Pastaruoju metu itin suaktyvėjo diskusijos dėl Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko steigimo. Šis klausimas kelia didelį susirūpinimą vietos ūkininkams ir gyventojams, kurie baiminasi dėl galimų apribojimų žemės ūkio veiklai ir tradiciniam gyvenimo būdui.
Prieš keletą savaičių paaiškėjo, kad vėl atnaujinamas planas kurti Suvalkijos nacionalinį parką. Dėl šio parko kūrimo pati mintis buvo pradėta dar 2008 m., tuomet ūkininkai rinko parašus, prieštaravo tokiam siūlymui, aktyviai dalyvavo ir tuometinis rajono meras Juozas Bertašius. Ir parko kūrimo tuomet buvo atsisakyta.
Ūkininkė Irma Bartkutė teigia: „Šita situacija liečia ir mane tiesiogiai, nes ir gyvenam čia, dirbam. Tas nacionalinis parkas mums atrodo kaip baubas. Nežinom, kokie ribojimai mūsų laukia.“
Rajono žemdirbiai pasikvietė Seimo narį Giedrių Surplį paaiškinti, kaip bus steigiamas Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas, ko dar galėtų šiose vietose ūkininkaujantys žemdirbiai imtis, kad toks parkas Šakių rajone apskritai neatsirastų.
Anot G. Surplio, jis kalbėjosi ir su žymiu šalies gamtininku Selemonu Paltanavičiumi, šio nuomone, toks parko steigimas yra didelė paspirtis turizmo vystymuisi, o ar atsiras ir kokie apribojimai ūkininkams, gamtininko nuomone, priklauso nuo to, kokiu pagrindu - gamtiniu, istoriniu, architektūriniu - parkas bus steigiamas.
Seimo narys paminėjo, kad Kazlų Rūdos savivaldybėje planuojama surengti gyventojų apklausą dėl numatomo steigti nacionalinio parko.
G. Surplys žadėjo ateityje surengti susitikimą bei diskusiją šiuo klausimu su Aplinkos ministerijos specialistais, kaimyninių savivaldybių merais, Šakių rajono verslo bei žemdirbių atstovais.
„Tas savivaldybių teritorijų įbrėžimas į vieną nacionalinį parką neabejotinai paliks kažkokias pasekmes: norėtųsi, kad tai būtų tik teigiamos, tokios kaip turizmas, naujoviški verslai. Kita vertus, parkas turi neužkardyti galimybių tiems žmonėms, kurie dabar verčiasi žemdirbyste ir kitomis veiklomis, jas vystyti“, - kalbėjo G. Surplys.
Žemdirbiai teiravosi, kodėl į numatomo nacionalinio parko teritoriją įtraukti ištisi žemdirbių dirbami laukai, taip pat, kodėl į susitikimą nebuvo kviestas rajono meras.
Susitikime dalyvavusi savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė priminė, kad naują nacionalinį parką žadama steigti nuo 2024 m.
„Yra Aplinkos ministerijos išdėstytos ir parko naudos, ir galimybės, viena pagrindinių naudų - turizmas. Tačiau, manau, turizmas plėtojamas gali būti ir be nacionalinio parko, kas norėjo, tą turizmą jau seniai vysto. Į naujojo parko ribas įeina visas pašešupys, kuris ribojasi su Kaliningrado sritimi. Ar daug ką ten mes turėsime gražaus parodyti turistams? Visa šių kraštų ūkininkų baimė yra, kad nacionalinio parko statusas neribotų žemės ūkio veiklos“, - kalbėjo I. Žemaitienė.
I. Bartkutė svarstė: „Kokį turizmą galima vystyti užkampyje esančiuose Totorviečių, Panovių kaimuose, jei iki šiol to turizmo ten niekas nevystė?“
Ūkininkas Raimundas Masevičius teiravosi, ar apskritai dar verta diskutuoti, kai Vyriausybė jau pritarė sprendimui rengti Suvalkijos nacionalinį parką.
„Tai šiuo atveju, gerbiamas Seimo nary, reikia daryti žygius, kad šitas Vyriausybės nutarimas būtų stabdomas arba atidedamas“, - siūlė ūkininkas R. Masevičius.
Į tokį klausimą G. Surplys atsakė, kad, jo nuomone, pačiai Šakių savivaldybei reikia išsikristalizuoti, ar iš viso to nacionalinio parko rajone reikia.
