Pastaraisiais metais Palangos miesto savivaldybė aktyviai vykdo teritorijų planavimo projektus, siekdama pagerinti infrastruktūrą, pritraukti investicijas ir plėtoti turizmą. Šie projektai apima ne tik Palangą, bet ir Šventąją, kur planuojama didelė plėtra, įskaitant istorinio uosto atkūrimą.
Palangos oro uosto detalusis planas
UAB GEOMETRA sėkmingai užbaigė Valstybės įmonės Lietuvos oro uostai užsakytą Žemės sklypo Liepojos pl.1 ir teritorijos prie žemės sklypo Liepojos pl. 1, Palangoje (Palangos oro uosto) detaliojo plano projektą 2024 m. vasaros pabaigoje.
Palangos meras pabrėžia, jog plėtra vyksta, o už šalies oro susisiekimo infrastruktūrą atsakingi Lietuvos oro uostai (LTOU) stengiasi gerinti orlaivių susisiekimą su Palanga. „Oro uostą mes iš tikrųjų turime puikų - jis 2021 metais rekonstruotas nuo pagrindų, valstybė investavo apie 14 mln. eurų ir uostas tikrai galėtų dirbti daugiau. Tiesa, tai nėra savivaldybės objektas, o dalis LTOU tinklo“, - kalbėjo Š.
Jis aiškina, jog Palangai itin aktualūs skrydžiai į ir iš Vokietijos, nes pastebima, kad vokiečiai vis dažniau susidomi Lietuva ir būtent Palanga. „Dar turime didžiulio potencialą su visa Skandinavija, nes mes turime tikrai patogius ir greitus skrydžius - jungtis su Kopenhaga, Oslu ir netrukus atsiras Bergenas - taip pat Norvegija. Tos kryptis yra pastovios ir potencialo čia daug.
Verslininkai savo ruožtu sutinka, kad Šventoji turi potencialo, tačiau teigia labiau besitikintys naujovių Palangos oro uoste. „Mes turime oro uostą ir manau, kad norėtųsi daugiau tiesioginių skrydžių krypčių, kad būtų daugiau galimybių prisivilioti ir atsivežti klientą.
„Tikrai dirbame kartu ir su meru diskutuojame, kaip verslas šioje vietoje gali padėti savivaldai. Kalbame su turizmo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ ir asociacijomis. Turime unikalų objektą - šalia esantį oro uostą ir tai yra fantastiška, jį reikia kelti ir kelti.
Šventosios uosto atstatymas
„Mes pastaraisiais metais investuojame didžiulę dalį lėšų, atimdami jas iš Palangos, į Šventąją. Kalbame apie infrastruktūrą: keliai, privažiavimai, centrinės miesto aikštės, alėjos ir t.t. Tiesa, vienas iš pagrindinių dalykų, kuris yra labai svarbus visai Lietuvai - istorinės Šventosios uosto statybos“, - laidoje „ELTA kraštas“ kalbėjo Š.
„Šventoji neatpažįstamai pasikeis nuo tada, kai turėsime uostą, o jį ketiname užbaigti iki 2027 m. (…) Uosto projektas yra vertas 70 mln. eurų. Tai nėra vien tik savivaldybės lėšos, nes mes investuoti tiek negalėtume - mūsų metinis biudžetas yra 62 mln. eurų.
„Palyginus, Palangos tilto ilgis yra 460 m, tad Šventoji turės 200 m ilgesnį pasivaikščiojimo jūra objektą. Šiaurinis molas, kuris bus kaip infrastruktūros reginys - jo ilgis bus apie 400 m”, - aiškino Š.
„Tai yra didžiulis potencialas - mes save vadiname jūrine valstybe, bet tokios infrastruktūros neturime. Mūsų vaikai neturi galimybės buriuoti atviroje jūroje ir turi važiuoti į Latviją, Lenkiją. Tiesa, Šventoji tas galimybes suteiks - šiuo metu rengiame techninį projektą būriavimo mokyklos statyboms Šventosios uosto teritorijoje.
„Jau dabar pastebime, kad pradėję tvarkyti uostą, esame išdavę jau 4 statybos leidimus viešbučių ir spa centrų statyboms, ko Šventojoje turbūt nėra buvę. Visų kitų dalykų, be abejo, per vieną dieną nesutvarkysime, tačiau investuosime dideles lėšas būtent į Šventąją“, - tikino Š.
