Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai ir Pokyčiai Lietuvoje

Nekilnojamojo turto (NT) mokestis yra vienas iš pagrindinių mokesčių, kuriuos moka įmonės ir gyventojai Lietuvoje. Savivaldybių tarybos nustato konkretų nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, kuris galioja tos savivaldybės teritorijoje. Šiame straipsnyje aptarsime NT mokestį, tarifus, masinį vertinimą ir būsimus pokyčius.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai

Nuo 2020-01-01 nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės (iki 2019-12-31 - nuo 0,3 iki 3 proc.).

Kaip sužinoti tarifą Sakių savivaldybėje?

Norėdami sužinoti konkretų tarifą, galiojantį Sakių savivaldybėje, turėtumėte kreiptis į savivaldybės tarybą arba patikrinti informaciją savivaldybės interneto svetainėje.

Masinis Nekilnojamojo Turto Vertinimas

Registrų centras primena, kad masinis NT vertinimas yra NT vertinimo būdas, kai, naudojant NT registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi NT vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos, vadovaujantis šiuo įstatymu, įvertinami NT kadastro objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio NT vertinimo ataskaita.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir NT kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.

Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.

Kaip pasitikrinti mokestinę vertę?

Mokestines vertes gyventojai gali pasitikrinti Registrų centro interneto svetainėje adresu www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un. Čia skelbiamos tiek šiuo metu galiojančios, tiek būsimos vertės. Paieškai reikalingas NT objekto unikalus numeris, kurį galima sužinoti atlikus NT objekto paiešką pagal adresą.

Paskutinį kartą statinių mokestinės vertės keitėsi 2021 m. sausio 1 d. Atlikus visos šalies NT masinį vertinimą, iš viso įvertinta 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t.y. 2021 m. sausio 1 d., statinių vidutinė rinkos vertė išaugo maždaug 90 proc.

Per 5 metų laikotarpį butų vertė išaugo maždaug du kartus. Didžiausias (apie 120 proc.) augimas fiksuojamas Palangos, Kauno miestų ir Birštono savivaldybėse, mažiausias (apie 40-50 proc.) padidėjimas matomas Kalvarijos, Kelmės, Jurbarko, Pakruojo, Joniškio, Skuodo rajonų ir Pagėgių savivaldybėse.

Panašus bendras mokestinės vertės augimas stebimas ir gyvenamųjų namų segmente. Čia didžiausias vertės augimas fiksuotas Neringos, Kauno miesto, Klaipėdos rajono ir Birštono savivaldybėse, mažiausias - Kalvarijos, Jurbarko, Kelmės, Šakių, Vilkaviškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse.

„Mokestinių verčių augimas tiesiogiai susijęs su NT kainų augimu, kurį pastaraisiais metais Lietuvoje lėmė auganti paklausa, didėjančios gyventojų pajamos, palankios paskolų sąlygos, infliacija, statybų kaštų didėjimas ir kiti veiksniai. Dėl visų šių priežasčių didžiausias kainų augimas fiksuotas didmiesčiuose, o regionuose - nuosaikesnis“, - teigia Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis.

Iš kitų NT grupių administracinių ir gydymo statinių mokestinės vertės per 5 metus paaugo vidutiniškai 87 proc., garažų - 90 proc., kultūros ir mokslo statinių - 79 proc., poilsio ir sporto statiniai - 104 proc., sodų pastatai - 62 proc., komerciniai ir specialiųjų paslaugų statiniai - 70 proc.

Kas Keisis Nuo 2026-ųjų?

Seimas birželio pabaigoje pritarė NT mokesčio pokyčiams. Nuo 2026 m. pirmas būstas bus apmokestinamas nuo 450 tūkst. eurų „grindų". Dėl konkrečios neapmokestinamos pirmo būsto vertės dydžio ir tarifų spręs savivaldybės - galės juos nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Tuo metu visi ne pagrindiniai gyventojų NT objektai bus apmokestinami nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės. Kaip ir siūlė Finansų ministerija, 50-200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas sieks 0,2 proc., 200-400 tūkst. eurų vertės - 0,4 proc., 400-600 tūkst. eurų - 0,6 proc. Turtui nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų vertės bus taikomas 0,8 proc. tarifas, brangesniam nei 1 mln. eurų vertės - 1 proc. tarifas.

Skaičiuojama, kad iš šio ne pagrindinio būsto apmokestinimo per metus būtų galima surinkti iki 10 mln. eurų pajamų. Pajamos iš NT mokesčio pirmajam būstui bus skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš likusių NT objektų - į Gynybos fondą. Komercinis NT toliau bus apmokestinamas 0,5-3 proc.

NT mokesčio tarifai:

Pagrindiniai Aspektai

• Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ).
• Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
• Mokesčio objektas: Nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
  • Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
  • Valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

Mokesčio tarifai:

• Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 0,3 procento) iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
• Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
• Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.
• Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai
• Jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šio straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, nustatyti (pakeisti) konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.
• Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
• neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
• O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
• neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai.

• Mokestinis laikotarpis - Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.
• Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 286 000 eurų).

Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), jei naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai.

Taip pat neapmokestinamas juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurios gauna pajamas už parduotus, įsigytus iš savo narių, šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, jeigu visas turtas ar jo dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti), daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).

Neapmokestinamas juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus tais atvejais, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio nuosavo ir (arba) įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės viršija NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 ar 7 punkte nurodytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

• Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų arba 286 000 eurų), nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
• Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
• Deklaracijos KIT711 forma turi būti pateikta ir nekilnojamojo turto mokestis turi būti sumokėtas mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d. Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos forma KIT711, patvirtinta VMI prie FM viršininko 2007-05-29 įsakymu Nr. VA-40.
• Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
• Juridiniai asmenys avansinius mokesčius turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.
• Be to, jeigu einamaisiais kalendoriniais metais nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra didesnė už praėjusiais kalendoriniais metais buvusią mokestinę vertę, avansinis mokestis už tą nekilnojamąjį turtą gali būti skaičiuojamas pagal praėjusiais kalendoriniais metais buvusią nekilnojamojo turto mokestinę vertę.
• Avansiniai mokesčiai deklaruojami deklaracijos KIT711 A priede.
• Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų.
• Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
• Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį" (Nekilnojamojo turto kadastras ir registras - Nekilnojamojo turto vertinimas - Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį).
• Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

VMI mokėjimų duomenys:

• Įmokų kodai
• Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos

tags: #pagegiu #savivaldybe #nekilnojamojo #turto #koeficientas