„Jei klaustumėte mano nuomonės, tai, manau, reikia. Tam pašešupy ir tuos dviračių takus galima įrengti, - svarstė Seimo narys. - Tiesa, prie ko Sintautai įtraukti į tas nacionalinio parko ribas, tai nesuprantu. Ką jūs čia turite vertingo? Gal to nacionalinio parko statuso reikia panemunėje arba kur driekiasi rajono dvarai...“
Lietuvos žemėlapis
Ūkininkas Juozas Valaitis dar kartą akcentavo, jog ir prieš 20 metų ūkininkai nepritarė tokio parko steigimui, jų nuomonę palaikė ir tuometinė valdžia.
„Dabar susirinkę mes kaip ir neturim rajono valdžios nuomonės. Tai ir įneša tokį erzelį. Kad būtų meras ir tiesiai šviesiai pasakytų savivaldos nuomonę dėl nacionalinio parko steigimo. Kiek pasidomėjau, tas parkas žemės ūkiui absoliučiai nieko neduoda. Netrukdykim tiem žmonėms žemę dirbti, tai tuomet tą mūsų kraštą lankys ir be parkų“, - kalbėjo J. Valaitis.
Kalbėjusio žemdirbio Juozo Bartkaus nuomone, ar nebus taip, kad, steigiant nacionalinį parką, tik lėšos bus iššvaistytos administravimui. Jis mano, kad geriau tokias lėšas skirti šio krašto kelių sutvarkymui.
„Įsivaizduokit, Sintautuose jaunas ūkininkas grūdus augina, bokštą reikia statyti, jūs galvojate, jį duos pastatyti? Apribojimų bus gausybė, ūkininkams apribotos bus ir statybos, pastatų rekonstrukcija“, - svarstė sintautietis Juozas Jucaitis.
Mindaugas Mažeika iš Keturnaujienos įsitikinęs, kad klausimą dėl parko pritarimo ar nepritarimo turėjo priimti taryba, o ne savivaldybės meras ar administracijos direktorius.
„Dabar atrodo, tai rajone tik parkai, dvarai didžiausią naudą neša, žemdirbių kaip ir nėra. O jei tik atvažiuoja svečiai iš užsienio, tai ir rodo valdžia - „žiūrėkit, kokie gražūs mūsų laukai“. Išvažiavo ir žemdirbius visi užmiršo, - emocijų neslėpė M. Mažeika. - Šiandien visai kitoks būtų susirinkimas, jei prie Seimo nario stovėtų Panemunių regioninio parko direktorius ir šis supažindintų, kokie laukia mūsų reikalavimai. O dabar kala mums tą turizmą.“
G. Surplys visus ramino akcentuodamas, jog Vyriausybė tik inicijuoja Suvalkijos nacionalinio parko steigimą, kokios bus galutinės jo ribos - dar diskusijų objektas.
„Čia susirinko žmonės, kuriuos tokio parko steigimas liečia tiesiogiai. Aš siūlau šiandien priimti rezoliuciją, kad mes visi čia susirinkę nepritariam nacionalinio parko steigimui. Jo steigimui jau duotas leidimas, tai mūsų šiandien yra paskutinė galimybė kažką dar daryti“, - siūlė ūkininkas R. Masevičius.
Tokiam pasiūlymui buvo pritarta, susitikimo metu buvo parengtas pareiškimas aplinkos ministrui, Šakių savivaldybei, apygardos Seimo nariams.
Ūkininkas Raimundas Masevičius (stovi) siūlė imtis žingsnių čia ir dabar, todėl Sintautų ir Kudirkos Naumiesčio iniciatyvinė grupė parengė pareiškimą, kuriuo prieštaurauja Suvalkijos nacionalinio parko steigimui, po juo pasirašė apie 60 susitikime dalyvavusių asmenų. D.
Ūkininkas
Praėjusį ketvirtadienį Kudirkos Naumiestyje rajono ūkininkai bei gyventojai atvyko pasikalbėti su aplinkos ministru Simonu Gentvilu bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovais apie nacionalinio parko steigimą. Nors ministras užtikrino ūkininkus, kad parko nepradės planuoti be sutarimo, rajono gyventojų verdiktas griežtas - ne nacionalinio parko idėjai. Į Kudirkos Naumiestį atvyko apie pusantro šimto žmonių, kurių sklypus galimai apims naujasis Sūduvos (Suvalkijos) nacionalinis parkas.