Kiti UAB "Geometra" įgyvendinti projektai
UAB GEOMETRA aktyviai dalyvauja įvairiuose teritorijų planavimo ir žemėtvarkos projektuose visoje Lietuvoje. Štai keletas pavyzdžių:
- 2024 m. kovą UAB GEOMETRA sėkmingai atliko dviejų pastatų 3D erdvinį modelį, adresu Totorių g. 9/Labdarių g. 10 Vilnius.
- 2023 m. UAB Geometra parengė Magistralinių dujotiekių ir uždarymo įtaisų bei kitos susijusios infrastruktūros teritorijoje prie Lentvario g., Vilniaus m.
- 2022 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Geometra“ atliko Kretingos rajono savivaldybės administracijos organizuotą Kretingos rajono teritorijos, palei magistralinį kelią A11 Šiauliai - Palanga, žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą su specialiojo plano įgyvendinimu.
- 2020 m. UAB „Geometra“ laimėjusi Kėdainių rajono savivaldybės skelbtą viešąjį pirkimą baigė įgyvendinti 320 ha teritorijos Nociūnų detaliojo plano projektą.
- 2018 metų pavasarį UAB „Geometra“ baigė įgyvendinti Šiaulių miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano koregavimą.
- 2016 m. „Geometra“ laimėjo Nacionalinės žemės tarnybos skelbtą konkursą ir pasirašė Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo Kelmės rajone sutartį.
Palangos miesto istorija ir architektūra
Miesto centro planas stačiakampis (susiklostė 19 a. pabaigoje). 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje pastatyta grota ant Birutės kalno, istoristiniai Palangos dvaro rūmai (Tiškevičių rūmai; 1897-1902, architektas F. H. Schwechtenas, 1957 restauruoti, architektas Alfredas Brusokas, nuo 1963 rūmuose veikia Palangos gintaro muziejus) su parku (19 a. pabaiga, kraštovaizdžio architektas E. F. André, jame - Laiminančio Kristaus skulptūra, apie 1901, 1952 nugriauta ir sunaikinta, 1993 atkurta, skulptorius S. Žirgulis), miesto pietvakarinėje dalyje suplanuota kurortinė zona.
1932 priėmus Lietuvos kurortų įstatymą miesto plėtra suintensyvėjo: nutiesta gatvių, atidarytas oro uostas, pastatyta naujų (vilos - Karininkų ramovės, 1934, Vaidilutė 1936, dabar Tremties ir rezistencijos muziejus, Buršteino, 1939; gyvenamasis namas M. Valančiaus gatvėje, 1935, architektas Stasys Fedoravičius) ir restauruota senų pastatų. 1938 per gaisrą sudegė šiaurinė miesto dalis; pagal architektų Nikolajaus Aleksandro Mačiulskio (1903-?) ir Aleksandro Mensono rekonstrukcijos projektą pakoreguotas gatvių tinklas (dalis gatvių praplatintos, nutiesta naujų).
1967 parengtas Vanagupės rekreacinio komplekso detalusis planas (architektai J. Vaškevičius, A. Lėckas, Aleksandras Jankauskas, V. Stauskas; įgyvendintas iš dalies). 1982 skvere prie Vytauto gatvės įkurtas Skulptūrų parkas (architektas L. L. Mardosas, išplėstas 2008; jame yra 28 skulptūros, tarp jų - K. Kisielio, B. Vyšniausko, L. V. Striogos, D. O. Matulaitės ir kitų skulptorių). 2004 rekonstruota (architektūrinė bendrovė Vilniaus planas) J. Basanavičiaus gatvė tapo pėsčiųjų alėja.
Palangos miesto savivaldybė turi planą didelei teritorijai, kuri yra netoli oro uosto. „Galbūt kviesime investuotojus, kad jie pamatytų Palangą. Tai nebūtų kažkokia pramoninė gamyba, nes pas mus pramonės negali būti. Tiesa, technologiniai dalykai, kurie neturi taršos, kaip informacinės technologijos (yra laukiami - ELTA).
