Butas, kuriame gyvenome: prisiminimai, istorijos ir realybė

Rimo Tumino vardą labiausiai siejame su Vilniaus mažuoju teatru ir čia sukurtais spektakliais, tačiau jo teatro, kaip atskiro didelio sodo, auginimas prasidėjo tuometiniame Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre ir tebesitęsia garsiajame J. Vachtangovo valstybiniame akademiniame dramos teatre Maskvoje. Savo gyvenimo moto tiksliausiai nusakė pats režisierius: „Teatras yra kaip sodas, apie kurį svajojo mano tėvas: kai atvažiuodavome į naują vietą, pradėdavome nuo medžių sodinimo. Kol jie augo, vogiau obuolius, vyšnias iš kitų sodų. Išvažiuodavome į naują vietą nesulaukę vaisių. Čia vėl viskas prasidė­davo iš naujo. Teatras man primena tą sodą, mūsų žemės sodą, kuria­me ieškome savo archajinių dainų, paprasčiausių daiktų. Teatras kyla iš kažko primityvaus, negalima jo kurti išprotaujant, moksliškai. Norime būti išmintingi, perkeldami teatrą į kažkokią išskirtinę vietą. O teatras yra tiesiog gražus sodas. Puoselėjant šį sodą nereikalingos aktorinės žvaigždės, tik geri ir sąžiningi žmonės. Jų buvimas - pusė teatro. Kita pusė - mūsų kasdienė kova su mirtimi, kurią prisakome kaip nors nuo savęs atstumti.“

Kas privers režisierių stabtelėti, jei ne žydintis sodas? Kiekvienas trumpas stabtelėjimas vienoje ar kitoje stotyje tarytum grą­žina Tuminą į vaikystę, kai iš tėvo išmoko sodinti medžius. Jis neieško prarasto laiko, jis augina sodą, kurio žiedai niekada nenuvysta, o jiems byrant prasideda žiedų pūga. Visos Rimo Tumino repeticijos prasideda nuo asociacijų, prisimi­nimų, kuriuos jis pasakoja kaip apie dabar vykstančius reiškinius.

Jo manymu, teatras gali egzistuoti visur: namuose, prie arbatos. „Visada jis mumyse, jis tik laukia išraiškos. Žmogaus. Tai yra žiūrovo. Aktorius laukia galimybės atsistoti prieš jį, kalbėti... Pajutau, nuo ko teatras pra­sideda: nuo žmogaus, nuo aktoriaus, nuo jo santykio su menu, su gyve­nimu. Galima viską surežisuoti, paversti teatru. O aš manau, kad teatras slypi atvirume. Paimti, pasigriebti tą, kurį tu kuri, vaidini, sujungti su savimi, įtikėti savimi labiau negu tuo, ką tu darai, ką kuri, ir su juo kartu šokti šokį, kad kartais būtų ir graudu, ir liūdna, ir smagu, ir džiaugsmin­ga.“ Dirbdami su Tuminu aktoriai pripažįsta, kad šio režisieriaus teatras atrandamas per pojūčius, milimetras po milimetro - kol sukuriama vi­suma, o šis žaidimas pojūčiais ir sudaro spektaklio kūrimo esmę.

Rimas Tuminas pastatė kelias dešimtis spektaklių, garsinančių ne tik Lietuvos, bet ir užsienio teatrus. Tai Valdo Kukulo „Čia nebus mir­ties“ (Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras, 1988), Antono Čechovo „Vyšnių sodas“ (Vilniaus mažasis teatras, 1990), Grigorijaus Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ (VMT, 1994), M oliėreo „Don Žuanas“ (Islandijos nacionalinis teatras, 1995), M ichailo Ler­m ontovo „Maskaradas“ (VMT, 1997), Sofoklio „Edipas karalius“ (Lie­tuvos nacionalinis dramos teatras, 1998), W illiamo Shakespeareo „Ro­m eo ir Džuljeta“ („Teatr W spolczesny“, Vroclavas, 2001), Nikolajaus G ogolio „Revizorius“ (VMT, 2001), Fiodoro Dostojevskio „Idiotas“ (Geteborgo m iesto teatras, Švedija, 2 004), Mariaus Ivaškevičiaus „Ma­dagaskaras“ (VMT, 2004), A. Čechovo „Trys seserys“ (W M T , 2005), Aleksandro Gribojedovo „Vargas dėl proto“ (teatras „Sovremenik“, Maskva, 2007), W. Shakespeareo „Troilas ir Kresida“ (J. Vachtangovo valstybinis akademinis dramos teatras, 2008), A. Čechovo „Žuvėdra“ (W M T , 2009), A. Čechovo „Dėdė Vania“ (J. Vachtangovo valstybinis akademinis dramos teatras, 2009), M. Ivaškevičiaus „Mistras“ (W M T , 2010).

