Gyvūnų gerovės problemos Lietuvoje: įstatymų spragos, sprendimai ir parduodamos sodybos

Lietuvoje jau kurį laiką vyksta diskusijos dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo ir įstatymų spragų, kurios leidžia smurtautojams išvengti atsakomybės. Seime jau nuo 2017-ųjų teikiamos pataisos įvesti draudimą iki 5 metų laikyti gyvūnus asmenims, kurie yra su jais žiauriai pasielgę ar yra juos kankinę. Visgi siūlymas vis atmetamas, paskutinį sykį - 2021-ųjų pavasario sesijoje, argumentuojant sunkumais tokį draudimą įgyvendinti praktiškai.

Neseniai Seime šiuo klausimu surengta diskusija, kurioje dalyvavo įvairių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Diskusiją dėl teisės laikyti gyvūną atėmimo ir jo įgyvendinimo mechanizmo problematikos organizavo Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė.

Seime, Konstitucijos salėje, vykusiame susitikime dalyvavo ir savo komentarus, siūlymus išsakė gyvūnų gerovės srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), Lietuvos policijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovai ir kiti dalyviai. Visi, norėję dalyvauti diskusijoje, galėjo tai padaryti gyvai ar nuotoliniu būdu.

I. Pakarklytė sakė:"Teisės laikyti gyvūną atėmimas - kompleksiška ir sudėtinga tema. Šiuo metu asmuo, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį suluošino ar net nužudė, gali legaliai įsigyti kitą augintinį. Tokia teisės aktų spraga sudaro sąlygas smurtautojams ir toliau kartoti savo elgesį. Daugelyje Europos šalių tokiems asmenims taikomas ribojimas įsigyti ir laikyti gyvūną nuo kelerių iki 10 metų ar net visam gyvenimui. Lietuvoje tokio reguliavimo vis dar nėra".

GGI atstovė Ieva Sebeckytė pabrėžė:"Dabar galiojančiuose teisės aktuose yra įvardyta, jog už gyvūnų gerovę atsakingos institucijos yra VMVT, Policija ir savivaldybės. Manytume, jog jei draudimas laikyti gyvūną būtų taikomas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), prievolės vykdymą turėtų užtikrinti minėtosios įstaigos".

Ji pabrėžė, jog įsivedus draudimą laikyti gyvūnus jis nebus veiksmingas, jei nebus taikoma kontrolė, t. y. „Pagal naujausias ANK pataisas visais atvejais, kai gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas, gyvūnas yra kankinamas, konfiskavimas yra privalomas. Tokiu atveju institucijos nebegali rinktis būtina ar nebūtina konfiskuoti gyvūną. Bet jau kitą dieną asmuo gali visiškai teisėtai įsigyti naują gyvūną ir šis ydingas ratas gali niekada neužsidaryti“, - sakė I. Sebeckytė.

Teisininkė pateikė finansinių išlaidų, kurios yra patiriamos konfiskuojant gyvūnus, pavyzdžius: „Iš daugintojų konfiskuoto šuns Ričio, kuris gyvūnų prieglaudoje „Dogspotas“ buvo laikomas 9 mėnesius, gydymas ir išlaikymas kainavo 2550 eurų. Iš daugintojų paimto šuns Melin, kuris buvo laikomas 7 mėnesius, išlaikymas ir gydymas kainavo 1235 eurus. Ir visa tai yra tik tos išlaidos, kurias prisiėmė gyvūnų prieglaudos. Bet dar reikėtų skaičiuoti ir valstybės dėl konfiskavimo procedūrų, teismų patirtas išlaidas“.

Į didžiules dėl konfiskuojamų gyvūnų patiriamas išlaidas dėmesį atkreipė ir pranešimą skaitęs VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis: „Kovojame su pasekmėmis, o konfiskuojamų gyvūnų našta visuomeninėms ir vyriausybinėms organizacijoms yra didžiulė“.

