Pakruojo Akmenų Sodyba: Istorija, Atgimimas ir Dabartis

Akmenėlių dvaras, įsikūręs Pakruojo rajone, ant Kruojos upės kranto, mena gilią istoriją. Šiandien tai ne tik architektūros paminklas, bet ir gyvas kultūros židinys, traukiantis lankytojus iš įvairių Lietuvos kampelių. Šiame straipsnyje pasinersime į Akmenėlių dvaro istoriją, jo atkūrimo peripetijas ir dabartinį gyvenimą.

Dvaro istorijos vingiai

Akmenėlių dvaras, nors registruose ir įvardijamas dvaru, iš tiesų yra palivarkas, seniau priklausęs baronų von der Ropp'ų šeimai. Nuo 1780 m. Akmenėlių palivarkas priklausė Pakruojo dvarui, kurį valdė baronai von der Ropp’ai. Šį ansamblį sudaro akmeninis tvartas, svirnas, klojimas ir gyvenamasis namas, apsuptas šimtamečių medžių bei kuriamo įspūdingo parko.

Po Žemės reformos Lietuvoje jis buvo nuo Pakruojo dvaro atskirtas ir išnuomotas danui Svenui Bengstonui. Naujasis šeimininkas pradėjo tręšti laukus, kuriuose gerai augo javai, dobilai, liucerna, iš Danijos traukiniu atsivežė žalųjų veislės karvių ir veršiukų.

Atgimimas iš griuvėsių

Prieš daugiau nei dešimtmetį, Šiaulietė Edita Aperavičienė išgirdo apie Akmenėlius ir nusprendė jį įsigyti. Vaizdas, kurį ji išvydo atvykusi, nebuvo guodžiantis. Tėvai maldavo klusyti racionalaus balso ir įsigyti paprastą sodybą. Tačiau, Edita jautė, kad jai šio dvaro reikia. Ji ryžosi užsiimti dvaro sodybos tvarkymu nuo pradžių.

Sovietmečiu Akmenėlių dvaro pastatuose buvo sandėliuojamos trąšos ir kitkas. Kas neišliko, ką šimtmečiai ir sovietinio laikmečio požiūris suardė, sunaikino, E. Aperavičienė užsibrėžė atkurti. Daug skaitė istorinės, archyvinės medžiagos, domėjosi to laikmečio dvarų eksterjero ir interjero tendencijomis.

Visą kelių hektarų teritoriją šeimininkė apjuosė pušaičių tvora. Sodybą puošia daugybė gėlių. Akį traukia ir kadaise šiukšlių krūvoje skendę senojo klojimo griuvėsiai.

Edita Aperavičienė energingai mosčioja rankomis: tą kertę dar reikės apeiti, ten - palaistyti. Vis­kas iki smulk­me­nų ap­gal­vo­ta.

Dvaro gyvenimas šiandien

Beveik kiekvieną savaitgalį dvaras pilnas svečių - menininkų, istorikų ir tų, kuriems norisi pajusti 200 metų senumo sodybos aurą. Jau dvejus metus kiekvieną šeštadienį lygiagrečiai 14 valandą, Akmenėlių dvare organizuojamos įdomių pašnekesių popietės, kuriose laukiami visi norintys. Temos - įvairiausios, o lektoriai - žinomi istorikai, muzikologai, kritikai, menininkai.

Dvaro savininkė už palaikymą ir paramą dėkinga geranoriškiems žmonėms. Be to, E. Aperavičienė dvare įkūrė žirgyną. Žirgai ir jų trenerė įkvėpė surengti vaikų jojimo varžybas.

Edita Ape­ra­vi­čie­nė su­ka­si kaip vi­jur­kas. Net jei nieko neveikiu, aš labai daug galvoju, ieškau, domiuosi. Taip galvodama veikli moteris subrandino ne vieną puikią idėją, kuri atgaivino dvaro sodybą, įpūtė joje daug gyvybės.

Štai pernai rugpjūtį čia vyko tapytojo Sigito Staniūno ir kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko koncertas-performansas. Rugpjūčio 3-5 dienomis Akmenėlių dvare į kūrybines dirbtuves susirinks Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos artistai. Jie repetuos koncertą smuikui ir orkestrui, pristatys jį pirmą kartą Lietuvoje, vyks fotografijų, juvelyrikos paroda.

Ji kategoriškai nesutinka, kad Akmenėlių dvaro sodybai priliptų vestuvinio dvaro etiketė. Anot žavios moters, reikia rūpėti visiems. Žmonės neturi, ką veikti: trinasi kažkur, ieško pigių pramogų, galiausiai laiką leidžia spoksoodami į televizorių. Dvasinis badas užvaldo kažkada smarkiai išdraskytą tautą, kuri praradusi savo šaknis.

