Šiame straipsnyje aptarsime turto arešto pakeitimo kitu turtu klausimus Lietuvoje, remiantis teismų praktika ir įstatymų nuostatomis.
Turto areštas - tai skolininko teisės į turtą laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą. Areštas gali būti taikomas tiek kilnojamam, tiek nekilnojamam turtui, taip pat piniginėms lėšoms.
Turto arešto taikymo tvarka
Turto areštavimas galimas esant dviem pagrindinėms sąlygoms: teisėtam pagrindui ir kompetentingos institucijos sprendimui. Priklausomai nuo aplinkybių, areštą gali skirti teismas, prokuroras, Valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos įstatymuose numatytos institucijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 145 str., turto areštas teismo nutarimu yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuria priverstinai suvaržomos savininko nuosavybės teisės į turtą, siekiant užtikrinti būsimą teismo nutarimo įvykdymą bei ieškinio reikalavimo patenkinimą.
Svarbu pažymėti, kad skolininkas gali būti ir neperspėjamas dėl galimo turto areštavimo ir tai nėra laikoma skolininko teisių pažeidimu (CPK 661 str.).
Teismo šaukimai siunčiami fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos arba kitu adresato nurodytu adresu (CPK 123 str. 3 d.). Jei adresato gyvenamoji ar darbo vieta nežinoma, šaukimas į teismą įteikiamas viešo paskelbimo būdu, patalpinant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Turto suvaržymai gali būti paskiriami dar prieš ieškinio pareiškimą (CPK 144 str. 3 d.). Tokie atvejai taikomi išimtinai, kai atsakovo informavimas gali sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Turto arešto pakeitimo galimybės
Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d., tiek teismo iniciatyva, tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu viena laikinoji apsaugos priemonė gali būti pakeista kita. Tokiu būdu siekiama taikomų laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumo, t.y. jei būsimo teismo sprendimo įvykdymas užtikrinamas nepakankamai arba pernelyg suvaržomi šalies, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, interesai, jos keičiamos kitomis, didinamas arba mažinamas jų mastas.
Pavyzdžiui, turto areštas gali būti pakeičiamas draudimu perleisti turtą, dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar kita laikinąja apsaugos priemone, numatyta CPK 145 str. 1 d.
Šalis, kuriai taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali prašyti teismo užtikrinti galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 146 str.). Tokiu atveju ieškovas turi sumokėti atitinkamą sumą arba pateikti banko garantiją, kuri užtikrintų galimus atsakovo nuostolius.
Kiti aspektai, į kuriuos atsižvelgiama:
- Arešto taikymo mastas: areštuojamo turto suma negali būti didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.).
- Subjekto, kuriam taikomas areštas, įvertinimas: teismas atsižvelgia į tai, kokiam subjektui taikomas turto areštas, t.y. ar fiziniam, ar juridiniam asmeniui suvaržoma nuosavybės teisė.
Savaitė | 2026-02-15
Praktiniai patarimai
Norint panaikinti turto areštą ir laisvai disponuoti turtu, rekomenduojama:
- Kreiptis į turto areštą įvykdžiusį antstolį ir išsiaiškinti arešto priežastį.
- Imtis aktyvių veiksmų dėl įsiskolinimo panaikinimo ar jo buvimo fakto ginčijimo.
- Derėtis su kreditoriumi dėl dalinio ar viso skolos padengimo, kitų prievolės užtikrinimo priemonių parinkimo.
Panaikinus turto arešto pagrindą, asmuo atgauna teisę laisvai disponuoti savo turtu.
Lietuvos įstatymuose, teismų praktikoje laikomasi šalių lygybės principo, todėl siekiant apginti kreditoriaus interesus, visuomet atsižvelgiama ir į skolininko padėtį bei teisėtus interesus.