Palangos dvaro sodyba, įsikūrusi ant jūros kranto, yra vienas gražiausių ir svarbiausių Palangos akcentų, turintis didelę istorinę, architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę. Ši sodyba, kurią kūrė grafai Tiškevičiai, 1997 m. gruodžio 31 d. buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą dėl jos vertingųjų archeologinių, architektūrinių, dailės, istorinių, kraštovaizdžio, mitologinių, želdynų savybių (unikalus numeris 23429). Ji užima 101,9741 kv. m plotą, o vizualinės apsaugos pozonis - 63 000 kv. m.
Palangos dvaro rūmai, kuriuose įsikūręs Gintaro muziejus.
Sodybos Formavimosi Etapai
Kultūros vertybių registre pažymėta, kad ši sodyba suformuota XX a. I pusėje. Dvaro sodybos vystymęsi galima suskirstyti į kelis etapus:
- I etapas (1848-1902 m.): Pietinėje Palangos dalyje esančiame pušyne įkuriamas parkas pagal žymaus architekto peizažisto projektą, pastatomi 2-jų aukštų rūmai, koplyčia ant Birutės kalno, o jos šiaurinėje papėdėje įrengiamas grotas iš akmenų - Lurdo grota.
- II etapas (1922-1924 m.): Atnaujinami karo metu nukentėję rūmai, pastatomi pagalbiniai ir ūkiniai pastatai (arklidės, daržinė, tvartai, ledainė, didelė oranžerija ir kt.). Dvaro sodybos centrinėje dalyje (ten, kur jas suplanavo Eduardas Fransua Andrė) 1922-1924 m. buvo pastatytos ir arklidės (jos nugriautos 1957 metais).
Istorija Iki Tiškevičių
Iki 1775 m. Palanga buvo karališkoji valda. 1782 m. savininku tampa Vilniaus vyskupas Masalskis. Tuo laiku dvaras Palangoje nebuvo įkurtas. 1801 m. buvusią Palangos seniūniją nupirko K. Nesiolovskis, o 1824 m. Palangos grafystę nusiperka grafas Mykolas Tiškevičius.
Tiškevičių Valdymas ir Dvaro Sukūrimas
Dvaro sodyba pradėta formuoti 1848 m., parkas įkurtas 1897-1899 m., o rūmai pastatyti 1897 m. 1893 m. grafas F. Tiškevičius užsakė vokiečių karališkajam architektui, profesoriui Francui Heinrichui Švechtenui suprojektuoti naujus rezidencinius rūmus. Manoma, kad pats F. H. Švechtenas pasikvietė prancūzų parkų architektą-dendrologą Eduardą Fransua Andrė kartu su sūnumi Renė Fransua Andrė ir belgų dendrologą Buiseną de Kuloną, kad šie suprojektuotų ir apie rūmus įkurtų parką. Jie užbaigti pastatyti apie 1897-uosius metus.
Vaizdas į Palangos parką.
Parko Ypatybės ir Reljefas
Sodybos reljefas yra suformuotas jūros kranto terasų. Bendroje sodybos reljefo struktūroje išsiskiria reliktinių kopų virtinė su dominuojančiu Birutės kalnu ir Žemaičių kalneliu, kuriame yra XV-XVI a. senkapiai. Iki X a. Žemaičių kalnelyje buvo senovės gyvenvietė. Sodybos teritorijoje yra išlikę Palangos piliakalnio (Birutės kalno) XVII-XVIII a. kapinių fragmentai. Pagrindinis įvažiavimas į dvaro sodybą - šiaurės vakarinėje jos dalyje, papildomi įvažiavimai / įėjimai įrengti parko vakarinėje pusėje. Birutės kalno papėdės vakarinėje pusėje auga vadinamasis Tautos vado ąžuolas, pasodintas 1934 m.
Birutės Kalnas: Istorija ir Reikšmė
Ant Birutės kalno yra 2014 m. pagamintas trianguliacijos ženklas (metalinis apvadas su tekstu). Birutės kalno, kaip garsios pagoniškosios šventyklos šlovė nebuvo užmiršta dar ir XVII amžiuje. XIV a. II p. visa gynybinė sistema buvo sudeginta, ant kalno įtvirtinimai nebeatstatinėti, o įrengtas alkas, kartu ir astronominių stebėjimų aikštelė. 1506 m. toje vietoje, kur, kaip buvo tikima, ilsisi Birutės palaikai, pastatyta šv. Jurgio koplyčia. 1753 m. koplyčia atnaujinta, o 1869 m. pastatyta nauja mūrinė koplyčia.
Ekskursija Palangos Gintaro muziejuje.
