ACMI (orlaivio, įgulos, techninės priežiūros ir draudimo) - tai orlaivio nuomos sutartis, į kurią įeina orlaivis, įgula, techninė priežiūra ir draudimas.
Tai užsakomoji nuoma tarp oro transporto bendrovių arba lizingo bendrovei (lizingo davėjui), kai užsakomasis operatorius suteikia orlaivį ir visas susijusias paslaugas.
ACMI pranašumai oro transporto bendrovėms
ACMI suteikia daug privalumų oro transporto bendrovėms, nes leidžia joms nuomotis orlaivius su įskaičiuota įgula, technine priežiūra ir draudimu. Šis lankstus sprendimas ypač naudingas sprendžiant veiklos ir sezoninius iššūkius.
- Lankstumas reaguojant į sezoninius paklausos svyravimus: ACMI leidžia oro transporto bendrovėms veiksmingai reaguoti į sezoninės paklausos svyravimus. Per didžiausius skrydžių pikus, pavyzdžiui, atostogų ar turizmo sezonus, gali būti sunku greitai pritaikyti orlaivių parką, kad būtų galima susidoroti su didėjančiu keleivių skaičiumi. Naudodamos ACMI oro transporto bendrovės gali nuomotis orlaivius su įgula.
- Naujų oro maršrutų pradžia: ACMI suteikia didelį lankstumą pradedant naujus oro maršrutus. Kai oro transporto bendrovė nori išbandyti naują rinką arba pradėti maršrutą į dar neištirtą vietovę, ji gali naudoti pagal ACMI nuomojamus orlaivius ir taip sumažinti finansinę riziką, susijusią su naujo orlaivio įsigijimu. Šis sprendimas leidžia greitai ir mažesnėmis sąnaudomis pradėti maršrutus be jokių ilgalaikių įsipareigojimų.
- Reagavimas į nenumatytas situacijas: Susidarius nenumatytoms situacijoms, pavyzdžiui, orlaiviui atsidūrus ant žemės (AOG - Aircraft on Ground) arba dėl socialinės įtampos sutrikus skrydžiams, ACMI yra idealus sprendimas skrydžių tęstinumui užtikrinti. Kai nutinka nenumatytų įvykių, oro transporto bendrovėms labai svarbu greitai reaguoti, kad būtų kuo mažiau trikdžių. Naudojant ACMI, orlaivis gali būti greitai dislokuotas vietoj nutraukto skrydžio.
- Skrydžių tvarkaraščio perkrovos kompensavimas: Kai skrydžių tvarkaraštis sutrinka dėl perkrovų ar netikėtų įvykių, ACMI leidžia oro transporto bendrovėms prisitaikyti prie jo nedarant neigiamo poveikio veiklai. Laikinai pritaikydamos orlaivių parko pajėgumus išnuomotais orlaiviais, oro transporto bendrovės gali sušvelninti paklausos svyravimus ar veiklos sutrikimus. Kartu jos gali išlaikyti savo tvarkaraščių sklandumą.
- Techninės priežiūros ir pristatymo vėlavimų kompensavimas: ACMI ypač naudinga, kai orlaivis negali būti naudojamas dėl planuotų techninės priežiūros darbų arba vėluojant pristatyti naują orlaivį. Užuot šiais kritiniais laikotarpiais mažinusios orlaivių parką, oro transporto bendrovės gali rinktis ACMI orlaivius, kad išlaikytų savo veiklos pajėgumus.
Lankstus sprendimas
Klientų bendrovei ACMI siūlo lankstų sprendimą, kaip patenkinti numatomus poreikius arba suvaldyti nenumatytus atvejus. Jis leidžia joms kompensuoti skrydžių tvarkaraščio perkrovą, kad būtų galima padengti sezoninius pikus arba pradėti naujus maršrutus. Oro transporto bendrovei nuomotojai orlaivio suteikimas yra galimybė naudoti orlaivį, kuris nebūtų naudojamas jos tinkle mažo aktyvumo laikotarpiu.
