Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje nuolat vyksta pokyčiai, o nauji projektai siūlo įvairias galimybes būstą ieškantiems žmonėms. Vienas iš tokių projektų - „Ozo kvartetas“, kurį plėtoja bendrovė „REWO“.
Projekto Vystymas ir Koncepcija
UAB „REWO“, rinkoje veikianti nuo 2004 m., sėkmingai įgyvendino tokius NT projektus, kaip „Subačiaus 19”, „Neries apartamentai“, „Turniškių Dominija“, „Radio Lofts“. Šiuo metu vystytojo įgyvendinami projektai: „Žygimantų 12“, „Sklypai Kalnėnuose“, „Karaliaus Mindaugo apartamentai“, „Naujoji Anglija“, „Nok Nok Home“ ir kt. Ozo parko gyvenamųjų namų kvartale UAB „Rewo“ plėtojamas projektas „Ozo kvartetas“ įžengė į antrąjį etapą. Jo metu šalia jau pastatytų dviejų „Ozo kvarteto“ modernių penkiaaukščių iškils dar du analogiški korpusai, užbaigsiantys viso komplekso statybas. „Nedideli būstai Vilniuje visada buvo patrauklūs.
Pagal veiklos apimtis ji priskirtina prie didžiųjų NT plėtotojų, kurių portfelyje yra apie 60 proc. E. Tikrai ne tik pinigai, nors daugeliui taip atrodo. Nieko nėra maloniau, kaip matyti, kad žmonės, apsigyvenę mūsų sukurtuose ir pastatytuose namuose jais džiaugiasi, yra patenkinti savo gyvenimu juose. Mes juk statome galutiniam vartotojui - prie kiekvieno projekto dirba visa įmonės komanda, architektai, partneriai. Daug žmonių sudeda savo žinias, kūrybą, energiją, kad suprastume ir atlieptume pirkėjo lūkesčiams. Pats procesas yra įdomus, savaip uždegantis.
Taip gimė „Ozo kvartetas“. Tokio dydžio nedidelio ploto būstų projektą drauge su partneriais išplėtojome pirmieji. Daugiau nei 1 ha plote buvo pastatyti keturi A energinės klasės penkiaaukščiai namai su požeminiu parkingu. Kiekviename - po 107 būstus, vieno-dviejų kambarių, kurių plotas - 23-32 kv.m. Kainavo nuo 38 iki 59 tūkst. Irgi juokaujame, kad tai butai tiems, kas nori nakvoti tarp savo daiktų. Šiems būstams svarbu gera, patogi vieta mieste ir turtinga infrastruktūra netoliese.
Taip. Pastebėjome, kad vis daugiau jaunų žmonių norėtų įsigyti savo būstą, bet turi ribotas finansines galimybes, o kai įsigyja, paaiškėja, kad... neturi laiko jame būti. Nedidelio ploto butų paklausa išlieka. Juos planuojame ir naujuose savo projektuose. „Paribio 12“ kvartale apie 20 proc. būstų bus apie 30 kv. m ploto. Yra dvi tokio pobūdžio turto pirkėjų grupės: galutiniai vartotojai, kurie sudaro apie 60-70 proc., ir investuotojai.
Svarbu suprasti, kas yra potencialus pirkėjas konkrečioje lokacijoje. Mūsų užduotis yra sugebėti išskirti pirkėjus pagal poreikius. Suprasti ir kaip galima tiksliau realizuoti jų lūkesčius. Kultūros ir kokybės lygį kelia išprusę vartotojai. Jei iki 2007 m. krizės žmonės rinkdavosi iš 4-5 butų, tai dabar renkasi iš 10 ir daugiau.
Jei pažiūrėtume į pastarojo meto NT projektus Vilniuje, nerastume, kur sklypas būtų pilnai užstatytas tiek, kiek leidžia visi reglamentai. Nes pirkėjas tokiame projekte būsto tiesiog nepirktų. Žmonės renkasi ne tik vietą, eksterjerą, bet ir butą, kad jis būtų funkcionalus, gerai išplanuotas. Jiems svarbi aplinka, infrastruktūra, bendros erdvės pastate. Tai pagrindinis pasikeitimas. Jis privertė ir verslininkus augti kartu, investuoti ne tik į kuriamą NT turtą, bet ir aplinką.
