Pastato Užimamo Ploto Skaičiavimo Metodika

Šiame straipsnyje aptariama pastato užimamo ploto skaičiavimo metodika, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktus ir statybos techninius reglamentus. Straipsnis remiasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas“ ir kitais susijusiais teisės aktais.

Teisinis pagrindas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 431 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 280 bei įgyvendinant 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES, yra patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2012 „Pastatų energinis naudingumas“.

Šis reglamentas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. ir nustato pastatų energinio naudingumo skaičiavimo metodiką, siekiant mažinti energijos vartojimą ir didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatų sektoriuje.

Tikslai ir uždaviniai

Pagrindiniai reglamento tikslai:

• Valdyti energijos poreikį ir mažinti energijos vartojimą pastatuose.
• Didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatų sektoriuje.
• Mažinti energinę priklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.
• Įgyvendinti Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ nustatytus prioritetus.
• Mažinti ir apriboti anglies dvideginio išskyrimą į aplinką.
• Įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES reikalavimus.

Susiję teisės aktai

Skaičiuojant pastato plotą, būtina atsižvelgti į šiuos teisės aktus:

• Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“.
• Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“.
• Statybos techninis reglamentas STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.
• Statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2007 „Normatyviniai statybos techniniai dokumentai“.
• Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“.
• Statybos techninis reglamentas STR 2.01.03:2009 „Statybinių medžiagų ir gaminių šiluminių techninių dydžių projektinės vertės“.
• Statybos techninis reglamentas STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“.
• Statybos techninis reglamentas STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“.
• Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“.
• Statybos techninis reglamentas STR 1.02.09:2011 „Teisės atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą įgijimo tvarkos aprašas“.

Taip pat būtina vadovautis Europos standartais, tokiais kaip LST EN ISO 6946:2008, LST EN ISO 13370:2008, LST EN ISO 10211:2008 ir kitais.

Pagrindinės sąvokos

Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, naudojamas skaičiuojant pastato plotą:

• Skaičiuojamoji šiluminio techninio rodiklio vertė - pastato būklę atitinkanti šiluminio techninio rodiklio vertė.
• Pastato (jo dalies) šildomas plotas - visų šildomų pastato (jo dalies) patalpų grindų plotų suma, įskaitant šildomų rūsių, laiptinių, bendro naudojimo ir kitų šildomų patalpų grindų plotus, taip pat patalpų, kurias iš visų pusių riboja šildomos patalpos, grindų plotus. Ši sąvoka atitinka Statybos įstatymo 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse esančią sąvoką „bendras naudingasis vidaus patalpų plotas“.
• Energijos beveik nevartojantys pastatai - pastatai, atitinkantys šio Reglamento reikalavimus A++ energinio naudingumo klasės pastatams.

Energinio naudingumo klasifikavimas

Pastatai (jų dalys) pagal energinį naudingumą klasifikuojami į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. A++ klasė yra laikoma aukščiausia ir ji nurodo energijos beveik nevartojantį pastatą (jo dalį).

Duomenų rinkimas sertifikavimui

Sertifikavimui atlikti turi būti surinkti duomenys apie pastato būklę, įskaitant:

• Sienų atskirų dalių skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertę.
• Langų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertę.
• Langų įstiklinimo visuminės saulės energijos praleisties koeficientą.
• Langų skaičiuojamąją oro skverbtį esant 100 Pa slėgių skirtumui.
• Durų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertę.
• Durų skaičiuojamąją oro skverbtį esant 100 Pa slėgių skirtumui.
• Vartų skaičiuojamojo šilumos perdavimo koeficiento vertę.
• Vartų skaičiuojamąją oro skverbtį esant 100 Pa slėgių skirtumui.

Pastato naudingasis plotas

Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12, būsto naudingasis plotas apibrėžiamas kaip gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.

Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.

Bendrojo naudojimo objektų aprašas

Reikia galvoti apie bendrojo naudojimo objektų aprašą, kurį turite turėti ir pasikeitus aplinkybėms pasitvirtinti atnaujintą. Jeigu bendrojo naudojimo aprašte nurodyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė priskiriama visų butų savininkams (visi gali naudotis, net jeigu trūksta vietų, tai užims tas, kuris pirmas, galės pastatyti ir...

Dėl bendrų patalpų naudojimo savininkai gali susitarti įvairiai, tačiau yra daug niuansų. Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalis nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai (pabrėžiame - taip pat ir kitų patalpų savininkai) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose numatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas...

Įregistravus palėpę (neįrengtą pastogę) atskiru nekilnojamuoju daiktu, jos teisinis statusas pasikeičia - ji nebėra daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpa, o atskiras nuosavybės teisės objektas, valdomas jo savininkų pagal nustatytas dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise;...

Bendrija turi bendrų išlaidų, kurios skaičiuojamos proporcingai pagal naudingą plotą. Klausimas. Koks plotas laikomas naudingu, 4 butų savininkų atveju, t.y. kokį plotą vertinti, taikant proporcingumo principą bendrų mokesčių skaičiavimui - ar tik butų, kaip nurodyta RC išraše ar pridedant ir rūsių plotus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 nutartyje pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.82 straipsnio 5 dalies (nuo 2013 m. sausio 1 d. − 7 dalis) nuostatos taikymo aiškinimas. Aiškindamas minėtoje Civilinio kodekso nuostatoje įtvirtintą proporcingumo principą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad...