Teisingumo ministerijos atstovas priminė, jog paskutinį kartą siūlymas įvesti tokį draudimą Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo atmestas kaip neįmanomas įgyvendinti, argumentuojant, jog iš teisinės pusės kontroliuoti gyvūno laikymo neįmanoma jau vien dėl to, jog gyvūno įsigijimas teisiškai nėra reglamentuojamas.

Visgi nevyriausybinių gyvūnų gerovės organizacijų atstovų jam buvo replikuota, jog jau kurį laiką Lietuvoje visos gyvūno įsigijimo formos - pirkimas, dovanojimas, paėmimas iš prieglaudos, net gyvūno radimas - privaloma tvarka turi būti apibrėžiamos sutartimis. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d.

Apibendrindama diskusiją ir kalbėdama apie draudimo įgyvendinimą, Seimo narė I. Pakarklytė pabrėžė, jog jo problematiškumas nėra priežastis atsitraukti apskritai: „Teisės laikyti gyvūną atėmimo įgyvendinimo mechanizmą reikia gryninti ir konkretinti. Daug neaiškumo ir probleminių klausimų, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog nereikia ieškoti sprendimų. Artimiausiu metu, atsižvelgiant į diskusijoje išsakytas nuomones bei komentarus, siūlymas įsivesti draudimą laikyti gyvūnus su jais žiauriai pasielgusiais asmenims bus redaguojamas, ypatingą dėmesį skiriant tokios priemonės įgyvendinimo mechanizmui, bei siūlomas Seimui svarstyti iš naujo.

2021 m. lapkričio 2 d. prašymu pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl žiauraus elgesio su gyvūnu GGI kreipėsi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Kėdainių skyrių, pranešdama apie vaizdo įraše užfiksuotą žiaurų elgesį su gyvūnu. Vaizdo įraše buvo matyti, kaip gyvūno laikytoja spardo ir muša savo augintinį. Dėl šio atvejo kartu su Advokatų profesinė bendrija „Constat" pateikėme pareiškimą policijai. Asmeniui skirta 1200 eurų bauda bei augintinio konfiskacija. Šį kartą nemenką nuobaudą paskyrė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šis atvejis yra vienas iš pavyzdžių, kodėl yra būtinas papildomos poveikio priemonės - draudimo laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims - įteisinimas. Dėl šio draudimo jau rytoj pristatysime savo pranešimą Seimo narės Ieva Pakarklytė organizuojamame renginyje Seime ir labai tikimės, kad institucijų požiūris bus vieningas nevyriausybinėms organizacijoms.

Visuomenei piktinantis dėl dar vieno gyvūnų nuodytojų išpuolio, kuris šįkart užfiksuotas Vilniaus Naujamiesčio rajone, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) primena, jog dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gresia baudžiamoji atsakomybė. Už žiaurų elgesį su gyvūnu, jo kankinimą baudžiama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1-ąją dalį. „Tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, turi būti padariniai - gyvūnas žuvo arba yra suluošintas. Vertinant šių dienų įvykius Vilniuje, matyti, jog ne vienas apsinuodijęs gyvūnas žuvo.

Kadangi didelių ir mažų gyvūnų galimybės skiriasi, varžybos skirstomos pagal gyvūnų ūgį į S (Small), M (Medium) ir L (Large) kategorijas. „Agility“ sportą sudaro tam tikra tvarka išdėstytų rungčių kompleksas, kurį gyvūnas nurodytu eiliškumu turi įveikti nuo pradžios iki pabaigos. Dažniausiai tai - įvairūs barjerai, kuriuos šuo turi peršokti, perbėgti, pralįsti, pvz., standžiu tuneliu. Kai kurioms „Agility“ rungtims skirtus įrenginius, pvz., nuo žemės į tam tikrą aukštį pakeltą buomą, kuriuo šuo turi pereiti, galima pamatyti ir miestuose įrengtose aptvertose šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelėse.