Rinkos Apžvalga ir Tendencijos
Jeigu 2013-2015 metus buvo galima vadinti būsto rinkos atsigavimo laikotarpiu, tai 2016 metais ekonomiškai aktyviausi šalies regionai perėjo į spartesnio augimo fazę. VĮ Registrų centro duomenimis, 2016 metais Lietuvoje sudaryta 13 proc. daugiau butų ir 7 proc. daugiau individualių namų pirkimo-pardavimo sandorių nei per 2015 metus. Vilniuje 2016 metais užfiksuotas istorinis aktyvumo rekordas - per metus įregistruotų butų sandorių skaičius augo 13 proc., o bendras parduotų butų skaičius viršijo 11 tūkst. Tai yra didžiausias metinis parduotų butų skaičius per visą istoriją, 2 proc. Kitų šalies didmiesčių 2016 metų aktyvumo rodikliai taip pat yra vieni geriausių per pastaruosius 9 metus.
Būtent 2016 metais fiksuotas didžiausias butų kainų augimas nuo 2007 metų visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metais butų kainos Vilniuje vidutiniškai išaugo 6,8 proc., o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per 2016 metus atitinkamai buvo užfiksuotas 4,3 proc., 2,7 proc., 5,5 proc. ir 5,1 proc. Sparčiausias individualių namų kainų augimas fiksuotas Vilniuje ir jo apylinkėse, čia jos vidutiniškai ūgtelėjo 6 proc. Kauno ir Klaipėdos regionuose užfiksuotas vidutinis 2 proc. namų pardavimo kainų augimas.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metais Vilniuje buvo pastatyti 3.709 butai, arba 4 proc. daugiau nei 2015 metais. Sostinėje iš viso buvo įgyvendinti 49 skirtingi daugiabučių namų projektai ar jų etapai. Šįmet NT plėtotojai sostinėje planuoja pastatyti ne mažiau kaip 4 tūkst. naujų butų.
Aktyvumas naujos statybos butų rinkoje ir pasiekti rodikliai 2016 metais tikrai nenuvylė būsto plėtotojų. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2016 metus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 5.229 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose, t. y. beveik 33 proc. daugiau nei jų buvo realizuota 2015 metais.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metais sostinėje buvo parduotas arba rezervuotas 4.341 naujas butas, ir tai yra 33 proc. daugiau palyginti su 2015 metais. Kaune per 2016 metus realizuota 514 naujų butų (42 proc. daugiau nei 2015 metais), o Klaipėdoje - 346 butai (22 proc. daugiau nei 2015 metais). Aukšti pardavimo rodikliai lėmė mažėjantį laisvų butų skaičių jau pastatytuose daugiabučiuose visuose pagrindiniuose šalies miestuose.
Šią tendenciją patvirtina ir projektus vystančios nekilnojamojo turto kompanijos. Šiuo metu Vilniuje fiksuojama bene didžiausia prestižinės klasės būstų pasiūla, o NT vystytojai pastebi, kad paklausa tokiems objektams auga. Šiuo metu 30 proc. „Rewo“ - nekilnojamo turto vystymo ir investicijų valdymo bendrovė rinkoje veikianti nuo 2004 m.
Problemos ir Iššūkiai
Vilnietis Artūras Sagidulinas jau žino, kad kurpiant tokias schemas jokių stebuklų nėra. Prieš porą savaičių man buvo atsiųstas notarinės sutarties projektas. „Šių metų kovo mėnesį susidomėjau „Hanner“ siūloma „Rent to buy“ paslauga. Man buvo aprodytas butas „Ozo namuose“ Ozo parke. Pasirašėme nuomos sutartį su teise butą išsipirkti. Sutartyje buvo parašyta, kad tai yra butas gyvenamajame name. Pasirašiau, pervedžiau užstatą. Pradėjome įsirenginėti butą. Lapkričio pradžioje turėjome įsikraustyti. Prieš porą savaičių man buvo atsiųstas notarinės sutarties projektas. Jame jau įrašyta, kad buto paskirtis yra negyvenamosios patalpos.