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.82 str.3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Namo rūsyje yra įrengti sandėliukai, kurių plotas yra skirtingas. Sandėliukų plotas yra nuo 2,3 kv.m iki 11 kv. Koks plotas laikomas naudingu, butų savininkų atveju, t.y. Nėra svarbu, kokios paskirties plotą užima savininkas pastate - ar tai butas, ar sandėliukas, ar garažas, nesvarbu, ar dažnai naudojama, ar retai...

Naujos statybos namuose visos kitos patalpos, tokios kaip sandėliukai ar garažai, įprastai būna įregistruotos atskiru unikaliu numeriu, būna nurodytas tų patalpų plotas ir jos būna valdomos nuosavybės teise....

Bendrijos vienam pastate yra 4 savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso po vieną butą ir vieną nešildomą negyvenamą patalpą - sandėliuką, esančius namo rūsyje. 4 butai ir 4 sandėliukai kiekvienam savininkui Registrų centre registruoti kaip atskiri privačios nuosavybės vienetai. Registrų centro išraše yra nurodyta, kad namo bendras plotas 736 kv.m., o naudingas plotas (t.y. butai) 468 kv.m.

Savivaldybei atlikus neeilinį DNSB Patikrinimą, buvo patvirtinta, kad kaupiamosios įmokos renkamos tik pagal naudingą plotąpą esantį VĮ. Reg. centras minėtoje pažymoje atitinka teisės normas. Ar toks savivaldybės sprendimas teisėtas?

Po gyvenamu namu turiu įsigijęs patalpas - rūsį (sovietinė sleptuvė-bunkeris). Nekilnojamas daiktas, paskirtis negyvenamoji - administracinė, bendras plotas 375,91 kv, pagrindinis plotas 131,67kv, pagalbinis plotas 244.24 kv. Klausimas - kuris naudingas plotas?

Man priklauso butas, parkingas ir sandėliukas. Ar teisinga, kad Bendrijos pirmininko alga man apskaičiuojama 3 kartus: nuo buto ploto, parkingo ploto ir sandėliuko ploto? Taip pat apskaičiuojamos ir visos kitos paslaugos, kurios apskaičiuojamos butui, priskaičiuojamos dar atskirai ir parkingui bei sandėliukui: t.y. Bendrijos pirmininko atlyginimas, administravimas, buhalterinė apskaita, kaupiamosios lėšos. Už visas aukščia...

Namo aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).

Mansarda - pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas.

Lodža - prieinama iš namo vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaras neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos.

Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.

Namų ūkio dirbtuvės - patalpa ar pastatas, skirtas daiktams gaminti ir taisyti.

Automobilių saugyklos - atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; Name specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams ar kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).

Kambariai gali būti įrengiami visuose Namo aukštuose, mansardoje, mezonine, išskyrus rūsius.

Natūralus apšvietimas išreiškiamas apšvietos koeficientu, kuris lygus perforuoto atitvarų ploto (langų, lublangių, stoglangių, išorės durų) įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiui.

Bendrųjų mokesčių skaičiavimas

Daugiabučiame name bendrieji mokesčiai priskaitomi proporcingai pagal turimą dalį pastate visiems butų ir/ar kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kaip, kokiu dažnumu savininkas tuo butu ar patalpa naudojasi.

Visi mokestiniai įnašai bendrijai priskaitomi proporcingai pagal užimamą plotą, nesvarbu, ar jie yra jau surinkti (juk irgi buvo priskaityti proporcingai), ar dar tik priskaitomi ir bus susirinkti.

Jeigu bendrojo naudojimo objektų apraše būtų numatyta, kad tam tikras bendrojo naudojimo objetas priskirtas ne visiems, o tik daliai savininkų, pavyzdžiui, vienos laiptinės savininkams, tai mokesčiai proporcingai būtų paskirstomi tik tos laiptinės savininkams. Telefonspynė įprastai montuojama lauke prie įėjimo į laiptinę, jomis naudojasi visi....

Civilinio kodekso 4.76 str. "Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo,...

Civilinio kodekso 4.82 str. 3 dalimi „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Suprantu, kad pagal patalpos (buto) plotą proporcingai paskaičiuojama (paskirstoma) atliktų darbų sąmata. Bet kaip nustatyti 1 kv.m. kainą? Bendrija tokių duomenų nepateikia, mano ir jų skaičiavimai nesutampa.

VĮ Registrų centre (NT registras) užsakant "Butų (patalpų) sąrašą pastate" galima nurodyti ir prašymą papildomų duomenų - kad būtų pateikti ir naudingieji plotai, jais remiamasi. Patalpų būna nurodyti tik bendrieji plotai, jie laikomi naudingaisiais plotais.

Pastatai, kuriems leidimas rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) ar remontuoti statinį ar rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui išduotas [3.1] iki 2014 m. sausio 1 d., o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, - statybos darbai pradėti iki 2014 m.

Jei pastate (jo dalyje) karšto buitinio vandens ruošimo sistemos nėra, energijos sąnaudos karšto vandens ruošimui vis tiek turi būti skaičiuojamos.

Pastato (jo dalies) energinio naudingumo sertifikatas turi atitikti Reglamento 9 priede nustatytą formą.

Sertifikavimo užsakovas atsako už pateiktų pastato būklės duomenų teisingumą.

Išvados

Tinkamas pastato ploto skaičiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti teisingą mokesčių paskirstymą ir atitikimą teisės aktų reikalavimams. Svarbu atsižvelgti į visus susijusius reglamentus ir standartus, kad būtų užtikrintas tikslumas ir teisingumas.

Energinio naudingumo rodikliai

Pastato energinio naudingumo rodikliai ir jų klasės pagal STR 2.01.09:2012:

tags: #pastato #uzimamo #ploto #skaiciavimas