Prienai: Istorija ir Paveldas

Prienai, miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, įsikūręs abipus Nemuno, garsėja savo istorija ir kultūriniu paveldu. Miestas yra rajono savivaldybės, seniūnijos ir parapijos centras. 2023 m. mieste gyveno 8894 gyventojai. Prienai įsikūrę Nemuno terasose, o diduma miesto tęsiasi siaura juosta Nemuno kairiuoju krantu. Abi miesto dalis jungia tiltas, pavadintas J. Greimo ir jo sūnaus A. J. Greimo vardu.

Prienai yra neatsiejama Nemuno kilpų regioninio parko dalis, o iš šiaurės ir vakarų miestą supa statūs upės slėnio šlaitai ir Prienų šilas. Nemunas ties Prienais daro 17 km ilgio Prienų kilpą, kurios sąsmaukos plotis 1,2 kilometro. Miestą supa plentai į Vilnių, Kauną, Marijampolę ir Alytų.

Prienų istorija yra turtinga ir įvairi, apimanti laikotarpius nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iki šių dienų. Miestas patyrė pakilimus ir nuosmukius, karus ir okupacijas, tačiau visada išliko svarbiu regioniniu centru.

Prienų kilpos

Prienų Istorijos Svarbiausi Faktai

• Manoma, kad Prienai įsikūrė XV a. pabaigoje.
• Pirmą kartą paminėtas Prienų dvarelis 1502 m.
• XVI a. viduryje tapę seniūnijos centru, Prienai pradėjo plėstis.
• Pirmą kartą paminėtas Prienų miestelis 1579 m.
• Miestelis statėsi pagal stačiakampį 1556-63 numatytą planą.
• 1580 m. suteikta turgaus privilegija, kuri 1669 m. ir 1713 m. buvo pakartota.
• 1604 m. pastatyta bažnyčia ir įsteigta mokykla.
• Manoma, kad dar 1613 m. Prienų dvare pradėjo veikti popieriaus dirbtuvė.
• 1667 m. Prienuose buvo 123 sklypai prie kvadratinės aikštės ir 5 gatvėse.
• Miestelis labai nukentėjo per 1700-21 m. Šiaurės karą; 1738 m. gyveno tik 14 šeimų.
• XVIII a. 1782 m. Prienuose surašyti 143 dūmai (85 žydų), atkurta parapinė mokykla, susidarė Naujasis miestas; jame leista turėti teismą, bažnyčią ir mokyklą.
• 1789 m. Prienuose surašyti 185 dūmai; iš jų 12 smuklių (karčemų).
• 1791 m. Prienams suteikta Magdeburgo teisė.
• 1791-95 ir 1946-50 m. Prienai buvo apskrities (1919, 1933-46 - valsčiaus) centras.
• Po 1795 m. Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Prienai laikinai įtraukti į Naujosios Prūsijos provinciją.
• 1823 m. popieriaus dirbtuvė buvo viena didžiausių Lietuvoje, be to, J. Šulcas įsteigė degtukų dirbtuvę.
• Per 1830-1831 m. sukilimą 1831 m. miestą buvo užėmę sukilėliai.
• Per 1863-1864 m. sukilimą Prienų apylinkėse veikė V. Mročkovskio ir P. Suzino sukilėlių būriai.
• 1906 m. įsikūrė Žiburio draugijos skyrius.
• 1915 m. pastatytas medinis tiltas per Nemuną.
• 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Prienuose dislokuotas Penktasis pėstininkų pulkas.
• 1937 m. jo karių iniciatyva pastatytas gelžbetoninis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklas (skulptorius M. Ausiejus; 1954 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas bronzinis).
• 1922 m. išparceliuotas dvaras, miestas plėtėsi jam skirtuose 125 sklypuose.
• 1941 m. rugpjūčio 26 d. nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Prienuose buvo nužudyti miesto žydai.
• 1940-41 ir 1944-53 m. sovietų valdžia ištrėmė 62 gyventojus.
• Nuo 1950 m. Prienai - rajono centras.
• 1954 m. miesto centras degė.
• Aštuntame dešimtmetyje-devinto dešimtmečio pirmoje pusėje mieste iškilo tipinių visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų.
• 1996 m. patvirtintas Prienų herbas.

Žymūs Žmonės

Prienai didžiuojasi savo žymiais žmonėmis, kurie prisidėjo prie miesto ir visos Lietuvos kultūros, švietimo ir ekonomikos. Vienas iš tokių asmenų - Cezaras Pšemeneckis, pedagogas ir inžinierius-energetikas, kurio atminimas puoselėjamas Prienų krašto muziejuje.

