus sudarė sąlygas formuotis radialiniam Pasvalio miesto planui. Dažniausiai nurodoma, kad pirmoji medinė Pasvalio bažnyčia buvo pastatyta, o parapija įsteigta 1498 m., nors kai kur pateikiama ir 1497 m. data.

1498 m. birželio 8 d. Vilniaus vyskupas Vaitiekus konsekravo naująją Svalios miesto bažnyčią, suteikė jai šv. Jono Krikštytojo titulą, nustatė parapijos ribas, o kun. Joną Grotą patvirtino parapijos klebonu. 1499 m. kovo 27 d. didysis kunigaikštis Aleksandras nurodė Trakų vaivadai, kad skirtų J. Grotui 4 žemės sklypus bažnyčios žmonėms įsikurti ir bažnyčiai aprūpinti. Pasvalio bažnyčios dokumentai pradėti rašyti nuo 1502 m.

Medinė Pasvalio bažnyčia iškilo į šiaurės rytus nuo Svalios ir Lėvens santakos, ant šios upės dešiniojo (pietrytinio) kranto, tarp tuo metu galėjusios būti gyvenvietės ir „naujojo miesto“. Arčiausiai bažnyčios, prie Kauno-Rygos kelio, formavosi miesto centras su turgaus aikšte, aplink kurią, kaip ir kitose prekybininkų bei amatininkų gyvenvietėse, tikriausiai kūrėsi karčemos ir krautuvės, galėjo atsirasti pirmosios amatininkų dirbtuvės.

Nėra autentiškų duomenų apie pradinį Pasvalio planą XVI a. pirmojoje pusėje - jo gatvių tinklą ir aikštės formą. Retrospektyvinė XV a. pabaigos plano schema teikia pagrindą prielaidai, kad besikuriantis miestas statėsi aplink anksčiau susidariusią kryžkelę, vadinasi, formavosi jo radialinis planas. Kauno-Rygos „didžiojo vieškelio“ posūkio atskirtą prie upės nedidelį plotą užėmė bažnyčia. Gali būti, kad būtent ši aplinkybė - kelio ir upės apribotas sklypas, kurio užteko tik šventoriui, - ir nulėmė, jog klebono sodyba, kuriai reikėjo nemaža vietos, atsidūrė už upės.

1786 m. Pasvalio miestelio plane pažymėti 2 malūnai (ant Lėvens ir Svalios), 2 karčemos (netoli didžiojo malūno prie Pumpėnų kelio ir Svalios bei Vilniaus gatvių kampe), bažnyčia, klebonija (Užupyje), špitolė, prekybos eilės aikštėje, žydų kahalo statiniai (sinagoga, pirtis, špitolė) ir kt. Kai kurių miestelėnų sklypai susidėjo iš dviejų dalių - sodybvietės pačiame miestelyje ir daržo - pakraštyje. Dauguma daržų buvo miestelio pietryčių pusėje, kai kurie - Užupyje.

1820 m. miestelyje surašytas 121 katalikų dūmas (482 žmonės); mokyklą, kuri buvo įsikūrusi špitolėje, lankė 58 vaikai; klebono jurisdikoje gyveno 2 šeimos; bažnyčią ir klebonijos sodybą jungė pėsčiųjų tiltas per Lėvenį. Šalia bažnyčios, kuri dar buvo be bokštų, stovėjo sena medinė varpinė, šventorius užėmė 47,5x30,5 sieksnių plotą, jo medinė tvora buvo sena, tačiau 1821 m. numatyta pakeisti mūrine.

1827-1828 m. Pasvalio bažnyčia buvo tinkuota, dengta čerpėmis; šalia jos stovėjo nauja medinė varpinė; šventoriaus tvora vietomis buvo sena medinė, kai kur - naujo mūro; medinė špitolė - visai sena, skiedrų stogu, o medinė klebonija už upės - dengta šiaudais.

1903 m. sumanius Pasvalyje statyti tiltą per Lėvenį, Kauno gubernijos valdybos kelių skyrius parinko jam trasą per bažnyčios sklypą ir kreipėsi į konsistoriją dėl reikiamo žemės ploto tiltui ir pylimams perleidimo. Pradžioje klebonas sutiko perleisti žemės tik su sąlyga, kad valstybė rūpinsis ir krantų apsauga nuo potvynio, tačiau gubernijos valdybai atsisakius „amžinai rūpintis krantais“ ir nutarus tiltą statyti „patogesnėje vietoje“, klebonas perleido žemę be sąlygų. 1906 m. jau buvo vežamos medžiagos, tad, matyt, netrukus medinis tiltas buvo pastatytas. Jis sujungė abi miestelio dalis ne ankstesnėje vietoje, t. y. ne iš turgaus aikštės Vilniaus gatvės tąsoje į kryžkelę Užupyje, o iš Svalios ir Pumpėnų gatvių sankryžos į atsitiktinę Užupio gatvės vietą.

5. Girnų muziejus

Muziejus įsikūręs prie pasvaliečio Antano Stapulionio sodybos Lėvens gatvėje. Tai - dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekcija po atviru dangumi, kurioje sukaupta apie 400 eksponatų: 300 - girnapusių, 66 - dubenuotieji akmenys, 7 - „pėduotieji“ akmenys, 1 - akmuo - riboženklis. Taip pat yra malūno krumpliaračių ekspozicija. Eksponatai pradėti rinkti 1979 m.

6. Baltijos Kelio Kryžių Slėnis

Įsikūręs šiaurės rytų miesto pakraštyje. Šiam slėniui pradžią davė Baltijos kelio akcija, kurios metu savo dalyvavimo ženklus paliko kelių kitų Lietuvos rajonų atstovai. Slėnis ilgainiui praturtėjo kryžiais, skirtais kraštui reikšmingiems įvykiams atminti.

7. Pasvalio Krašto Muziejus

Įkurtas 1998 m. Pagrindiniai ekspozicijos skyriai - etnografijos, istorijos, geologijos, archeologijos. Muziejuje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai - koncertai, susitikimai, spektakliai, taip pat plėtojama muziejaus edukacinė veikla.

8. Paminklas Pasvalio Įkūrimo 500 Metų Jubiliejui

Šis paminklas stovi Nepriklausomybės gatvėje, Pasvalyje. Panevėžiečių architektų grupė laimėjo konkursą ir sukūrė jubiliejinį paminklą: 5 vertikalinės kolonos žymi kiekvieną pragyventą šimtmetį, o 5 horizontalės išcentrinės linijos šimtmečius vėl atkartoja.

9. Paminklas Krašto Knygnešiams

Šis paminklas stovi už tilto per Lėvenį, Kalno gatvėje, Pasvalyje, o jo autorius yra Arūnas Grušas.

10. Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo Bažnyčia

Įsikūrusi prie Lėvens ir Svalios santakos, bažnyčia statyta 1787 metais. Ji pasižymi baroko ir istorizmo bruožais, taip pat turi vėlesniųjų architektūrinių stilių elementų.

Apibendrinimas

Pasvalio kraštas - tai vieta, kurioje persipina istorija, kultūra ir gamta. Nuo senovinių piliakalnių iki modernių paminklų, nuo smegduobių parko iki jaukaus Užupio parko - čia kiekvienas ras kažką įdomaus. Aplankykite Pasvalį ir patirkite nepamirštamų įspūdžių!

tags: #pasvalio #rajono #graziausios #sodybos