Aplinkos ministras S. Gentvilas: „Atvažiavom kalbėtis. Atsakyti į visus klausimus, kurie jums kyla. Jeigu neturim atsakymų ir negalim atsakyti - tai pasakyti, kad ar atsitraukiam, ar neplanuojam čia parko“.
Ministras pristatė ir naująją VSTT direktorę Agnę Jasinavičiūtę, kuri susirinkusius supažindino, kodėl apskritai saugomos teritorijos Lietuvoje, bei pristatė Suvalkijos nacionalinio parko steigimo svarbą ir idėją.
Tarnybos vadovė akcentavo, kad šiuo metu siūlomos ribos tai nėra nacionalinio parko ribos, bus ieškoma ir tariamasi dėl tikslių teritorijų, kurias ir kokiuose Suvalkijos miestuose, miesteliuose ir rajonuose reikia saugoti.
„Ūkininkauti nacionaliniuose parkuose tikrai yra galimybė ir gauti tiesiogines išmokas, taip pat vienkartines kompensacijas už numatomus apribojimus. Nacionaliniuose parkuose mes labai skatiname smulkų, vidutinį verslą, vykdyti pažintinį turizmą, - kalbėjo A. Jasinavičiūtė. - Gal jūs tame parke galėtumėte auginti skudų veislės avis? Saugomos teritorijos yra pliusas ir savivaldai, kuomet yra pritraukiamos investicijos. Kalbant apie statybas, nacionaliniame parke yra leidžiama statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus pastatus bei buvusias sodybas atkurti. Sklypų skaidymas leidžiamas, jeigu po padalinimo sklypas lieka ne mažesnis nei 7 hektarai.“
Kas dėl parko steigimo labiausiai neramina žemdirbius, plačiau išsakė sintautiškis ūkininkas Ignas Duoba, kuris paminėjo, kad yra surinkta 400 gyventojų, nepritariančių nacionalinio parko idėjai, parašų.
„Turim du dirbtinius telkinius Sintautų ir Totorviečių su neaiškia ateitimi ir pasenusiomis užtvankomis. Turim ištiesintą ir išgilintą Pentos upelį, kuris prasmirsta vasarą, nes mažas vandens debetas. Sovietinės statybos pastatai, kolektyvizacijos dėka visi suginti į gyvenvietę, sodybų seniai nėra, o likusios pavienės seniai sukiužusios ir niekas ten nieko neatstatinės, - tokį vaizdą nupiešė ūkininkas. - Visur vyrauja dirbami laukai su melioracinėmis sistemomis. Mes neturim, kaip Anykščiuos, lomų, pievų, slėnių. Tik pavieniai pievų lopukai pamiškėse. Ar tai yra aktualu steigiant nacionalinį parką? Ką pas mus galima žiūrėti turistui? Pas mus yra gamybiniai laukai.“
I. Duoba ir toliau vardijo, kad vis dar stovintys kolūkių fermų griuvėsiai nepuošia krašto, driekiasi antžeminės elektros linijos.
„Šešupės krantas buldozeriu nustumdytas įrengiant vaizdo stebėjimo kameras. Kas 50 metrų stulpai kameroms stovi. Kas žino, gal ateityje tvora atsiras, kaip nuo Baltarusijos. Ką mes ten turistui parodysime? Ten prarastas kraštovaizdis, - žodžių į vatą nevyniojo I. Duoba. - Seime diskusijos metu buvo pasakyta, kad visos lėšos bus ne rekreacijai ar turizmui, o gamtosauginiams tikslams. Jūs patys žinote, kad čia niekas nevažiuos ir nieks nieko neveiks.“
Ūkininko įsitikinimu, aplinkos ministerija procesą pradėti turėjo nuo diskusijos su gyventojais bei ūkininkais, o tik paskui priimti teisės aktą dėl paties proceso inicijavimo.
I. Duobai paprašius pabalsuoti, kas nepritaria nacionalinio parko steigimui, salėje pakilo rankų jūra.
Ir kiti kalbėję žemdirbiai nesitikėjo, kad nacionalinis parkas kažką pagerins žmonių gyvenime, tad teiravosi tiesiai šviesiai - ką reikia tokio saugoti Kudirkos Naumiesčio, Sintautų apylinkėse?