Trumpai tariant, ACMI oro transporto bendrovėms siūlo lankstų ir operatyvų sprendimą, leidžiantį optimizuoti jų veiklą įvairiose situacijose. Nesvarbu, ar tai būtų sezoninio eismo piko valdymas, naujų maršrutų bandymas, greitas reagavimas į nenumatytas aplinkybes, ar kompensacija už orlaivio nebuvimą, ACMI užtikrina veiksmingą paslaugų tęstinumą.
Orlaivių nuoma ir prekyba
ACMI ir privačių reaktyvinių lėktuvų nuoma
Kai kalbama apie orlaivių nuomą, yra dvi skirtingos galimybės: ACMI ir privačių reaktyvinių lėktuvų nuoma.
- Įgula: Pirma, sudarant ACMI sutartį, skrydžio įgula yra įtraukta, o tai reiškia, kad nuomininkui nereikia rūpintis personalo samdymu ar valdymu.
- Techninė priežiūra: Be to, su ACMI į sutartį įskaičiuota orlaivio techninė priežiūra, todėl nuomininkui nebereikia prisiimti papildomų įsipareigojimų.
- Draudimas: Be to, į ACMI sutartį įtrauktas draudimas, kuris suteikia nuomininkui daugiau ramybės.
Trumpai tariant, ACMI yra išsamesnis ir praktiškesnis sprendimas tiems, kurie nori išsinuomoti orlaivį, nesirūpindami įgula ir technine priežiūra. ACMI sutartys gali būti įvairios trukmės ir naudojamos trumpalaikiams poreikiams tenkinti.
Orlaivių nuomos sutarčių tipai
Aviakompanijos gali sudaryti kelių rūšių orlaivių nuomos sutartis, kurių kiekviena turi savo ypatumų.
- Sausoji nuoma: Pagal sausosios nuomos sutartį nuomotojas oro transporto bendrovei-klientui pateikia tik orlaivį. Pastaroji turi registruoti orlaivį savo orlaivių parke ir atsakyti už visas operacijas. Tai apima orlaivio eksploatavimą, įskaitant įgulą, techninę priežiūrą ir draudimą.
- Nuoma su įgula (ACMI): Kita vertus, išperkamoji nuoma su įgula paprastai apima keturias ACMI sudedamąsias dalis: orlaivį (A), įgulą (C), techninę priežiūrą (M) ir draudimą (I). Šiuo atveju nuomotojas laiko orlaivį savo orlaivių parke. Tuo pat metu užsakovo bendrovė samdo visas paslaugas, įskaitant pilotus ir skrydžio įgulą. Tačiau nuomininkas yra atsakingas už komercines operacijas, susijusias su maršrutu. Tai apima skrydžio numerį, eismo ir perskridimo teises, taip pat oro uosto paslaugų (antžeminio aptarnavimo, degalų papildymo, aptarnavimo lėktuve ir kt.) valdymą.
- Nuoma su įgula (angl. damp lease): Įdomus nuomos su įgula variantas, pritaikytas ilgesnio laikotarpio sutartims, yra nuoma su įgula. Šiuo atveju nuomotojas teikia tik pilotų paslaugas, o oro transporto bendrovė klientė naudojasi savo keleivių salono įgula.
Kiekvienas iš šių variantų suteikia skirtingą lankstumo lygį, kuris priklauso nuo konkrečių oro transporto bendrovės poreikių, sutarties trukmės ir veiklos sąlygų.
ACMI ir naujų maršrutų pradžia
Taip, ACMI idealiai tinka naujiems maršrutams pradėti arba naujoms rinkoms išbandyti. Įmonės, siūlančios ACMI sutartis, paprastai siūlo platų orlaivių asortimentą - nuo regioninių reaktyvinių lėktuvų iki plataus korpuso orlaivių tolimiesiems skrydžiams.