Kliūčių trasos gali būti įvairaus sudėtingumo - nuo A1 iki A3. Dar gali būti A0 lygio trasa, nuo kurios pradeda „Agility“ sporto naujokai ir kurioje nėra zoninių kliūčių. Sėkmingai įveikę trasas ir išlaikę „Agility“ egzaminus, gyvūnas ir jo vedlys pereina į sudėtingesnes trasas. Nors per treniruotes mokomasi įveikti kliūtis ir dalyvauti varžybose, visgi vykti į jas ar ne - gyvūno šeimininko pasirinkimas. Nuolatiniai „Agility“ užsiėmimai gerina fizinę gyvūno (o ir šeimininko) formą, padeda jam išsikrauti.

Pakankamai dažna, jog būtent dėl nepakankamo fizinio krūvio gyvūnai siaubia namus, graužia daiktus ar atsiranda elgsenos ydų. „Pastebima, jog šunų sportas ne tik gerina fizinę gyvūno formą bei patenkinami jo protiniai, emociniai poreikiai, bet ir didinamas abipusis - žmogaus ir augintinio - supratimas. Per treniruotes gyvūnas turi nuolat stebėti šeimininką, tad jie ima geriau „susišnekėti“, suprasti vienas kitą vien iš kūno kalbos“, - „Agility“ naudas vardijo D. Didžiuma šunų nori jaustis naudingi. Tai viena iš priežasčių, kodėl jie įsitraukia į pagalbą žmogui: šunys talkina policininkams, gelbėtojams, yra neįgaliųjų vedliai.

„Agility“ užduočių, komandų įvykdymas, šeimininko pagyrimas už gerai atliktas užduotis leidžia gyvūnams jaustis naudingiems ir laimingiems. Todėl šunų sportas yra vienas iš būdų padėti savo augintiniui jaustis gerai - naudingu, reikalingu, bendradarbiaujančiu. Kadangi „Agility“ treniruočių metu gyvūnas būna laisvas, be pavadėlio, norintiems užsiimti šiuo sportu gali būti rekomenduojamos bazinio paklusnumo pamokos, mat šuo turi neutraliai reaguoti į kitus šunis ir žmones, nebūti agresyvus.

„Agility“ gali užsiimti visi šunys nuo 1 metų amžiaus, kai fiziškai jau yra susiformavę. Jei gyvūnas jau suaugęs, amžius, veislė, dydis - nesvarbu. Svarbu tik, kad sportuoti leistų sveikata. Pavyzdžiui, jei gyvūnas serga ar yra linkęs sirgti širdies, sąnarių ligomis, „Agility“ treniruotės jam netiks. Taip pat svarbu, kad „Agility“ užduotys ir treniruočių programa būtų sudaroma individualiai, atsižvelgiant į konkretaus šuns galimybes. Ir draugystė su šunimi peraugs į visiškai kitokią kokybę.

Kasmet žiemos šventės gyvūnų savininkams atneša ne tik džiaugsmą, bet ir rūpestį - jei augintinis bijo fejerverkų ir petardų šūvių, sprogimų, kitų stiprių garsų, naujametinė naktis gali tapti rimtu iššūkiu ne tik visai šeimai, bet ir kaimynams, kuriems tenka klausytis išsigandusio gyvūno kaukimo. Be to, kiekvieną žiemą socialiniuose tinkluose pasipila pranešimai apie nuaidėjusio sprogimo išsigandusius, iš antkaklių išsinėrusius, ar iš kiemų pabėgusius šunis, kurie neretai susižeidžia ar net patenka po automobilių ratais. Daugelis šeimininkų šią problemą sprendžia artėjant šventiniam vidurnaktį uždarydami augintinius į vonios kambarį ar kitą garsui mažiau pralaidžią vietą, tačiau pirotechnikos mėgėjai metų sandūra neapsiriboja ir sprogdinti petardas pradeda dar gruodžio pradžioje bei nenurimsta iki sausio pabaigos ar net ilgiau. Netikėtai gatvėje sprogusi petarda gali tapti šuns ilgalaikio streso priežastimi su visomis iš to išplaukiančiomis problemomis - nenoru eiti į lauką, triukšmavimu, tuštinimusi namuose, nervingumu, perdėtu savo kūno laižymu, namų niokojimu ir net baimės agresija.