Tumino pastatyti spektakliai buvo rodomi JAV, Kanadoje, Anglijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Islandijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, M eksikoje ir kitur; ne vienas jų pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose. Rimas Tuminas yra ne vien režisierius, bet ir visos kultūros kūrėjas. Jo dėka 1990 m. kovo 2 d. įkurtas Vilniaus mažasis teatras, o po ilgo ir nuoseklaus darbo teatrui suteiktos naujos patalpos: 2005 m. lapkri­čio 11d. žiūrovai buvo pakviesti į Mažojo teatro sceną Gedim ino pr. 22.

Tai buvo ypatingas įvykis ne tik trupei, bet ir visam Lietuvos teatrui: daugiau nei dvidešimt m etų gyvavęs teatras, matęs ir šilto, ir šalto, Tu­mino dėka galėjo pakelti savosios scenos uždangą. Tai - ne suplanuo­tas ar įsteigtas teatras, o natūraliai užsimezgusi gyvybė, kurios širdis visad buvo ir išliko Rimas Tuminas.

Aktorius Vytautas Šapranauskas prisimena, kaip buvo kuriamas Mažasis teatras: „Kai prasidėjo „Vyšnių sodo" repeticijos, aš išėjau iš Rusų dramos teatro ( kuriame jis ligi tol vaidino - D. Š.) ir perėjau į Mažąjį. Aš, beje, buvau pirmasis šio teatro darbuotojas - ar tik ne ūkio dalies vedėjas? Dar nebuvo Mažojo teatro, o mano pareigos jau buvo." Taip Tuminas, negalėdamas suteikti jokių socialinių garantijų, aplink save būrė talentingus teatro žmones. Ir šian­dien, įžengęs į teatro rūmus, visur gali jausti šio režisieriaus ranką. Čia viskas lyg namuose - švaru, šviesu, beveik tobula. Šitas „beveik" ga­rantuoja ieškojimų galimybę, kuri teatro m ene visada yra svarbiausias veiksnys.

Teatras nėra pastatas, bet teatras nėra ir vien tik spektakliai. Dar 1988 metais Rimo Tumino statytas „Čia nebus mirties" subūrė šiandienius Mažojo teatro signatarus, vėliau trupė augo, ėmėsi pačių įvairiausių dramos kūrinių. Mažojo teatro simboliu tapo Grigorijaus Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“: filmo, sukurto teatro ati­darymo proga, leitm otyvu tapo pagrindinių spektaklio personažų ke­lionė į Gedim ino pr. 22, kurią tiek scenoje, tiek filme puikiai „įveikė“ Sigitas Račkys, Vytautas Grigolis, Gediminas Girdvainis, Vytautas Ša­pranauskas ir Andrius Žebrauskas. Ypatingas atvejis Vilniaus mažojo teatro ir Rimo Tumino kūrybos istorijoje - spektaklis „Vyšnių sodas...

Ieškant, kokio tipo nekilnojamąjį turtą pirkti, reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių, rašoma svetainėje „Housing“. Pirmiausia svarbu pasverti visas savo galimybes, o tada jau ieškoti svajonių namų. Viskas priklausys nuo asmeninių pageidavimų ir gyvenimo būdo, o priklausomai nuo planuojamo skirti biudžeto, tiek butas, tiek namas turės savų privalumų, kurių neturės kitas. Butai pasižymi ekonomiškumu, nedidelėmis priežiūros sąnaudomis, patogumais ir saugumu, o nuosavi namai - didesne erdve ir privatumu, galimybe lengviau pritaikyti savo poreikius ir didesne perpardavimo verte. Rinkdamiesi butą ar namą žiūrėkite, kur už savo turimus pinigus galėtumėte gauti daugiausia privalumų.

Įprasta manyti, kad butą dažnai galima įsigyti pigiau nei namą, tačiau tai priklauso nuo daugelio skirtingų aspektų, pavyzdžiui, nuo vietos, dydžio ir miegamųjų kambarių skaičiaus. Taigi viskas nėra taip jau paprasta - norint surasti geriausią pasiūlymą teks ištirti rinkos kainas. Tačiau svarbūs ir kiti aspektai. Štai svetainėje „House Beautiful“ patariama apsvarstyti, kiek esate pasiruošę savo jėgų, laiko ir lėšų skirti namų priežiūrai. Kalbant apie tai, butai pirmauja patikimumu ir patogumu. Gyvenimas bute reiškia, kad visais patogumų klausimais - nuo vandens iki elektros - pasirūpins būstą administruojanti komanda. Nors turėsite mokėti papildomą aptarnavimo mokestį, tai suteiks jums prabangą gyventi gerai prižiūrimame pastate. Įsigiję nuosavą namą to negausite.

