Paveldėjimo procesas Lietuvoje yra sudėtingas, reikalaujantis atidumo ir žinių. Notaro vaidmuo šiame procese yra pagrindinis. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kada prireikia papildomo liudijimo po teismo sprendimo, taip pat aptarsime retrospektyvinį turto vertinimą ir jo svarbą.
Paveldėjimo Būdai: Pagal Įstatymą ir Testamentą
Turtą paveldėti galima dviem būdais:
- Pagal įstatymą
- Pagal testamentą
Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Paveldėjimas pagal testamentą - jeigu yra testamentas, ir jis įtvirtintas notariškai, tuomet jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese.
Kas Priklauso Palikimas ir Kokių Dokumentų Reikia?
Pagal LR CK 5.11 straipsnį paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:
- pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
- antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
- trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
- ketvirtos eilės - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
- penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Remiantis šiuo straipsniu kiekvienos žemesnės eilės įstatyminis įpėdinis paveldi, tik jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti pagal CK 5.6 straipsnį arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.
Svarbu pažymėti, kad CK 5.58 straipsnis „Teisės priimti palikimą perėjimas“, kuris numato, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams.
Paaiškėjus, kad palikėjui priklausė daugiau turto, nei nurodyta išduotame paveldėjimo teisės liudijime, įpėdiniams išduodamas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas, nepriklausomai nuo to kiek laiko praėjo nuo pirmojo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos.
Tokiu atveju reikia kreiptis į notaro biurą ir pranešti apie papildomo turto atsiradimą bei pristatyti to turto nuosavybės dokumentus, kad notaras galėtų i...
Palikimo Priėmimo Būdai ir Kainos
Tam, kad asmuo įgytų palikimą, jis turi jį priimti. LR CK 5.50 str. nustato būdus, kuriais galima priimti palikimą. Jie yra du:
- kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti;
- padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Taigi, vis dėl to lengviausias ir tiesiausias kelias į palikimą yra per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą iš kart kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
Už pareiškimą apie palikimo priėmimą imamas nuo 10 iki 50 Lt notaro atlyginimo dydis. Tačiau jei dar prašysite, kad Jums išduotų liudijimą, jog Jūs esate įpėdinis, su kuriuo galėsite rinktis visus reikalingus dokumentus Jums tai papildomai kainuos nuo 20 iki 30 Lt.
Taigi viso, kad priimtumėte palikimą ir užsivestumėte paveldėjimo bylą notaro biure, Jums gali kainuos apie 120 Lt.
Retrospektyvinis Turto Vertinimas
Retrospektyvinis turto vertinimas yra toks vertinimas kai nustatoma nekilnojamojo turto rinkos vertė praeities datai. Ši vertė nėra vidutinė nekilnojamojo turto rinkos vertė paskaičiuota VĮ Registrų centro, o reali turto vertė praeityje.
3 atvejai, kai retrospektyvinis vertinimas yra būtinas:
- Paveldėto nekilnojamojo turto pardavimas
- Dovanoto turto pardavimas
- Teisminis ginčas
Retrospektyvinis nekilnojamojo turto vertinimas bus reikalingas antruoju atveju, kai norite parduoti arba jau pardavėte iš pirmos eilės giminaičių paveldėtą turtą, tačiau paveldėjimo priėmimo metu nedarėte turto vertinimo. Tokiu atveju į paveldėjimo teisės liudijimą buvo įrašytą VĮ Registrų centro apskaičiuota vidutinė rinkos kaina. Ji gali ženkliai skirtis nuo realios pardavimo kainos. Tad ir apmokestinamas pelnas tokiu atveju bus gerokai didesnis.
Tam, kad sumažinti gaunamą pelną, būtina atlikti retrospektyvinį turto vertinimą tais pačiais kalendoriniais metai, kuriais turtas yra parduodamas. Retrospektyvinis turto vertinimas bus daromas paveldėjimo datai, o jo tikslas - nustatyti realia turto rinkos kainą, buvusią paveldėjimo priėmimo metu.
Šio vertinimo ataskaitą kartu su paveldėto turto pirkimo - pardavimo sutartimi bei paveldėjimo teisės liudijimu reikia pateikti Valstybinei mokesčiu inspekcijai (VMI) deklaruojant pajamas gautas iš nekilnojamojo turto pardavimo. Ši įstatymų išimtis taikoma tik paveldėjus nekilnojamą turtą iš pirmos eilės giminaičių.
Retrospektyvinis vertinimas gali jums padėti antruoju atveju, jei turtą gavote dovanų iš pirmos eilės giminaičių, o dovanojimo sutartyje buvo įrašyta VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos kaina. Atliekant retrospektyvinį turto vertinimą bus nustatyta reali rinkos kaina dovanojimo datai.
Retrospektyvinis vertinimas jums bus reikalingas ir esant teisminiam ginčui, kai siekiama įrodyti praeityje buvusią realią turto kainą. Vertinimo ataskaita pateikta teismui yra juridinę galią turintis dokumentas bei įrodymas.
Kiek laiko galioja retrospektyvinis vertinimas?
Retrospektyvinis turto vertinimas galiojimo laiko neturi. Jį atliekant buvo nustatyta turto kaina buvusi praeityje (dovanojimo ar paveldėjimo priėmimo metu).
Kokia vertinimo kaina?
Retrospektyvinio nekilnojamojo, kilnojamojo ar verslo vertinimo darbų kaina yra individuali. Ji priklauso nuo objekto sudėtingumo, nuo datos, kuriai reikalinga nustatyti kainą. Kuo senesnei datai reikia įvertinti turtą ar verslą, tuo darbų kaina būna didesnė.
Kokie dokumentai reikalingi atliekant minėtą vertinimą?
Dokumentai reikalingi buto retrospektyviniam vertinimui:
- Buto kadastrinių matavimų byla;
- Buto dovanojimo sutartis arba paveldėjimo teisės liudijimas;
- Žemė sklypo planas (jei butui priklauso žemės sklypas ar jo dalis);
- Buto priklausinių kadastrinių matavimų bylos.
Dokumentai reikalingi gyvenamojo namo retrospektyviniam vertinimui:
- Namo kadastrinių matavimų byla;
- Gyvenamojo namo dovanojimo sutartis arba paveldėjimo teisės liudijimas;
- Žemės sklypo planas;
- Namo priklausinių kadastrinių matavimų byla.
Dokumentai reikalingi žemės sklypo retrospektyviniam vertinimui:
- Žemės sklypo dovanojimo sutartis arba paveldėjimo teisės liudijimas;
- Žemės sklypo planas.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Klausimas: Po asmens mirties vienas iš paveldėtojų kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kiti giminaičiai nesikreipė. Kokie yra tolimesni veiksmai, kad turtas taptų paveldėtojo, kuris kreipėsi, nuosavybe?
Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 str. 1 d. 2 p., notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Pažymėtina, kad paveldėjimas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nėra privaloma.
Turto Registravimas
Vienas pagrindinių žingsnių po paveldėjimo teisės įgijimo - paveldėto turto registravimas nekilnojamojo turto registre.
Elektroninis registravimas
Dalis procedūrų gali būti atliekama ir elektroniniu būdu. Jei turite patvirtintą tapatybę el. parašu ar per el. bankininkystę, galite naudotis Registrų centro savitarnos sistema. Tai leidžia pateikti dokumentus, peržiūrėti savo duomenis ir užsisakyti išrašus nuotoliniu būdu.
tags: #papildomas #paveldejimo #teises #liudijimas #del #nepaveldetos