E. Ape­ra­vi­čie­nė sa­ko: „Gy­ven­da­ma Šiau­liuo­se, jau­čiau, kad esu ne sa­vo vie­to­je. Gy­ven­da­ma Ak­me­nė­lių dva­re, esu sa­vo vie­to­je.“

E. Ape­ra­vi­čie­nė sa­ko: „Ma­no ba­by­tė tu­rė­jo is­to­ri­nį vien­kie­mį. Man tai pa­da­rė įspū­dį, nes ta­da bu­vau vai­kas, o vai­kai vis­ką jau­čia šir­de­le.“

E. Ape­ra­vi­čie­nė sa­ko: „Ten ra­dau min­tį, jog tie, ku­rie įsi­gy­ja pa­vel­dą, yra be­pro­čiai, nes tu­ri vi­są gy­ve­ni­mą au­ko­tis. Ši min­tis man vi­sai pa­tin­ka“.

Dabar suprantu savo mamą, kaip jai čia buvo baisu. Ji man sakė, bet aš nieko negirdėjau - tarsi lindėjau mistiniame savo pasaulyje. O gal ir reikia pasiduoti jo romantikai, tada užauga sparnai, atsiranda beprotiškai daug jėgų.

Dabar mėgstama sakyti: „Būk pozityvus.“ Eina jie švilpt su savo pozityvumu! Būk tikras. Pyksti, tai pyk. Nemėgsti, tai nemėk. Jautiesi laimingas, pasakyk žmogui, kad šiandien jį myli, bet vakar ant jo pykai.

Akmenėlių dvaras

Akmenėlių dvaras - tai vieta, kur istorija susipina su dabartimi, kur kultūra ir menas klesti, o gamta džiugina savo grožiu. Tai puikus pavyzdys, kaip meilė paveldui ir atsidavimas gali prikelti iš užmaršties unikalų kultūros objektą ir paversti jį traukos centru visiems, ieškantiems dvasinio peno ir įkvėpimo.

Anot Editos Aperavičienės, Akmenėlių dvaras - tai stiklo karoliukų, paslapčių dvaras. Taip galima manyti, kad senų pastatų kertės pilnos dvasių. Nesu jų mačiusi ir nebijau. O jei tų dvasių ir yra, tai jos visai taikios.

Man atrodo, kad gyvenimas paprastas. Paprastą gyvenimą reikia gyventi paprastai.

Mūsų dvaro moto - „Semper verum“ („Visada tikra“, sukurtas R. Canderienės). Tai atspindi mūsų troškimą, kad tikrumas taptų sielų užuovėja ir ramybės uostu, mūsų visų širdžių Akmenėliais.

Ką dar verta pamatyti Pakruojo apylinkėse?

• Pakruojo dvaras
• 220 metų sinagoga
• Rozalimo sinagoga
• Vėjo malūnai
• Gedimino Ališausko akmenų muziejus

Jei norisi skaniai pavalgyti: rajone ne viena dėmesio verta vieta. Sugalvojus praleisti čia visą savaitgalį: neįprastos vietos, kuriose nakvynė įsimins ilgam.

Tad, kodėl verta jau dabar susiplanuoti išvyką į Pakruojį? Netoli Latvijos sienos esančiame Striukų kaime ūkininko Gedimino Ališausko sodyboje įkurtas unikalus gamtos kampelis, kuriame paprasti lauko rieduliai virsta stebuklingais akmenimis. Beveik 4 ha teritorijoje - nepakartojami alpinariumai, skulptūrų kompozicijos, tvenkiniai ir įvairialapė žaluma. Nuostabaus grožio sodyboje svarbiausi yra lietuviški laukų akmenys - įvairių dydžių bei atspalvių, gamtos sukurti ir menininkų rankos palytėti. Visi savaip ypatingi, stebinantys, stulbinantys, čia gyvenantys ir turintys savo istoriją. Savo istoriją pasakoja ir senieji sodybos pastatai, sodybos šeimininko senelio klėtyje įrengtas technikos ir kaimo buities muziejus, lauko pakraštyje - galingos ir jau užmarštin grimztančios sovietinės technikos ekspozicija.

Klasicistinio stiliaus Pakruojo dvaro ansamblis yra vienas iš penkių vertingiausių ir didžiausias (užima 48,2 ha plotą, iš 43 buvusių statinių išlikę 34) Lietuvoje išlikęs dvaras. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai. Mūrinis dvaro rūmų ansamblis pastatytas 1817-1840 m. iš vietinių medžiagų. Dvaro statybas pradėjo Vilhelmas fon Roppas, vėliau pastatus projektavo ir statė Teodoras Roppas. Dvaras buvo plečiamas iki 1890 m. 1835-1840 m. buvo užveistas didelis angliško stiliaus parkas. Greta dvaro rūmų buvo nedidelis sandėlis, arklidės ir ledainė. Vakarinį kompleksą sudarė alaus darykla, pieninė ir kiaulidės pastatai, rytinį - tvartas ir gyvenamieji korpusai, pietinį - du svirnai. Už tvenkinio stovėjo ūkiniai trobesiai.