Renkantis namus būtina atsižvelgti į savo gyvenimo būdą - geriau viską apgalvoti iš anksto nei vėliau priverstinai taikytis su kasdieniais nepatogumais. Ar esate pasiruošę kas rytą savo vaikus vežioti į toli nuo namų esančią mokyklą ir pats keliauti į kitame miesto gale esantį darbą? Pagalvokite apie kasdienes spūstis keliuose ir išlaidas degalams, taip pat - apie laiko sąnaudas. O gal esate dažnas kino teatrų, muziejų arba barų bei restoranų lankytojas - juk suprantate, kad visi jie įsikūrę mieste. Tuo metu, jei norite lėtesnio gyvenimo tempo, jūsų poreikius greičiausiai labiau atitiks namas užmiestyje. Namo, kuriame būtų daugiau erdvės, galbūt labiau norėsite ir dėl to, kad turite didelę šeimą arba planuojate turėti vaikų. O bene didžiausias privalumas - savas kiemas. Žinoma, jei esate nieko prieš savaitgaliais pasidarbuoti žoliapjove.

Kitas dalykas - kaimynai. Gyvendami daugiabutyje jų turėsite daug. Tikras galvos skausmas gali tapti jautresnę klausą turintys aukštu žemiau gyvenantys kaimynai, kurie nebūtinai pamėgs jūsų energingus vaikus. Gyvendami name greičiausiai kaimynų taip pat neišvengsite, nebent persikeltumėte į vienkiemį. Ir čia jau tikriausiai laimės dalykas su jais užmegzti bent jau mandagią draugystę. Tačiau šiuo aspektu vis tiek namas turės daugiau privalumų - su kaimynais nereiks dalintis bendromis erdvėmis ir ginčytis dėl daugelio sprendimų, kas neišvengiama gyvenant daugiabutyje. Gyvendami name turėsite ir didesnę laisvę atlikti ilgalaikius dekoratyvinius pakeitimus, kurių negalėtumėte daryti bute, pavyzdžiui, pasistatyti įvairius priestatus, papildomą sandėliuką ar stoginę, o gal net įsirengti baseiną.

Na, o ta pačia tema - geriau rinktis butą ar namą - rašiusioje svetainėje „No Broker“ siūloma atsakyti į esminį klausimą: ar tai bus amžini jūsų namai? Spręsdami, ką rinktis, apmąstykite, kiek laiko ketinate gyventi šiame nekilnojamojo turto objekte. Kadangi galimybės perplanuoti butą paprastai ribotos, gali būti, kad ilgainiui, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms, savo būstą išaugsite. Šiuo atžvilgiu namas suteiks jums daugiau lankstumo.

Ne visuomet reikia pergyventi dėl skolų, o labiausiai kai jos ne jūsų. Tačiau yra atvejai susiję su nekilnojamuoju turtu, kuomet reikia žinoti apie įsiskolinimus. Klausimas kaip sužinoti ar butas turi skolų dažniausiai kyla tiems, kurie netikėtai paveldi nekilnojamąjį turtą. Kartais žmogus net nesitiki gauti palikimo, tačiau gyvenime nutinka visko. Tokiais atvejais būtina patikrinti, ar paveldimas butas neturi skolų (ir ne tik butas, bet ir velionis). Jei yra skolų, reikia įvertinti, ar jos mažesnės nei turto vertė. Mano rekomendacija - paveldėjimą priimti pagal antstolio apyrašą. Tuomet aiškiai matysite, kokios yra visos skolos, ir galėsite priimti saugiausią sprendimą.

Pirkėjams dažnai kyla baimė - ar įsigydami butą jie neperims skolų? Nuraminsiu jus: pirkdami nekilnojamąjį turtą, skolų už komunalinius ar administravimo mokesčius neperimate. Jos lieka buvusiems savininkams. Tačiau renovacijos įmokos - jau visai kas kita. Tai nėra skola, o įsipareigojimas, kuris pereina kartu su būstu, jei jis nepadengiamas iki sandorio. Todėl prieš pirkimą visada verta pasitikrinti, ar namas nėra renovuotas, ir kokios yra dar laukiančios išlaidos. Šioje vietoje patyręs NT brokeris padės aiškiai suprasti rizikas ir viską tinkamai įvertinti.

