Lietuva - gražus žalumos ir lygumų kraštas, todėl turėti nuosavą namą ir žemės kur nors už miesto yra labai populiaru. Apklausos liudija, kad pagrindinės priežastys turėti sodybą, vasarnamį ar sodo namelį užmiestyje - galimybė čia pailsėti savaitgaliais ir atostogauti. Daugelis Lietuvos gyventojų sodybas, užmiesčio namus ar vasarnamius paveldėjo iš šeimos, o dauguma tokių sodybų - kaime. Tiesa, nemažai žmonių tokius objektus perka kaip investiciją. Kaip bebūtų, susidomėjimas tokiu nekilnojamuoju turtu Lietuvoje neslopsta ir kaskart atšilus orui domėjimasis parduodamomis sodybomis išauga.
Šiaulių kraštas Lietuvos žemėlapyje
Sodybų Kainos Šiaulių Apskrityje
Sodybų kainos lyginant su butų kainomis - mažesnės, tačiau susidomėjimas jomis Šiaulių apskrityje nedidelis. Vaizdingų vietų tinkamų turizmui ar poilsiui Šiaulių apskrityje nedaug, o gyvenimas ištisus metus nuošaliame užkampyje vilioja nedažną. Šiaulių rajone poilsiui ir turizmui tinkamų sodybų yra tik Kurtuvėnų regioniniame parke. Apie patrauklias Šiaulių apskrities vietoves kalba nekilnojamojo turto agentūros “InReal“ Šiaulių atstovybės turto vertinimo skyriaus vadovas Aidas Liorentas.
Kurtuvėnų regioniniame parke apleistų, remontuotinų sodybų kainos svyruoja nuo 100 iki 200 tūkstančių litų. Tvarkingų vienkiemių, esančių ne daugiau nei 15 kilometrų atstumu nuo Šiaulių miesto, kaina dažniausiai siekia apie 300 tūkstančių litų.
Klientai pageidauja, kad sodybos būtų nuošalesnėse vietose, gamtos apsuptyje, šalia vandens telkinių, geras privažiavimas būtinas. Šiuo metu domisi gražiomis vietovėmis su dideliu plotu žemės ar miško, su senais pastatais, kuriuos būtų galima nugriauti, arba tik su pamatais, tinkamomis kaimo turizmui vystyti. Pasak R. Rojienės, populiarios ir sodybos, kurių kaina 80- 100 tūkstančių litų, tačiau joms keliami didesni reikalavimai (graži vieta, gera pastato būklė, vandens telkiniai). Pasitaiko sodybų, už kurias prašoma 400- 500 tūkstančių litų, tačiau susidomėjusių tokiais objektais yra vos vienas kitas.
A. Liorentas sako, kad Šiaulių apskrityje yra nemažai nepaklausių sodybų, nutolusių daugiau nei 15 kilometrų nuo rajonų centrų, kur prastai išvystyta kelių infrastruktūra, arti nėra vandens telkinių, gražaus kraštovaizdžio. Tokių sodybų kainos nesiekia 100 tūkstančių litų. Šiuo metu potencialūs klientai labiausiai domisi sodybomis, kurių kaina 30- 40 tūkstančių litų, kuriose įmanoma gyventi. Tačiau labai retai pasitaiko sodybų už tokią kainą, kuriose būtų įvestos komunikacijos. Radviliškio ir Kuršėnų miestuose individualių senos statybos namų kainos paprastai svyruoja nuo 200- 350 tūkstančių litų. Tuo tarpu sodyba Radviliškio rajone kainuoja apie 100- 150 tūkstančių litų. Joniškyje ir Kelmėje privačių namų kainos siekia apie 200- 300 tūkstančių litų. O šių miestų rajonuose sodybą įsigyti galima už 80- 150 tūkstančių litų. Nebrangias sodybas su žeme, kaip pastebi nekilnojamojo turto agentūrų vadovai, dažniausiai perka kaimo žmonės. Miestiečiai, ieškodami romantikos ir erdvės, dažniausiai ieško vaizdingų vietų, per daug nenutolusių nuo pagrindinių kelių.
Sodyba nuošalioje vietoje. Jono Tamulio nuotr.
Sodybą be komunikacijų, esančią nuošalioje vietoje galima įsigyti už 20 tūkstančių. Neretai tokios sodybos naujų šeimininkų nesulaukia. Šiuo metu norintiems įsigyti sodybą didžiausią sumą tektų mokėti Klaipėdoje, toliau pagal kainas eina Vilnius ir Kaunas.