Vienas iš veiksmingų būdų apsaugoti ir augintinį, ir save nuo nereikalingo streso, yra tam skirtų preparatų naudojimas. UAB „Vetfarmas“ jautriems, stresuojantiems šunims ir katėms rekomenduoja naudoti Zylkene preparatą milteliais arba kapsulėmis, kuris mažina gyvūnų nerimą susidūrus su neįprastomis, stresinėmis situacijomis. Iš natūralių medžiagų pagamintą preparatą ilgalaikiam naudojimui reikėtų duoti gyvūnui 1-2 mėnesius, tačiau esant reikalui Zylkene miltelius ar kapsules galima duoti ir likus kelioms dienoms iki numatomos stresinės situacijos. Tiesa, fejerverkai ir petardos nėra vienintelis švenčių metu gyvūnams stresą keliantis veiksnys. Išvykus šeimininkams ne tik šunys, bet ir katės gali išgyventi išsiskyrimo nerimą, o į svečius užsukę draugai ar artimieji, šventinis šurmulys taip pat toli gražu nevisada gyvūnams kelia tik geras emocijas.

Zylkene tinka naudoti ir kelionėse, pasikeitus gyvūno gyvenimo sąlygoms, pavyzdžiui, jei jam tenka keisti šeimininkus, laikinai apsistoti gyvūnų viešbutyje, jeigu namuose įvyksta reikšmingų pasikeitimų, pavyzdžiui, atsiranda kūdikis arba persikrausčius. Zylkene preparatas pagamintas iš natūralių medžiagų - raminančiai veikia alfa casozepine, patentuotas dekapeptidas, kuris išgaunamas iš pieno baltymo kazeino, todėl gali būti naudojamas vaikingoms katėms ir kalėms bei nujunkomiems kačiukams ar šuniukams. Ruošiantis šventėms ar kitiems svarbiems įvykiams būtų svarbu nepamiršti iš anksto pasirūpinti ir augintinio - šuns ar katės - gerbūviu, apsaugoti mylimą gyvūną nuo nereikalingo streso, nerimo bei baimės.

Ne paslaptis, jog profesionalios specialistų paslaugos kainuoja didelius pinigus, o šių pinigų daugelis organizacijų negali sau leisti. Tokioms ne pelno siekiančioms organizacijoms kaip VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau - GGI), patyrę įvairių sričių specialistai - ypatingai reikalingi, norint kurti pokyčius bei pasiekti organizacijos užsibrėžtus tikslus. Laimei, atsiranda žmonių, kuriems pinigai nėra pagrindinis „arkliukas“, šie žmonės, dėl gyvūnų gerovės bei aistros savo profesijai laiko neskaičiuojantys savanoriai - GGI projekto neBrisius.lt fotografai. Ne pelno siekiančiai organizacijai nėra nieko svarbiau kaip atsidavę bei savo darbą mylintys savanoriai. Žinoma, savanoriai atėję į ne pelno siekiančią organizaciją taip pat gali tikėtis gauti neįkainojamos profesinės bei gyvenimiškos patirties, kuri šiems gali ženkliai pagelbėti tolimesniuose karjeros bei gyvenimo etapuose.

Tai savanoriai, nebijantys prisitaikyti prie skirtingų augintinių charakterio bruožų, pasiryžę išsitepti purvu, norint pagauti spalvingesnį kadrą. Žmonės, ieškantys ir nebijantys iššūkių, jaučiantys aistrą savo profesijai bei siekiantys tobulėti, o svarbiausia - siekiantys gyvūnų gerovės. GGI skatindama savanorius prisijungti į organizacijos bei projekto „neBrisius.lt“ gretas bei padėkoti dabartiniams savanoriams, kviečia susipažinti su keletu šio projekto komandos narių - fotografų.