Šiuo metu rekonstruotuose Pakruojo dvaro pastatuose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, salių nuomos, renginių organizavimo, aktyvaus poilsio paslaugos, taip pat organizuojamos ekskursijos. Renginius organizuoja ir veda ekskursijas UAB “Pakruojo parkai”.

Netoli Latvijos sienos esančiame Striukų kaime ūkininko Gedimino Ališausko sodyboje įkurtas unikalus gamtos kampelis, kuriame paprasti lauko rieduliai virsta stebuklingais akmenimis. Beveik 4 ha teritorijoje - nepakartojami alpinariumai, skulptūrų kompozicijos, tvenkiniai ir įvairialapė žaluma. Nuostabaus grožio sodyboje svarbiausi yra lietuviški laukų akmenys - įvairių dydžių bei atspalvių, gamtos sukurti ir menininkų rankos palytėti. Visi savaip ypatingi, stebinantys, stulbinantys, čia gyvenantys ir turintys savo istoriją. Savo istoriją pasakoja ir senieji sodybos pastatai, sodybos šeimininko senelio klėtyje įrengtas technikos ir kaimo buities muziejus, lauko pakraštyje - galingos ir jau užmarštin grimztančios sovietinės technikos ekspozicija. Tad, kodėl verta jau dabar susiplanuoti išvyką į Pakruojį?

Ką šiame mieste būtina pamatyti, kur skaniai papietauti bei apsistoti, jei norisi pasilikti visam savaitgaliui? Didžiuotis išties yra kuo: mieste ir jo rajone - net du dvarai Pakruojo miestas geriausiai žinomas dėl unikalios dvaro sodybos, kurioje vyksta išskirtiniai renginiai, šventės bei edukacijos. Vis dėlto, ar žinojote, kad rajone apsilankyti galima net dviejuose dvaruose? Abu jie - išties verti dėmesio. Pakruojo dvaro sodyba - didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje. Jį sudaro net 47 statiniai. Pagrindinis dvaro akcentas - dviaukščiai rūmai su portiku ir dorėnų stiliaus kolonomis. Ši dvaro sodyba yra įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Ji - pati didžiausia saugoma dvaro sodyba šalyje. Turistai šią vietą išties vertina: dvaro sodyboje vyksta įvairūs koncertai, parodos, konferencijos, siūloma išskirtinių pramogų.

Taip pat čia organizuojamos ir edukacijos: pas dvaro bitininką liejamos žvakės, atliekami dvaro ūkio darbai, kerpamos avys ir veliama vilna, taip pat galima susipažinti ir su kalvio amatu, pasisvečiuoti pas malūnininką, dvaro gaspadinę ar net baroną. Be to, Pakruojo dvare veikia vienintelė Baltijos šalyse pirmųjų pasaulyje „sauso įstatymo“ laikų ir legendinių Pinball žaidimų aparatų salė. Čia surinkta įvairiausių senovinių žaidimų aparatų kolekcija iš viso pasaulio - kai kurie jų itin reti, o kiti net pažymėti N-18 ženklu. Kitas dėmesio vertas dvaras stūkso Pakruojo rajone, Akmenėlių kaime. Tai - Akmenėlių dvaras. Jis įsikūręs šimtamečių medžių paunksmėje, ant Kruojos upės kranto. Šiame dvare yra rengiamos kultūros popietės, susitikimai su įdomiais žmonėmis, aktoriais, menininkais. Taip pat čia vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, parodos.

Dievinantys istorijos mokslą tikrai yra girdėję apie Pakruojo sinagogą. Jai - net 220 metai! Šis pastatas - išties išskirtinis, išgyvenęs ne vieną svarbų istorinį įvykį. Prieš 80 metų, Holokausto tragedijos metu, sinagoga buvo svarbių susibūrimų bei taip reikalingų maldų centras. Pakruojo sinagoga yra 16 metrų ilgio ir 12 metrų pločio. Pastatas iki šių dienų išsaugojo dviejų pakopų keturšlaitį stogą. Teigiama, kad sinagogos eksterjerui įtakos turėjo lietuvių liaudies architektūros formos. 2017 metais sinagoga restauruota. Šiuo metu ji yra vienintelė tokio puošnumo ir dydžio medinė sinagoga Rytų Europoje. Verta atvykti apžiūrėti dangaus mėlio sienų tapetų, lubose išpaišytų spalvotų žvėrių. Vis dėlto, jei norite išvysti nerestauruotą sinagogą - viešint Pakruojo apylinkėse galite aplankyti ir tokią. Rozalimo sinagoga stovi Pakruojo rajone, Rozalime. Tai - išlikusi medinė žydų sinagoga, pastatyta dar XIX a. pabaigoje. Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus miestelį, sinagogoje gyveno galvijai, o po karo, deja, ji buvo apleista. Sinagogos pastatas yra išlikęs iki šių dienų, vis tik jos interjeras yra sunaikintas. Ši sinagoga - viena iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų.