Atsakomybės ir draudimas
Lizingo davėjas orlaivį įtraukia į savo orlaivių parko registrą ir lieka pirmiausia atsakingas už orlaivį, jo tinkamumą skraidyti ir eksploatavimą. Klientų bendrovė, kuri nuomojasi orlaivį, atsako už vežamus keleivius ir krovinius.
Kalbant apie draudimą, labai svarbu, kad abi šalys patikrintų, ar draudimo apsauga yra išsami ir nepriekaištinga. Paprastai nuomotojas apdraudžia orlaivį (korpusą) ir ant žemės esančius trečiuosius asmenis, o nuomininkas - keleivius ir krovinį.
Teisiniai aspektai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties, sudarytos išnuomojus žemę ne aukciono būdu, nutraukimo prieš terminą nuomotojo iniciatyva, priminė, kad teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine - ne aukciono - tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos.
Pagal Žemės įstatymo 36 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoja ir vykdo NŽT, o koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Taigi, įstatymu NŽT, kaip valstybinės žemės nuomotojai, yra pavesta sistemingai tikrinti, kaip nuomininkai laikosi išnuomoto valstybinės žemės sklypo naudojimo tvarkos, o nustačius tam tikrus neatitikimus, įstatymų nustatyta tvarka imtis reikiamų veiksmų.
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovė per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nėra reiškusi ieškovei jokių pretenzijų dėl netinkamo Nuomos sutarties vykdymo. Patikrinimą dėl Žemės sklypo naudojimo atsakovė atliko tik 2020 m., ieškovei jau kreipusis dėl Žemės sklypo pardavimo, tuo metu, kai ieškovė jau buvo pradėjusi Žemės sklype esančio statinio statybos darbus ir, kaip nustatyta, šiuos darbus vykdė teisėtai.
Nutartyje dėl turto arešto taikymo vykdymo procese, areštuoto turto įkainojimo kilo klausimas, ar gali būti taikoma Keiptauno konvencija. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apskųstų antstolio veiksmų teisėtumo, nesivadovavo Keiptauno konvencijos nuostatomis, nes pripažino, kad ji nėra taikoma Lietuvos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir nusprendė, kad Keiptauno konvencija taikoma Lietuvos Respublikoje, nes prie jos yra prisijungusi Europos Sąjunga. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad, nustačius, jog Europos Sąjungos kompetencijai nėra priskirtas Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų priverstinio vykdymo proceso reglamentavimo klausimas, tai reiškia, kad Keiptauno konvencijos nuostatos, kiek jos susijusios su priverstinio vykdymo veiksmų atlikimu (įkaito (tarptautinio intereso) turėtojo apsauga), nėra taikomos nesant atskiro valstybės narės prisijungimo prie šios tarptautinės sutarties.
Be to, CK 1.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teisė į daiktą, kuris įvežamas į Lietuvos Respubliką, yra suvaržyta užsienyje, tai pripažįstama, kad ši teisė yra suvaržyta ir Lietuvos Respublikoje. Tačiau šiame straipsnyje reglamentuojama taisyklė skirta teisės į kilnojamąjį daiktą suvaržymams taikytinos teisės klausimams spręsti.
Nustačius, jog antstoliui priimant ginčijamus skolininko „Arik Air Limited“ turto arešto aktus turėjo būti remiamasi ne Keiptauno konvencijos, bet nacionalinės teisės aktų nuostatomis, turi būti vertinama, ar antstolis, areštuodamas tokį turtą, vadovavosi šių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis.
CPK reglamentuojami skolininko turto areštas ir areštuoto turto realizavimas yra dvi skirtingos teisinės priemonės, skirtos pagrindiniam vykdymo proceso tikslui - tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą - pasiekti. Skolininko turto areštas vykdymo procese yra išieškotojo interesų užtikrinimo priemonė, sudaranti galimybę išieškojimą nukreipti į skolininko turtą ir kartu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t. y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo.