Septynerius metus savanoryste užsiimanti Greta jau nuo pat vaikystės fotografijai jautė didelį pašaukimą. Fotografė GGI organizaciją pasirinko dėl ypač artimo ryšio gyvūnams, o svarbiausia - didžiulės aistros savo profesijai. Daugiau nei 400 fotosesijų, negailėjimas savo brangaus laiko bei atsidavimas organizacijai ir gyvūnams - dalykai, kuriais Greta gali drąsiai didžiuotis bei pasigirti. Greta dirba nekilnojamo turto įmonėje, profesionaliai daro šeimos, vestuvių, krikštynų, asmenines ir kitokio tipo fotografijas.

Elena organizacijoje savanoriauja jau 7 metus bei visą šį laiką koordinuoja „neBrisius.lt“ projektą. Projekto vadovė stengiasi įkvėpti bei motyvuoti kitus projekto dalyvius, lyderiauja ieškant naujų būdų, kaip toliau plėtoti projektą. Elena per 7 metus yra padariusi išties didelį skaičių fotografijų, kurio net negalėtų įvardinti. Organizacijoje Elena įgavo vertingos patirties, pasak Elenos, didelė patirtis yra vien tas, kad neturint finansinių išteklių galima organizuoti darbus ir nuveikti daug kilnių veiklų gyvūnų labui. Fotografė - projekto vadovė pasakoja, kad gyvūnų fotografija - vienas iš sudėtingesnių fotografijos žanrų, nes pakartoti akimirkos su gyvūnu dažnai neįmanoma, todėl tokiose fotosesijose vertėtų neprarasti budrumo.

Živilė „neBrisius.lt“ projekto dalimi tapo prieš pusę metų, tad daugelis fotosesijų dar priešakyje. Labai ypatinga, nes be galo myliu gyvūnus, nes jie nesivaržo prieš kameras, būna savimi, rodo tikras savo emocijas, kurios dažniausiai būna geros ir taip mane motyvuoja. Taip susiduriu, kadangi gyvūnams negali įsakyti vienaip ar kitaip atsisėsti, pozuoti, jie nori būti laisvi, o laisvumą reikia mokėti pagauti gražiuose kadruose, iš paskos lakstyti, bandyti nulaikyti sunkų fotoaparatą su viena ranka, o su kita sudominti gyvūną. Taip pat ir laiko atžvilgiu, tai gali užtrukti daug ilgiau nei fotografuojant žmogų. Živilė fotosesijų metu stengiasi pasisemti kuo daugiau gerų emocijų, nes fotografuojamos - būtent sėkmės istorijos, kurios beveik visada ir būna paremtos geromis emocijomis.

GGI nori padėkoti visiems fotografams, iš skirtingų Lietuvos miestų bei likusiems organizacijos savanoriams, kurie prisideda prie organizacijos inicijuojamų projektų įgyvendinimo. Geranoriškas savanorių indėlis - esminis pamatas, kuris leidžia organizacijai sėkmingai vykdyti bei plėtoti savo veiklas.

Informacija paruošta Arno Mackonio iš VšĮ “Gyvūnų gerovės iniciatyvos”, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.

