Pakruojo dvaras, laikomas didžiausia dvaro sodyba Lietuvoje, išgyvena atgimimo laikotarpį. Artėja į pabaigą dar vienos Pakruojo dvaro sodybos dalies rekonstrukcija, didžiąja dalimi finansuota Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Projektas „Pietinės Pakruojo dvaro sodybos dalies pastatų rekonstravimas ir kompleksinis teritorijos sutvarkymas, pritaikant visuomenės poreikiams“ prasidėjo daugiau nei prieš penkerius metus.
Dvaro istorija ir reikšmė
Pakruojo dvarvietė minima nuo XVI a. Dabartinis dvaro ansamblis pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje barono Vilhelmo fon Ropo iniciatyva ir lėšomis. Jo dėka XIX a. didingu šešių kolonų portiku (atviru prieangiu).
Nuo XVII a. pabaigos dvaras priklausė iš Italijos kilusiai Karpių giminei, kuri pirmoji Rusijos imperijoje panaikino baudžiavą. valdymo laikotarpiu dvaras klestėjo, todėl kai kas jį vadina Karpių dvaru.
Architektūra ir ypatybės
Pakruojo dvaras - vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys Lietuvoje. Galėsite apžiūrėti restauruotus XVIII a. tiltas iš dolomito (tokių Europoje yra tik du) ir supažindinama su aludarystės tradicijomis bei aristokratiškais valgiais.
Smalsu pamatyti dviejų skirtingų stilių dvaro parką.
Rekonstrukcijos darbai ir rezultatai
„Įgyvendinus projektą bus sutvarkyta pietinė Pakruojo dvaro sodybos dalis - oficina, kiaulidė, tvartas bei dvi arkados, pietinės dvaro sodybos dalies aikštė (laiptai, grindinys, veja, tvora ir kita), įrengti inžineriniai tinklai. Beveik 2,8 milijono litų jau išmokėta už darbus pastatus rekonstravusioms, tvarkiusioms aikštę bei tiesusioms inžinerinius tinklus įmonėms.
Pirmasis pagal šį projektą baigtas restauruoti pastatas - buvusi kiaulidė. Ji matė ne vieną pasikeitimą: prieš keletą dešimtmečių, dvarui priklausant vietos kolūkiui, buvo pertvarkyta į sporto salę. Vėliau keitėsi salės šeimininkai - žemės ūkio bendrovė, rajono sporto centras, sporto klubas. Salėje vykdavo ne tik treniruotės, varžybos, bet ir kiti įvairių visuomeninių organizacijų renginiai. Nuošalioje vietoje esanti salė traukdavo ir niokotojus, vagis. Į ją ne kartą įsilaužta, pagrobtas ar sulaužytas vienoks ar kitoks inventorius.
Įsilaužėliai sukėlė gaisrą, sunaikinusį pastato stogą. Salės vardą pastatas susigrąžino užpernai, kai statybininkai sutvarkė vidaus patalpas. Praėjusiais metais buvo rekonstruota ir dalis tvartų.
Vos metai tepraėjo nuo pernai daugeliui matytų vaizdų - aikštėje burzgia technika, triūsia pulkeliai darbininkų. Pati aikštė tuo metu priminė statybų aikštelę, ribojamą tebemūrijamos akmeninės tvoros. Iš Baltosios salės į aikštę galima užkopti dvejais laiptais su kaltiniais juodojo metalo turėklais. Buvusios „statybų aikštelės“ vietoje žaliavo veja.
Joje sustačius suolus, dalis pievos tapo žiūrovų sale. Kitoje dalyje tiesiai ant žolės įsitaisė tie, kuriems pritrūko suolų ar tiesiog norėjo jaustis laisviau. Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį į tą pačią aikštę žmones sukvietė Pakruojo ir Radviliškio rajonų amatininkų Amatų dvarelio atidarymas. Dvarelis įsikūrė buvusioje oficinoje, mačiusioje ne mažiau pokyčių, nei minėta kiaulidė. Oficina susidomėjo visuomenininkai - Vietos veiklos grupės lyderiai.
Amatų dvarelyje savo darbus kol kas pristatė pirmieji keliolika Pakruojo bei Radviliškio rajonų tautodailininkų - medžio drožėjų, nėrėjų, mezgėjų, tapytojų, juostų, vaško žvakių bei papuošalų kūrėjų, kulinarinio paveldo atstovų.
Taip pat keičiamos pastatų perdangos, sijos, stogai, tvarkoma išorė. Iki remonto prasčiausiai atrodė malūnininko namas - jį praėjusiais metais nuniokojo kilęs gaisras, tad teko keisti apie trečdalį orginalių sijų, išpilti naujas perdangas, visiškai atstatyti ugnies sunaikintą stogą.