Pagal įstatymą daugiau nei pusė statinio turi būti tokios negyvenamos poilsio patalpos. Aš pats ėmiau tuo domėtis. Konsultavausi su teisininkais. Buvau susitikęs su „Hanner“ generaliniu direktoriumi. Iš karto kilo daug klausimų, kaip reikės deklaruoti gyvenamąją vietą tokiose patalpose? Ar nereikės mokėti nekilnojamojo turto mokesčio? Taip pat išsiaiškinau, kad stipriai skiriasi statybų reikalavimai. Pavyzdžiui, į gyvenamąją patalpą šviesa turi šviesti bent dvi valandas per dieną, o negyvenamosios patalpos atveju tai iš viso nereglamentuota.
„Jaučiuosi apgautas. Pareikalavau nutraukti sutartį. Konsultavausi su teisininku ir atrašiau, kad su tokia formuluote nesutinku kategoriškai. Pareikalavau, kad sutartis būtų perrašyta, bet į tai „Hanner“ nieko neatsakė, tik paprašė mano sąskaitos numerio. Į sąskaitą buvo grąžintas mano užstatas. Parašiau skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT). Gavau atsakymą, kad pradėti du tyrimai - dėl neteisinės ekonominės veiklos ir nesąžiningos reklamos. Taip pat gavau visų „Ozo namų“ klientų elektroninius adresus ir daugiau nei 130 žmonių pranešiau apie savo situaciją. Gavau daug atsakymų. Ne vienas žmogus jaučiasi apgautas, nori nutraukinėti sutartis, prisidėti prie mano skundų. Įsigyjantiems prekes ir paslaugas, taip pat ir nekilnojamąjį turtą, informacija turi būti pateikiama aiškiai ir suprantamai.
„Man pačiam buvo didelis siurprizas, kai iš Registrų centro gavome registraciją, kurioje buvo užrašyta, kad tai negyvenamos patalpos. Mano nuomone, tai yra loginė klaida. Šio sklypo istorija yra išskirtinė. Daug metų dirba ir teismai, ir prokurorai. Jei nebūtų to šleifo, tai pats logiškiausias dalykas būtų paimti ir pakeisti sklypo paskirtį.
„Galiu sakyti atvirai, kad mes neįvertinome, jog visuomenė keičiasi. Prieš dvejus metus tokių žmonių kaip A.Sagidulinas nebuvo visai, nes niekas nekreipė dėmesio, kad sutartyje parašyta poilsio patalpa. Dabar mes tikrai pakliuvome į situaciją, kuri nėra maloni. Mes statome butus, nes kitaip juos vadinti liežuvis nesiverčia, nors galima būtų vadinti ir patalpomis. 51 proc. yra poilsio patalpos, o 49 proc.
Laisvalaikis ir Renginiai Aplink
Aplink "Ozo Kvartetą" ir visame Vilniuje vyksta įvairūs renginiai ir veiklos, praturtinančios gyventojų laisvalaikį. Štai keletas pavyzdžių:
- Ekskursijos: "Vilniaus požemių istorijos" ekskursija, kurios metu galima susipažinti su miesto istorija, išlikusia jo požemiuose.
- Sportas: Lietuvos moksleivių kyokushin karate taurės varžybų finalas.
- Teatras: "Linksmoji Einšteino laboratorija" - cirko spektaklis visai šeimai Lietuvos rusų dramos teatre.
- Muzika: Teatralizuotas koncertas visai šeimai „Muzikinis pokštas“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
- Festivaliai: Tarptautinis akordeono festivalis, kuriame skamba įvairi akordeono muzika.
- Koncertai: "Baltasis Kiras sugrįžta" Geltonos sofos klube, "Rytinio miesto melodijos…" Piano.lt, "Pasaulio tautų instrumentai su Sauliumi Petreikiu" Vilniaus Rotušėje.
- Kinas: Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“ kino centre „Skalvija“ ir kino teatre „Pasaka“.
Šie ir kiti renginiai suteikia galimybę gyventojams įvairiai praleisti laisvalaikį, susipažinti su kultūra ir menu, bei aktyviai dalyvauti miesto gyvenime.
Kokia yra Amerikos kaimo problema? | Raja Chinnakotla | TEDxYouth@Edina
Išvados
„Ozo kvartetas“ yra vienas iš daugelio nekilnojamojo turto projektų Vilniuje, siūlantis įvairias galimybes būstą ieškantiems žmonėms. Projekto sėkmė priklauso nuo daugelio faktorių, įskaitant vietą, kainą, kokybę ir rinkos tendencijas. Svarbu atidžiai įvertinti visus šiuos aspektus prieš priimant sprendimą dėl būsto įsigijimo.