Parduodamos sodybos

• Parduodu 106m2 namą Rokiškio rajone, Maineivuose. Yra 3 atskiri kambariai su baldais, virtuvėje visa buitinė technika, vonia, tualetas. Didelis rūsys, neįrengta palėpė. 34arai žemės. Yra garažas, daržinė, tvartas. Ir laisvos patalpos.
• Parduodama sodyba Vasaknų žuvininkystės ūkio teritorijoje, ant kalvelės, perimetru apaugusi brandžiais uosiais. Gražios apylinkės. 1-5 km spinduliu- Antalieptės marios, Sartų ež., Vasaknų ež.
• Pigiai, be tarpininkų, parduodama sodyba vienkiemyje. Gyvenamosios paskirties namas, Anykščių raj, Varnelių kaimas. 80 kv.m. Žemės sklypas 0,5004 h.Yra garažas, tvartas, dūminė pirtis, lauko rūsys. Šalia pirties nedidelis prūdas. Šulinys, visada pilnas vandens. Didelis sodas. Elektra. Namas tvirtas, rąstinis, apmūrytas, visur sudėti plastikiniai langai. Name buvo gyvenama nuolatos. -Adresas: Radviliškio r. sav., Kaulinių k., Kaulinių g. -Namo plotas: 48,30 kv.
• Sodyba Jurbarko raj Tamosiu k Sodyba Jurbarko raj, 3km nuo Tamošių k, vienkiemis. Namas 80kv. reikia remonto. , 21a. 6 registruoti ukiniai pastatai, sugriuve. nuo Kauno 70km. geras privaziavimas.
• Sodyba/ vienkiemis Joniškio r. sav. Stanelių k. Prižiūrėta sodyba/vienkiemis Joniškio r. sav., Rudiškių sen., Stanelių k., Žirgyno g. 81,61 kv. m. namas/sodyba su 80,50 a. • Bendras plotas: 81,61 kv. Sodyboje yra lauko rūsys, ūkiniai past. ir pirtis.
• SVAJONIŲ SODYBA PRIE EŽERO 1,60 HEKTARO SKLYPAS! Ieškote ramios ir vaizdingos vietos savo svajonių namams ar sodybai? El.
• Namų valdos sklypas Jiezne Labai ramioje, gražioje vietoje prie Jiezno ežero parduodamas namas su namų valdą ir ukinių pastatų. Adresas : Prienų r.sav.Jiezno m. Sodo g.18.

Sodybų nuoma

• Sodybos nuoma šalia Vilniaus Nuomojama sodyba šalia Vilniaus. Vos 30 km. Restoranas šventei. Žemės sklypas 70 arų, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. Žemės sklype senas rąstinis 36 kv.m., namukas, šulinys.
• Sodybos nuoma - poilsis prie Druskininkų Jaukios kaimo turizmo sodybos nuoma prie Druskininkų, Dzūkijos nacionaliniame parke. Komfortiškas poilsis miške, prie ežero ir upelio. "Dzūkijos uoga" sodyboje priimame 12- 18 žm. kolektyvus. Organizuojame aktyvaus laisvalaikio pramogas: plaukimą baidarėmis, pirties nuomą, maisto gaminimą .

Kita

• SUBNUOMOJAMOS SANDĖLIAVIMO PATALPOS VILNIUJE, LIEPKALNYJE, SODYBŲ G. 3397,05 kv. m (394,59 kv. m ploto administracinės patalpos, 2992,03 kv. m ploto sandėliavimo patalpos ir 10,43 kv. m ploto bendro naudojimo patalpos). Sandėliavimo paskirties patalpos yra pastato 1-ame aukšte, administracinės paskirties patalpos - pastato 2-ame aukšte. Ilgiausiai iki 2027 m. kovo 30 d. Bendra pradinė kaina 21.226,76 EUR/mėn. + PVM (25.684,38 EUR/mėn. - 394,59 kv. m ploto administracinės patalpos: 6,39 EUR/kv. m + PVM (2.521,43 EUR/mėn. - 3002,46 kv. m ploto sandėliavimo bei bendro naudojimo patalpos: 6,23 EUR/kv. m + PVM (18.705,33 EUR/mėn.
• Ieškote patikimos spaustuvės?
• Patalpų nuoma Klaipėdoje Įvairių patalpų nuoma Klaipėdoje. Ofiso, salių, grožio, prekybinės, sandėliavimo, gamybinės patalpos. Kainos nuo 2€ iki 20€. Plotai nuo 15 kv.m, iki 2000 kv.m.

tags: #parduodama #sodyba #grabijolu #kaime