Tvarkomas ir akmeninis vėjo malūnas.
„Pastatai nebuvo apsaugoti, kaip reikėtų: nebuvo lietaus vandens nuleidimo sistemos, o kadangi čia daug medinių perdangų, lietus nemažai nuniokojo“, - pasakojo Marija Laisvyda Matusevičienė, bendrovės, rekonstruojančios dvarą, direktorė.
Atliekami ir dvaro tvenkinių valymo darbai.
Pasak paveldosaugininkų, prieš renovaciją dvare atlikti archeologiniai kasinėjimai. Karčiamoje rasta latviškų monetų, dvaro teritorijoje - įvairių apdailos detalių, buities reikmenų.
Ateities planai
Restauravus dvaro pastatus norima jį perduoti į privačias rankas.„Malūnininko name numatytas viešbutis, kavinė. Vandens malūne - sveikatingumo kompleksas, kubilai. Karčiamoje įsikurs smuklė, karčiama, o vėjo malūnas bus pritaikytas pagal poreikius“, - sakė Mindaugas Veliulis, Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros skyriaus kultūros paveldo tarnybos vedėjas.
Daug galimybių įžvelgiu vystant konferencinį turizmą. per 50 kilometrų.
Visiems Pakruojo ansamblio renovacijos darbams skirta 14 mln.
Finansavimo šaltiniai:
| Šaltinis | Suma |
|---|---|
| Europos Sąjungos struktūriniai fondai | Didžioji dalis |
| Iš viso skirta | 14 mln. litų |
Paslaugos:
- Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų ir kultūros paveldo vietovių specialieji bei detalieji planai, laikinieji reglamentai
- Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tyrimai, specialioji (paveldosauginė) projektų ekspertizė
- Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybos, darbų projektavimas
- Naujų ir rekonstruojamų pastatų projektai istorinėje aplinkoje
- Istoriniai interjerai - restauravimo, atkūrimo projektai
- Projekto vykdymo priežiūra bei mokslinis vadovavimas kultūros paveldo objektų tvarkymo darbams
- Specialioji (paveldosauginė) projektų ekspertizė
Gyvasis muziejus ir pramogos
Šiandien dvare - Gyvasis istorijos muziejus, kuriame atgaivintas XIX a. atgyja kelių šimtmečių dvaro istorija. Bene vienintelis Lietuvos dvaras, kuris kviečia susipažinti naktinių ekskursijų metu, kai klaidžiojant po parką atskleidžiamos šiurpiausios paslaptys ir legendos.
Rūmuose barono valgomajame įrengtame restorane paragausite dvariškos virtuvės - XIX a. pab. - XX a. pr. veikia dar XVII a. savaitgaliais vyksta „Gyvojo muziejaus“ programa, verda tikras XIX a.
Šią vasarą dvaras verčia naują V. Šekspyro pjesės „Vasarvidžio nakties sapnas“ puslapį, kuris ir vėljus nukels į gėlėtą ir magišką pasaulį - šekspyriškos fantazijos kupiną sapną.
Žydėjimą šiemet dar žada papildyti ir Šiaulių bei Penevėžio teatrų aktoriai, įkūnijantys spalvingus V. Šekspyro pjesės personažus, o lankytojai patys galės nuotaikingai išgyventi komedijos situacijas.
Čia galima apsilankyti pas vėlėją vilnos manufaktūroje, užsukti į dvaro siuvėjos dirbtuves ir pasigrožėti kuriamais ir jau sukurtais dvariškais kostiumais; užeiti į „curiosity” (neįprastybių) kambarį, kur išvysite, tai, ko dar nebuvote regėję; pasimėgauti desertu Aptiekoje; pajusti šiurpuliukus vieninteliame Lietuvoje Bausmių rūsyje.
O kur dar dvaro ūkio gyvūnai, žirgai, nuostabus parkas, pasiplaukiojimas, traktierius, nakvynė dvaro kambariuose ir t.t.
Dvaro arklidėse - aštuoni žirgai. Užėjus į centrinius dvaro rūmus G. kurioje dvariškiu persikūnyti sumanęs žmogus tikrai ras kuo apsirengti. „Drabužis labai keičia žmogų. žirgai bei dar daug kitų malonumų. „Žirgams dvaruose buvo skiriamas ypatingas dėmesys. svarbumą dvare nusileisdavo tik gydytojui ir virtuvės šefui. Mūsų dvaro arklidėse - aštuoni žirgai.
Turtais ir baisiais poelgiais garsėjo dvaro valdytojas Hermanas fon Ropas.
tags: #pakruojo #dvaras #renovacija