Nors iš pirmo žvilgsnio butai su areštu - skolomis atrodo rizikingi, jie vis tiek sulaukia pirkėjų. Dažniausiai tokius butus įsigyja tie, kurie nori sutaupyti ir gauti turtą už mažesnę kainą. Tuomet scenarijai būna du - vieni pasilieka turtą sau, kiti jį sutvarko ir perparduoda už didesnę kainą. Tai yra investicinis modelis, kuris gali atnešti nemažą grąžą. Tačiau norint tokį sandorį įgyvendinti sėkmingai, labai pravartu turėti šalia profesionalų, kuris žino, kaip vyksta areštuoto turto pardavimai.

Areštuoto turto pardavimas paprastai vyksta be paskolos. Tokius butus perka pirkėjai, turintys nuosavą kapitalą. Kodėl? Todėl, kad procesas yra kiek sudėtingesnis, o bankai į šiuos atvejus žiūri atsargiau. Pardavėjams paprasčiau ir greičiau sudaryti sandorį su pirkėjais, turinčiais neskolintų pinigų. Todėl, jei ketinate dalyvauti varžytinėse ar domitės tokiu turtu, būkite pasiruošę kapitalą turėti iš anksto.

Butus su skolomis galima rasti tiek įprastuose skelbimų portaluose, tiek specialiose sistemose. Skelbimai internete dažnai atrodo taip pat, kaip ir bet kuris kitas pasiūlymas, tik kaina gali būti patrauklesnė. Be to, tokį turtą pardavinėja miesto savivaldybės, Turto bankas, taip pat vykdomos antstolių ir turto administratorių elektroninės varžytinės. Jose pateikiama visa būtina informacija apie parduodamą nekilnojamąjį turtą. Visgi ne visi pirkėjai žino, kaip elgtis tokiose situacijose, todėl čia ypač vertinga patyrusio specialisto pagalba.

Norint priimti tinkamą sprendimą, verta pasikalbėti su žmogumi, kuris kasdien dirba šioje srityje. Patarimas iš profesionalo gali sutaupyti daug laiko, pinigų ir nervų. Konsultacija paprastai kainuoja kelis šimtus eurų, bet jos nauda gali būti daug didesnė. Pavyzdžiui, patyręs NT brokeris padės iš karto suprasti, ar verta imtis konkretaus sandorio, ar geriau jo atsisakyti. Tad jei galvojate apie buto su areštu ar skolomis pirkimą, pasitarkite prieš žengdami pirmą žingsnį.

Esu patyręs nt agentas, kuris supranta ne tik įprastų pardavimų procesą, bet ir sudėtingesnius atvejus, susijusius su skolomis ar areštuotu turtu. Mano tikslas - užtikrinti, kad mano klientai priimtų saugiausius sprendimus ir parduotų ar įsigytų būstą už geriausią kainą. Dirbu skaidriai, atsakingai ir visuomet orientuojuosi į ilgalaikį rezultatą. Jei svarstote, kaip sužinoti ar butas turi skolų, ar norite parduoti turtą kuo greičiau ir saugiau - kreipkitės.

Kaip sužinoti, ar butas turi skolų?

• Jei paveldite turtą, būtina patikrinti, ar paveldimas butas neturi skolų.
• Jei planuojate įsigyti, pasitikrinkite, ar namas nėra renovuotas ir kokios yra dar laukiančios išlaidos.
• Galvojate pirkti ar parduoti turtą su skolomis, pasitarkite su specialistu.

Skolos perkant butą

• Pirkdami nekilnojamąjį turtą, skolų už komunalinius ar administravimo mokesčius neperimate.
• Renovacijos įmokos pereina kartu su būstu, jei jos nepadengiamos iki sandorio.

Butas ar namas?

Renkantis tarp buto ir namo, svarbu atsižvelgti į daugybę faktorių. Štai keletas iš jų:

Štai keletas klausimų, į kuriuos turėtumėte atsakyti sau, prieš renkantis tarp buto ir namo:

• Ar esate pasiruošę kas rytą savo vaikus vežioti į toli nuo namų esančią mokyklą ir pats keliauti į kitame miesto gale esantį darbą?
• Ar norite lėtesnio gyvenimo tempo?
• Ar turite didelę šeimą arba planuojate turėti vaikų?
• Ar norite turėti savo kiemą?

tags: #osu #butas #kuriame #gyvenom