Viešint Pakruojo apylinkėse galima aplankyti ir du vėjo malūnus. Labiausiai žinomas - Stačiūnų vėjo malūnas, esantis Pakruojo rajone. Jis yra paskelbtas technikos paminklu, taip pat įtrauktas ir į Kultūros vertybių registro sąrašą. Šis malūnas pastatytas dar 1890 metais. Sovietmečiu jis buvo paverstas sandėliu, o 2004 metais malūnas restauruotas. Šiuo metu jame atidaryta malimo įrangos ekspozicija, taip pat eksponuojamos ir nuotraukos iš Stačiūnų bendruomenės gyvenimo. Malūne yra surinkta įvairių liaudies buities įrankių ekspozicija, rengiamos ir kilnojamos ekspozicijos, taip pat - įvairios edukacinės programos. Vis tik, būtina žinoti, kad lankytojai po šį išskirtinį malūną pasivaikščioti gali tik iš anksto susitarę. Pakruojo rajone, Bačiūnuose, stovi dar vienas dėmesio vertas objektas - Bačiūnų vėjo malūnas. Jame yra išlikusi technologinė įranga, pats pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Striukų kaime, Pakruojo rajone, yra įkurta išties išskirtinė vieta - Gedimino Ališausko akmenų muziejus. Tai - visiškai unikalus gamtos kampelis, kuriame galima apžiūrėti įvairius alpinariumus, skulptūrų kompozicijas, tvenkinius bei tiesiog pasigrožėti gamta. Nuostabaus grožio sodyba pastatyta net 4 ha teritorijoje. Svarbiausi muziejaus akcentai - lietuviški lauko akmenys, kurie yra įvairių dydžių bei atspalvių. Svarbu tai, kad kiekvienas akmuo yra savaip ypatingas, kitoks. Istoriją pasakoja ir senieji sodybos pastatai. Sodybos šeimininko senelio klėtyje įrengtas technikos ir kaimo buities muziejus, o lauko pakraštyje galima apžiūrėti sovietinės technikos ekspoziciją. Šioje vietoje organizuojamos įvairios pažintinės ekskursijos bei rengiami renginiai. Vis tik, sugalvojus apsilankyti akmenų muziejuje, būtina susitarti iš anksto.

Lankyti išskirtinius istorinius objektus, sudalyvauti ekskursijose bei edukacijose - išties įdomu. Vis tik, tuščiu pilvu ne taip ir malonu keliauti. Todėl organizuojant kelionę po Pakruojo apylinkes verta įsidėmėti ir keletą vietų, kuriose tiekiamas skanus bei kokybiškas maistas. Pakruojyje įsikūrusioje kavinėje „Karčema“ galima greitai, skaniai bei kokybiškai pavalgyti. Vasarą šioje vietoje kiekvieną sekmadienį rengiami „Blynadieniai“. Lankantis Pakruojyje darbo dienomis, galima užsukti į kavinę „Gluosnis“. Čia kasdien tiekiami dienos pietūs, galima užsisakyti maistą ir didesniems susibūrimams ar šventėms. Pakruojo rajone, Pakruojo kaime, užsukti verta į išskirtinę karčiamą „Traktierius“. Čia galima išragauti šiaurės Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Visi jie gaminami pasitelkiant ypatingas senovines tradicijas.

Pakruojyje ir šio miesto rajone galima rasti ne vieną išskirtinę apgyvendinimo įstaigą. Pavyzdžiui, galbūt norėtumėte pagyventi malūnininko name? Pakruojo kaime esantis viešbutis „Stadala“ būtent ir yra įrengtas tokioje, švelniai tariant, neįprastoje vietoje. Šiame viešbutyje įrengti 22 jaukūs bei unikalūs kambariai. Kiekvienas - su sava istorija. Viešbutis pastatytas ant upės kranto. Jis tikrai patiks žmonėms, mėgstantiems ramybę, gamtą ir tylą. Žinoma, jei norite pajusti, ką reiškia bajoriškas gyvenimas, verta susigundyti nors vienai nakvynei apsistoti Pakruojo dvaro centriniuose rūmuose įrengtame viešbutyje. Pakruojo kaime esančiame viešbutyje yra įrengti 11 kambarių, kurie dar vadinami „Barono“. Visi jie skirti žmonėms, norintiems praleisti laiką ypatingai, prisiliesti prie istorija alsuojančios prabangos.

tags: #pakruo #akmenu #sodyba