Cezaras Pšemeneckis - Žiburys, Nušvietęs Prienų Kraštą

Prienų krašto muziejus mini žymaus prieniečio pedagogo ir inžinieriaus-energetiko Cezaro Pšemeneckio 135-ąsias gimimo metines ir 55-ąsias jo mirties metines. C. Pšemeneckis gimė 1887 m. gegužės 12 d. Prienuose smulkaus ūkininko šeimoje. Baigęs gimnaziją išvyko studijuoti į Maskvos universitetą, kur įstojo į matematikos-fizikos fakultetą. Studijų išlaidoms padengti jis papildomai užsidirbdavo dėstydamas matematiką Maskvos Aukštojoje tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje bei mergaičių gimnazijoje.

1911 m. C. Pšemeneckis sėkmingai apsigynė diplominį darbą ir įgijo inžinieriaus-mechaniko specialybę. Studijų metais jis susidomėjo aviacijos mokslu, todėl nusprendė stoti į Maskvos Aukštąją technikos mokyklą. Kaip gabus studentas, jis buvo pakviestas dirbti į garsaus to meto rusų mokslininko, profesoriaus N. Žukovskio aerodinamikos laboratoriją.

1923 m. C. Pšemeneckis sugrįždamas iš Maskvos parsivežė ne tik du diplomus, bet ir žmoną - operos solistę Aną Pšemeneckienę. Prienuose Pšemeneckių šeima apsigyveno tėvų namuose, o vėliau tame pačiame sklype pasistato naują namą, kuriame nuo 1995 metų veikia Prienų krašto muziejus.

Gimtajame krašte Cezaras Pšemeneckis greitai įsitraukė į darbus: aktyviai įsijungė į atstatomąjį darbą, nuo 1924 m. sausio pradėjo dirbti Žiburio gimnazijoje, kurioje dėstė matematiką ir fiziką, ruošė mokiniams konspektus. Taip pat Cezaras Pšemeneckis gimnazijoje įrengė pirmąją fizikos darbų laboratoriją. 1925 metais išrinktas miesto tarybos nariu, pradėjo rūpintis švietimo klausimais ir miesto bei gretimų gyvenviečių elektrifikavimu.

C. Pšemeneckis nusprendė kreiptis į „Lietuvių - belgų akcinę bendrovę Kauno miestui apšviesti“, nes pažinojo bendrovės generalinį direktorių dar nuo mokyklos laikų. 1925 metais Cezaras Pšemeneckis gavo teisę lengvatinėmis sąlygomis sudaryti sutartį elektros tiekimui į Prienus. Sumontavus transformatorines pastotes 1928 metų pradžioje linija buvo įjungta ir gyventojai pagaliau pradėjo gauti elektrą. Lietuvos rajoninių elektros stčių akcinės bendrovės Prienų skyriaus inžinieriumi ir vedėju buvo paskirtas Cezaras Pšemeneckis.

Tik 1947 metais paleidus Petrašiūnų elektrinę ir atlikus remontą, bei didelių C. Pšemeneckio pastangų dėka elektros tiekimas palaipsniui buvo sugrąžintas ir prieniečiams.

Nuo 1959 m. pradėjus veikti Kauno hidroelektrinei ir nutiesus aukštos įtampos linijas prasidėjo intensyvūs elektrifikavimo darbai ne tik Prienų rajone, bet ir pietryčių Lietuvoje. Vadovaujant C. Pšemeneckiui ir montavimo organizacijoms padedant per tris metus per Prienų rajono laukus buvo nutiesta tūkstančiai kilometrų elektros tiekimo linijų, sumontuota šimtai transformatorinių pastočių ir elektrifikuoti beveik visi gyventojai.

Cezaras Pšemeneckis sugebėjo puikiai suderinti nelengvas pedagogo pareigas su atsakingu elektros tinklų rajono viršininko - energetiko darbu. Jam buvo suteiktas garbingas nusipelniusio mokytojo bei kultūros darbuotojo vardas, o už nuopelnus energetikos srityje buvo apdovanotas medaliais. 1967 metų vasarą Cezaras Pšemeneckis mirė.

Cezaras Pšemeneckis

Prienų Žydų Bendruomenė

Žydai Prienuose pradėjo kurtis dar XVI a. Rašytiniuose šaltiniuose 1677 metais minima tik viena žydų šeima, gyvenanti Prienų krašte, o po beveik 100 metų 1766 metais rašoma, kad Prienų miestelyje jau gyveno 597 žydų tautybės žmonės.

