Palangos turgavietės nuomos kainos: viskas, ką reikia žinoti

Palangos turgus - tai gyva krašto istorijos dalis, liudijanti ne tik prekybos, bet ir kultūrinio gyvenimo raidą mieste, atspindinti laikmečio madas ir skonius. Tai vieta, kur susiburia gausybė žmonių, kurioje prekiaujama ir maisto produktais, ir gintarais, ir sendaikčiais. Taip pat veikia gėlių ir augalų turgus. Šiandien Lietuvoje galėtų rasti ir gerokai didesnių turgų, nei senasis Palangos turgus, tačiau čia užsukus, jaučiama savita aura, vietos atmosfera.

Palangos turgavietė - svarbi bendruomenės susitikimo ir prekybos vieta. Šaltinis: palangatic.lt

Turgus - bendruomenės susitikimo vieta

Turgus yra svarbi bendruomenės susitikimo ir prekybos vieta, jis privalo išlikti gyvas, patrauklus miesto gyventojams ir svečiams. Vietiniai palangiškiai žino turgų, jame lankosi, perka. Vasaromis jie stengiasi šonu apeiti J. Basanavičiaus gatvę, kuri pritaikyta turistams ir svečiams.

Prekybos vietų nuomos kainos

Prekybinis plotas Palangoje brangus, tačiau turgavietėje kainos tikrai nesikandžioja. Palangos turgaus direktorės I. Galdikienės teigimu, prekybininkai už 1,5 kvadratinio metro ploto vietą su stalu moka vasarą 5,80 Eur, o ne sezono metu - 3,50 Eur. Keturių kvadratinių metrų prekybinė vieta gali kainuoti 8,80 Eur dienai vasarą ir 5,80 Eur žiemą.

Turgeliui priklauso Palangos miesto prekyvietė su 189 prekybinėmis vietomis prekybai maisto ir ne maisto prekėmis bei Šventosios prekyviete su 16 prekybinių vietų prekybai maisto ir ne maisto prekėmis. Pagrindinė prekyba, o taip pat prekybinių vietų nuoma priklauso nuo sezono ir oro sąlygų, kas įtakoja tiek prekeivių, tiek pirkėjų gausą.

Prekybininkų įvairovė

Prekybininkų dalis iš Palangos miesto yra nedidelė. Daugelis čia savo produkcija prekiauti vyksta iš Kretingos, Darbėnuose įsikūrusių ūkių, Skuodo rajono, Klaipėdos ir aplinkinių ūkių. Kiekvieną šeštadienį čia atvyksta šeima iš Mosėdžio su savo nuostabaus skonio duona. O duonos čia yra įvairios: su sėklomis, iš moliūgų. Jie taip pat turi įvairiausių sausainių, traškių ir minkštų, smulkinto česnako, rugiagėlių žiedų ir dar visokių kitokių įdomybių.

Turguje galima rasti įvairių prekių ir produktų iš vietinių ūkių. Šaltinis: madeinvilnius.lt

Vietinių ūkininkų produkcija

• Iš Rūdaičių į Palangą keliauja Ingridos Kazakevičienės namų kepyklėlės šakočiai.
• Didžiules skardas Napoleono pyrago ant prekystalio dėlioja šio deserto karaliumi tituluojamas Algis.
• Į turgelį atkeliauja naminė grietinė, ančių kiaušiniai, įvairūs grybų, uogų ar mėsos konservai.
• Ypač žmonės pamėgę „Baltuonių” kalakutų ūkio mėsytę.
• Iš Platelių keliauja ožkų sūris.
• Na, o turgelio naujokas - žuvininkas Vitalijus, Šiauliuose auginantis ir rūkantis šamus, jau taip pat pelnė pirkėjų pripažinimą.

Sezoniniai produktai ir unikalūs pasiūlymai

Sumanios šeimininkės grybus ir uogas džiovina, konservuoja ir teikia į turgelį. Na, o sezono vinis - meškinio česnako lapai, iš kurių galima pasigaminti vitaminų bombą. Čia gausu žolelių arbatoms, nuovirams, veidui prausti.

Savo pomidorų daigais, o kai prisirpsta ir vaisiais čia prekiauja tautodailininkė iš Plungės. Na, o augalų daigų ekspertė Vaida jau daugelį metų važiuoja į Palangą, juk kurorte žmonės tvarko savo aplinką, sodina augalus palei langus, kad svečius priimti nebūtų gėda. Svirstančiuose gėlių krepšeliuose būtinas akcentas - penkialapis dobilas. Jis į namus neša laimę, o ir priežiūrai yra labai nereiklus.

Turgaus naujovės ir renginiai

Palangos turgus ketina organizuoti įvairius renginius ir šventes, pritraukiančias dar daugiau žmonių, kurie didintų šio turgaus žinomumą visoje Lietuvoje. Tai gali būti turgaus mugės, maisto festivaliai, meno ir amatų parodos bei kitos pramogos. Kitą savaitgalį čia planuojamos degustacijų dienos, kad atvykę vietos gyventojai ir svečiai nesidrovėtų paragauti, paliesti, išgirsti produkto istoriją o tuo pačiu ir pasiklausytų muzikos.

Nuo seno kuklumas lietuvio bruožas, tačiau norint pritraukti svečių, reikia pamiršti tai, ko mokė tėvai ir seneliai. Visus čia pažįsta ir maloniai su visais sveikinasi naujoji turgaus direktorė Inga Galdikienė. Ji pratina, kad ir pačius kukliausius turgaus prekybininkus nebijoti žmonėms pasakoti apie savo produktus, skatina fotografuotis, viešinti savo darbą socialiniuose tinkluose.

Pasak Palangos turgaus vadovės, geras turgus gali būti ir vietos kultūros židinys, kur susitinka žmonės iš įvairių gyvenimo sričių. Tai gali būti puiki galimybė pažinti vietinių gamintojų ir meno kūrėjų darbus, išbandyti tradicinius patiekalus ir atrasti naujų dalykų. O ūkininkams tai vieta, parduoti savo produktus ne perdirbėjams, o vartotojams, kur gauni tiesioginį grįžtamąjį ryšį, naudingų patarimų, ar pastabų.

Iššūkiai ir problemos

Gana liūdnomis nuotaikomis gyvena ir Palangos turgaus prekeiviai. Pasak jų abiejų, nė viename mieste nėra tokių aukštų prekybos vietų nuomos kainų, kaip Palangoje. Nors prekiauja tik vasarą, tenka mokėti už visus metus - kitaip prarasi prekybinę vietą.

Greičiau patys prekeiviai saugosi puolimo - miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai tapo tikru Palangoje prekiaujančių žmonių galvos skausmu. Daugiausia bėdų turi tie, kurie prekiauja nelegaliai. Tvarkos prižiūrėtojai aiškina, kad nei baudos, nei kitos sankcijos nelegalių prekeivių neįbaugina. Pelnas kompensuoja patiriamus nuostolius.

Savivaldybės darbuotojai žurnalistui atskleidė, kaip organizuojama nelegali prekyba pačiame Palangos centre. Žemės prie J. Basanavičiaus gatvės įsigiję žmonės ar bendrovės paprastai suskumba ją išnuomoti veiklą organizuojančioms bendrovėms. Dažniausiai - Kaune registruotoms įmonėms. Nuomininkai sklypelius pasistengia pernuomoti, o galiausiai „auksine“ vadinamoje vietoje naktį išdygsta nelegalios prekyvietės.

Nuomos kainos Palangos turgavietėje

tags: #palangos #prekyvietes #nuoma