Atsakymą bandžiusi pateikti VSTT vadovė tikino, jog šioje teritorijoje randamos ES saugomų rūšių buveinės, tačiau paprašyta įvardyti konkrečias vietas - atsakyti negalėjo. Jai į pagalbą atskubėjusio Aplinkos ministerijos atstovo Algirdo Klimavičiaus pastebėjimu, žmonės galbūt yra šiek tiek nenuoširdūs sakydami, kad reikia saugoti ir tuos krašto upelius, pelkes ar pievas, bet „saugoti reikia ne mano kieme“.
„Konkrečiai dėl tų buveinių, tai yra keli tipai plačialapių miškų, upių slėniuose išlikę ganomos arba šienaujamos pievos. Tai nėra kažkokios išskirtinės, unikalios kitos buveinės, bet nuo žmogaus ūkinės veiklos priklausančios pievų buveinės. Jas reikia nuganyti arba nušienauti ir jei ūkinė veikla nutrūks, jos sunyks. Todėl ir saugomų teritorijų personalas deda daug pastangų, kad paskatintų tokios ūkinės veiklos sugrąžinimą“, - aiškino A. Klimavičius.
Kad informacija ūkininkų apie minėtas saugomas buveines nepasiekia, pavyzdį pateikė Keturnaujienos krašto ūkininkas Mindaugas Mažeika.
„Nusiperku Novos draustinyje sklypą ir susiduriu, kad yra apribojimai. Pasirodo, 2015 m. nustatyta ta buveinė, jokios informacijos nėra. Penkis metus aš ją ariu, o pas jus stovi kaip buveinė. Kitame sklype žemę ariu jau dešimt metų, pasižiūriu 2019 m. sklypui uždėtos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Gal reikėjo per tuos 10-15 metų eiti su žmonėmis ir kalbėtis“, - kalbėjo šio krašto ūkininkas.
Savo poziciją išsakė ir rajono meras Edgaras Pilypaitis, kad jei būtų kuriamas nacionalinis parkas, matytų įtrauktą Kudirkos Naumiesčio miestą, kuris jau dabar yra urbanistinis draustinis. Nuomonę išsakė ir šio krašto ūkininkas Edmundas Raškauskas akcentuodamas, kad norima įtraukti į nacionalinio parko sudėtį derlingiausias žemes, kuriose intensyviai ūkininkaujama, teiravosi, ar ministerija „sugebės apsaugoti naumiestiečius nuo pavasarinės ekologinės katastrofos - deginamos žolės Kaliningrado srityje“.
Išklausęs išsakytas mintis ministras S. Gentvilas dar kartą patikslintino, kad su kiekvienu žemės ūkio ir namų ūkio valdos savininku, kurio žemė atsidurs nacionaliniame parke, bus tariamasi. O į pastebėjimą apie pasienio teritoriją ministras reagavo, kad yra paradoksali situacija: kartais pasienio zonos, kariniai poligonai yra teritorijos, naudingos gamtai klestėti.
Kalbant apie medžiotojų nerimą dėl numatomų apribojimų (nacionalinio parko teritorijoje nebus galima papildomai šerti žvėris), ministerijos atstovas A. Klimavičius taip pat turėjo atsakymą, jis akcentavo, kad papildomas laukinių žvėrių šėrimas yra ydingas.
Gyventojai turėjo ir klausimų dėl saulės elektrinių statybų parke. Ar nešvaistomi mokesčių mokėtojų pinigai mokslininkų tyrimams, jei rezultatai nepasiekia ūkininkų? Kalbėjusi Seimo narė Irena Haase ragino ministrą išgryninti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, numatomus ribojimus, galimas kompensacijas, jei bus įkurtas parkas, ir informuoti gyventojus, žemdirbius. Ūkininkas Juozas Pukelis tiesiai šviesiai kalbėjo, kad į pašešupį jokio turisto nepriviliosi ir dėl mašalų bei uodų.
Susitikimo dalyviai siūlė įtraukti į planuojamo nacionalinio parko sudėtį Panemunių regioninio parko teritoriją, Novaraisčio draustinį. Kalbėjęs tarybos narys Bernardinas Petras Vainius ragino „nelipti ant to paties grėblio“ dėl parko, kurio įsteigimas jau buvo inicijuojamas ir anksčiau, o jam nebuvo pritarta. Tarybos narys Romas Pukinskas svarstė, kodėl nei rajono strateginiame veiklos, nei teritorijų plane nebuvo užsimenama apie jokį nacionalinio parko kūrimą, o rajono vicemeras Darius Jakavičius ragino atsitraukti nuo Šakių krašto žemdirbių dirbamų žemių.