Nekilnojamojo turto portalo aruodas.lt duomenimis, šių metų pradžioje sostinėje siūloma sodyba vidutiniškai kainavo 3,1 tūkst. litų už arą. Tokios kainos išsilaikė pirmąjį metų pusmetį. Sodybą, kurios sklypas yra 60 arų, galima nusipirkti vidutiniškai už 186 tūkst. litų. Klaipėdos rajone parduodamos sodybos kainuoja brangiau nei Vilniaus ar Kauno rajonuose. Nuo metų pradžios kainos pakito nedaug ir šiuo metu vidutiniškai siekia 3,5 tūkst. litų už arą. Taigi sodyba, kurios sklypas 60 arų, kainuoja vidutiniškai 210 tūkst. litų. Kauno rajone esančios sodybos metų pradžioje kainavo vidutiniškai 2,4 tūkst. litų už arą. Šie įkainiai balandžio mėnesį ėmė kristi ir pamažu krinta iki šiol. Dabar sodybą su 60 arų sklypu Kauno rajone siūloma įsigyti vidutiniškai už 102 tūkst. litų. Taigi aras vidutiniškai kainuoja 1,7 tūkst. litų.
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti sodybų kainas skirtinguose Lietuvos regionuose:
| Regionas | Vidutinė kaina už arą (litais) | Vidutinė kaina už 60 arų sklypą (litais) |
|---|---|---|
| Vilnius | 3,100 | 186,000 |
| Klaipėda | 3,500 | 210,000 |
| Kaunas | 1,700 | 102,000 |
Pagryžuvio Dvaro Likimas
Skelbiama, jog Pagryžuvio dvaras vėl parduodamas. Romantinio stiliaus Pagryžuvio dvaro rūmai, pastatyti 1858 metais, priklausė didikams Šemetoms, vėliau Pšeciševskių šeimai, devynioliktojo amžiaus pabaigoje - Romeriams. Tačiau panašu, jog Pagryžuvio dvaro šeimininkas buvo tik laikinas.
Po pirmojo pasaulinio karo dvaras nacionalizuotas ir perduotas jėzuitams. Atkūrus nepriklausomybę, jėzuitai norėjo susigrąžinti dvaro pastatą, nes tai jų bendruomenės turtas. Apskrities ir Kelmės rajono vadovai nesutiko grąžinti suremontuoto, labai pakeisto pastato, į kurį investuota milijonai litų valstybės lėšų. Teko bylinėtis teismuose. Jėzuitų bendruomenei grąžinti pastatai Vilniuje. Tačiau ten padidintas sklypas ir yra daugiau pastatų negu prieš nacionalizavimą turėjo jėzuitų bendruomenė. Vėliau pastatas rekonstruotas. Įdėta nemažai valstybės lėšų, kad būtų pritaikytas neįgaliesiems. 2006 metais jis perduotas Aukštelkės pensionatui. Pagryžuvyje įkurtas pensionato filialas. Tačiau pasikeitus socialinės globos politikai, socialinės globos namus nuspręsta decentralizuoti. Valstybė skyrė lėšų nupirkti kelis gyvenamuosius namus Kelmėje ir įrengti būstą nedidelėms grupėms globotinių. Į tuos namus ir perkelta dalis Pagryžuvyje gyvenusių negalios žmonių. Juos prižiūri Pagryžuvyje dirbę specialistai.
Išvaizdus, Pagryžuvį puošiantis dvaro pastatas, į kurį investuota didelės sumos valstybės lėšų, nuolatos gyvenamas ir prižiūrimas buvo neblogai išsilaikęs. Ypač gražus raiškiai romantinį stilių atspindintis centrinių rūmų fasadas su bokšteliais. Pastatas įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Dvaro sodybą sudaro ir daugiau pastatų. Graži ir dvaro sodybos aplinka. Šalia teka Gryžuvos upelis ir Blikės upokšnis, yra piliakalnis.
Pernai rugpjūčio mėnesį Turto banko surengtame elektroniniame aukcione Pagryžuvio dvaras parduotas. Pradinė jo kaina buvo 173 tūkstančiai eurų. Pagryžuvio gyventojų teigimu, dvaro ansamblį nupirko turtingas kaunietis. Tačiau pagryžuviškiai nustebo portale „aruodas.lt“ pamatę skelbimą, jog dvaro sodyba vėl parduodama. Jos kaina nurodyta 400 tūkstančių eurų. Skelbime nurodyta, jog pastato plotas 1500 kvadratinių metrų, yra 20 kambarių. Sklypo dydis - 664,1 aro. „Tai puikus pasirinkimas svajojantiems apie poilsio, edukacijos, maitinimo ar apgyvendinimo verslą“, - rašoma skelbime. Skelbimas įdėtas šių metų vasario pirmąją. Vasario 24-ąją redaguotas. Gal būt jau ir nupirktas, nes vasario 25-ąją virš skelbimo kažkodėl parašyta, jog jis nebegalioja.