Sodybos Gyvenvietės ir Gynybiniai Įtvirtinimai
Į šiaurę nuo dvaro sodybos - Palangos miesto istorinė dalis, į rytus - Senovės gyvenvietė II, vad. Birutės kalno pietinėje papėdėje, siauroje terasoje tarp šlaito ir jūros kranto, apie X a. buvo įsikūrusi gyvenvietė. Archeologinių kasinėjimų metu joje aptikta stulpinių ir rentinių pastatų, gynybinių įtvirtinimų liekanų. XIII a. II p. gyvenvietė iš pietų pusės buvo apjuosta gynybiniu pylimu, XIV a. jo viršuje stovėjo 2 bokštai, sujungti rąstiniu pastatu.
Palangos Dvaro Sodyba Po Nepriklausomybės Atgavimo
Po Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje vyko Žemės reforma, kurios metu grafų Tiškevičių giminė prarado Rusijos carų laikais turėtą turtų monopolį ir įtaką. Iš Tiškevičių nusavintą didžiausią parko dalį su Birutės kalnu valdžia 36 metams patikėjo Lietuvos pagražinimo draugijai. 1939 m. buvo svarstoma galimybė dvaro rūmus parduoti valstybei, ten įrengiant reprezentacinę Lietuvos Respublikos Prezidento vasaros rezidenciją, tačiau šis planas nespėtas įgyvendinti. Po karo Palangos dvaras buvo nacionalizuotas. Antrojo pasaulinio karo metais ir pirmaisiais pokario metais rūmuose buvo įsikūrusios vokiečių ir sovietų kariuomenių komendantūros. Po 1957 m. rekonstrukcijos rūmuose veikė Dailininkų sąjungai priklausantys Dailininkų kūrybos namai. Nuo 1963 m. rūmuose veikia Gintaro muziejus.
XXI a. antrąjį dešimtmetį Palangos dvaro sodyboje esantis parkas ir rūmai buvo atnaujinti. 2022 m. liepos 6 dieną Palangoje startavo interaktyvus pažintinis turas „Tiškevičių bulvaras“, pristatantis miesto svečiams ir patiems palangiškiams 20 objektų, ne tik puošiančių kurortą nuo grafų Tiškevičių laikų ir pripažintų saugotinomis kultūros vertybėmis, bet ir tokių, kurie iki mūsų dienų neišliko.
Itin didelės iškilmės ant Birutės kalno įvyko 1921 m. kovo 31 d., Lietuvai atgavus Palangą iš latvių. Šiose iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, Steigiamojo Seimo vicepirmininkas Justinas Staugaitis, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas, Antanas Vienuolis, Maironis ir daug kitų iškilių Lietuvos valstybės, politikos, mokslo, visuomenės ir kultūros veikėjų. Tai dienai įamžinti buvo pagaminta paminklinė lenta, kurioje buvo užrašas: „1921-III-31, dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, palangiškių ir svečių minioms, grįžo Lietuvai Birutės ir Kęstučio dvasia gyvas buvęs Palangos kraštas“.
Rūmų Architektūra ir Interjeras
Rūmų pastatas - rusiškos „p“ raidės plano, pusiau atviro dviejų aukštų su cokoliniu aukštu tūrio. Pagrindiniame fasade turi nedidelį portiką, šiauriniame - aštuoniakampę koplyčią, pietiniame - keturių kolonų laikomą balkoną. Per pagrindines šiaurinio fasado duris patenkama į dviaukštį vestibiulį su reprezentacine laiptine ir židiniu. Vidaus planinės struktūros tipas - anfiladinis. Meniniu požiūriu vertingi rūmų interjerai su plastiniu ir polichrominiu (imituojančiu dirbtinio marmuro apdailą) dekoru.
Rūmų Interjero Elementai
- Vestibiulis: Galeriją rėmė kolonos, o į viršų vedė laiptai su meniška baliustrada. Vestibiulio akcentas - tamsaus marmuro židinys.
- Didžioji svetainė: Jos sienas ir lubas puošė lipdiniai, ištaigingas šviesaus marmuro židinys, krištolo sietynas, Liudviko XIV baldai.
- Biblioteka: Sukaupta daugiau nei 3000 tomų knygų, šeimos archyve buvo saugomi ir žymių kūrėjų laiškai.
Šiandien Palangos dvaro sodyba ir jos parkas yra svarbus kultūros paveldo objektas, pritraukiantis lankytojus iš Lietuvos ir užsienio. Tai vieta, kurioje susipina istorija, gamta ir architektūra, paliekanti neišdildomą įspūdį kiekvienam, apsilankiusiam šiame nuostabiame kampelyje.