Tiesa, ministro pasakymas, kad „Lietuvoje dominuoja augalininkystė ir kažkur reikia pereiti į gyvulininkystę“, sulaukė neigiamos susitikimo dalyvių reakcijos.
„Mes tikrai nenusavinsim jūsų privačios nuosavybės ir žemių. Preliminarios parko teritorijos 60 procentų jau yra saugoma, dar dėl dešimtadalio turime jums per tuos pusantrų metų atsakyti, kodėl aukšto derlingumo balo sklypas potencialiai svarstomas būti įtrauktas į nacionalinio parko sudėtį. Jei nėra čia ko saugoti, mes atsitraukiame“, - kalbėjo aplinkos ministras, žadėdamas pateikti aiškius reglamentus, kurių gali tekti laikytis žemės sklypų savininkams, jei šių valdos patektų į nacionalinio parko teritoriją.
Beje, Vištyčio gyventojai ir ūkininkai ministrą pasitiko daug audringiau nei Kudirkos Naumiestyje.
Rajono ūkininkai ir gyventojai nepalaiko parko idėjos, jie labiausiai sunerimę dėl galimų naujų ribojimų žemės ūkio ir namų ūkio valdose, mat patekus į nacionalinio parko teritoriją, ribojimų gali tekti laikytis. D.
Galimos kompensacijos ir apribojimai
Ūkininkams, kurių žemės patektų į nacionalinio parko teritoriją, žadamos tiesioginės išmokos ir vienkartinės kompensacijos už numatomus apribojimus. Tačiau, kokie konkretūs apribojimai lauktų ūkininkų, kol kas nėra aišku. Žemdirbiai nuogąstauja, kad gali būti apribotos statybos, pastatų rekonstrukcija, sklypų skaidymas.
Turizmo plėtra ir investicijos
Nacionalinio parko steigėjai tikisi, kad parkas taps traukos centru turistams, pritrauks investicijų į regioną, skatins smulkų ir vidutinį verslą, ypač pažintinį turizmą. Tačiau, vietos gyventojai abejoja, ar parkas iš tiesų pritrauks turistų į atokius kaimus, kuriuose iki šiol turizmas nebuvo plėtojamas.
Ūkininkų nuogąstavimai
Ūkininkai baiminasi, kad nacionalinio parko statusas apribos jų galimybes vystyti žemės ūkio veiklą, trukdys statyti naujus pastatus, rekonstruoti esamus, ribos sklypų skaidymą. Taip pat nerimą kelia galimi apribojimai medžiotojams, draudimas papildomai šerti žvėris.
Apibendrinant, Suvalkijos nacionalinio parko steigimas kelia daug klausimų ir nuogąstavimų vietos ūkininkams ir gyventojams. Kol kas nėra aišku, kokie konkretūs apribojimai lauktų žemdirbių, ir ar parkas iš tiesų pritrauks turistų ir investicijų į regioną. Diskusijos dėl parko steigimo tęsiasi, ir tikimasi, kad bus rastas компромисс, kuris atitiks tiek gamtosaugos, tiek vietos gyventojų interesus.
Ūkininkų ir valdžios atstovų argumentai dėl Suvalkijos nacionalinio parko steigimo
| Argumentas | Ūkininkų pozicija | Valdžios atstovų pozicija |
|---|---|---|
| Turizmo plėtra | Abejoja, ar parkas pritrauks turistų į atokius kaimus. | Tikisi, kad parkas taps traukos centru turistams, pritrauks investicijų. |
| Apribojimai žemės ūkio veiklai | Baiminasi, kad bus apribotos statybos, pastatų rekonstrukcija, sklypų skaidymas. | Žada tiesiogines išmokas ir kompensacijas už numatomus apribojimus. |
| Gamtosauga | Teigia, kad jų krašte nėra unikalių gamtos vertybių, kurias reikia saugoti. | Teigia, kad teritorijoje randamos ES saugomų rūšių buveinės, kurias reikia saugoti. |
| Proceso eiga | Teigia, kad procesas pradėtas nuo teisės akto priėmimo, o ne nuo diskusijos su gyventojais. | Teigia, kad su kiekvienu žemės ūkio ir namų ūkio valdos savininku bus tariamasi. |