A. Miškinio knygoje „Užnemunės miestai ir miesteliai“ yra išlikęs labai išsamus duomenų aprašymas apie 1782 metų Prienus ir kur juose buvo įsikūrusios žydų šeimos: „Mieste surašyti 143 dūmai (iš jų 85 priklausė žydams)“.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą žydų Prienų krašte gyveno daugiau nei lietuvių ar kitų tautybių atstovų, tačiau karo metu didžiajai daliai jų teko palikti miestelį ir apylinkes. Po karo 1921 m. Prienuose jau buvo 935 žydai, kurie sudarė apie 29 proc. bendrojo miestelio gyventojų skaičiaus.

Nuo to meto, kada įsikūrė pirmieji žydai, iki Pirmojo pasaulinio karo dalis žydų vertėsi gamyba, prekyba bei kartu turėjo pagalbinį ūkį arba nuomojosi žemę iš krikščionių ir tuomet pardavinėdavo žemės ūkio produktus, daugiausiai pieną, jo gaminius. Prienuose buvo tradiciškai nusistovėję trys turgaus dienos savaitėje, o žydai prekeiviai būdavo vieni pagrindinių šių turgų dalyvių.

Tarpukariu žydai Prienų krašte labai stipriai prisidėjo prie ekonomikos augimo bei dalyvavo ir politinėje veikloje, būdavo renkami į Prienų miesto tarybą. Vienas stambiausių ir pelningiausių verslų tarpukariu priklausė B. Šakovui, kuris iš kito žydo L. Goldbergo perpirko tuometinį Alaus bravorą. Alaus gamyba buvo griežtai kontroliuojama valstybės. Dėl gamybos leidimo ir produkcijos realizacijos kasmet savivaldybės biudžetas būdavo papildomas apie 80 000 litų.

1941 metai tapo lemtingais visos Lietuvos, taip pat ir Prienų krašto žydams. Vokietijos nacių armija okupuoja Lietuvą ir prasideda masinis žydų persekiojimas ir niekinimas, pasibaigęs Holokaustu. Rugpjūčio 25 dieną kareivinėse laikyti žydai buvo išvaryti kasti duobių už kareivinių buvusiame pušynėlyje. Buvo iškasti du dideli grioviai.

Šiandien, praėjus 80 metų, svarbu neužmiršti šios neatperkamos skriaudos, to skausmo ir neteisybės, kurią patyrė žydų tauta, ir pagerbti jų atminimą.

Prienų žydų bendruomenės istorija yra svarbi miesto istorijos dalis, kurią būtina prisiminti ir puoselėti.

Prienų žydų bendruomenė

Lankytinos Vietos Prienuose

Prienai gali pasiūlyti įvairių lankytinų vietų, kurios atspindi miesto istoriją, kultūrą ir gamtos grožį. Štai keletas iš jų:

• Prienų krašto muziejus: Muziejus įkurtas pedagogo, visuomenės veikėjo, pirmojo Prienų elektros tinklų bendrovės direktoriaus Cezaro Pšemeneckio namuose. Čia susipažinsite su Prienų krašto istorija, kultūra, tautodaile, buitimi sužinosi apie žymiausius Prienų krašto žmones.
• Kristaus Apsireiškimo bažnyčia: Vienintelė Lietuvoje medinė baroko stiliaus bažnyčia, pastatyta 1750 m.
• Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio paminklas: Paminklas, stovintis ant Nemuno kranto, primena apie Lietuvos istoriją ir didvyrius.
• UAB „Lietuviškas midus“ Stakliškėse: Čia galėsite susipažinti su senojo gėrimo istorija ir gamybos technologijomis.
• Jiezno šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia: Bažnyčia, pastatyta dar XVI amžiuje.
• Šilavoto Davatkyno muziejus: Muziejus įkurtas vietoje, kurioje XIX a. pab.-XX a. pr. gyveno pamaldžių moterų (davatkėlių) bendruomenė.
• Pociūnų aerodromas: Čia galėsite išbandyti įvairias pramogas: apžvalginius skrydžius lėktuvais ir sklandytuvais, mokomuosius, pramoginius ir akrobatinius skrydžius sklandytuvu bei šuolius parašiutu.
• Lepelionių piliakalnis (Napoleono kepurė): Nuo piliakalnio atsiveria nuostabūs vaizdai į apylinkes.

Be to, Prienai yra puiki vieta aktyviam laisvalaikiui: dviračių takai, sporto aikštelės ir piligriminiai keliai suteikia galimybę mėgautis gamta ir sportu.

Prienų apylinkės

Prienai Šiandien

Šiandien Prienai yra modernus ir besivystantis miestas, kuris puoselėja savo istoriją ir kultūrą. Miestas siūlo įvairias paslaugas ir pramogas savo gyventojams ir svečiams. Prienai yra puiki vieta gyventi, dirbti ir lankytis.

Prienų Istorija Chronologiškai

tags: #pard #namai #prienai