Nagrinėjamu atveju antstolis patvarkymu areštavo skolininkui „Arik Air Limited“ priklausantį turtą - orlaivį „Boeing 737-86N“, turto areštas įregistruotas Turto arešto aktų registre, o 2020 m. vasario 11 d. surašė patikslintą turto arešto aktą, kuriame nurodomas areštuotas turtas, jo sudedamosios dalys (orlaivis, variklis, važiuoklė, pagalbinė jėgainė). Taigi šiuo atveju antstolis ginčijamais patvarkymais areštavo skolininkui „Arik Air Limited“ priklausantį turtą, bet nepradėjo priverstinio vykdymo iš šio turto veiksmų.
Taip pat antstolis, prieš priimdamas ginčijamus patvarkymus, apie ketinimą areštuoti minėtą turtą neinformavo suinteresuoto asmens AMCON, kurio naudai šis turtas buvo įkeistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, antstolis, priimdamas ginčijamus patvarkymus, remiantis CPK 675 straipsnio 2 ir 5 dalimis, neturėjo pareigos apie ketinimą taikyti areštą informuoti suinteresuotą asmenį AMCON ir gauti jo sutikimą dėl arešto taikymo. Tokio reikalavimo minėtos teisės normos nenustato.
Be to, antstolio veiksmai areštuojant „Arik Air Limited“ turtą nelaikytini turto realizavimo veiksmais, nes areštavus turtą yra siekiama užtikrinti sėkmingą vykdomojo dokumento vykdymą, tačiau tai savaime nereiškia turto realizavimo veiksmų pradėjimo.
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties trečiojo asmens naudai institutą, konfidencialios informacijos apsaugą pabrėžta, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis.
Priklausomai nuo to, kokia komerciškai jautria ūkio subjekto informacija pasinaudota, taip pat nuo santykio subjektų, pažeistos teisės gali būti apgintos taikant deliktinę (nesąžiningos konkurencijos, neteisėtai atskleidus komercinę paslaptį ir ja pasinaudojus, atveju, juridinio asmens valdymo organui pažeidus įstatyme nustatytus konfidencialumo įsipareigojimus) ar sutartinę (pažeidus konfidencialumo susitarimą) atsakomybę.
Taip pat pabrėžta, kad sutartis ar sutarties sąlyga trečiojo asmens naudai yra sutarties uždarumo principo išimtis, siekiant sutartimi sukurti reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, paprastai yra būtinas aiškus ir nedviprasmiškas tokios sutarties šalių konsensusas dėl tokios teisės atsiradimo. Sutartis (ar sutarties sąlyga) trečiojo asmens naudai dėl savo prigimties (sutarties uždarumo principo išimties) turi būti aiškiai suformuluota ir įprastai neturėtų būti numanoma, nebent tas numanymas yra visiškai akivaizdus (pvz., civilinės atsakomybės draudimo sutarčių atveju).
Kadangi ieškovės byloje neįrodė (naudodamos derybų medžiagą, tokio susitarimo egzistavimą pagrįsdamos kitomis sutarties sudarymui reikšmingomis aplinkybėmis ir pan.), kad buvo susitarta, jog konfidencialios informacijos apsaugos įsipareigojimas sukuria reikalavimo teisę trečiajam asmeniui (ieškovei UAB „Elektrėnų energetikos remontas“), tai aiškinant šį susitarimą taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas, t. y. protingo trečiojo asmens standartas. Pastarasis įtvirtintas CK 6.193 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, kad jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.
Atlikus paties sutarties teksto sisteminę, lingvistinę-loginę analizę, negalima padaryti išvados, kad šalių pasiekto konsensuso objektyvioji išraiška įtvirtino reikalavimo teisę ieškovei.
Specialūs teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomą, nereglamentuoja žemės nuomos sutarties sampratos, jos dalyko nenurodymo sutartyje ir negalėjimo nustatyti remiantis kitais požymiais teisinių pasekmių, valdymo teisės į jos dalyką, nuomotojo prievolės perduoti nuomininkui daiktą bei pastarojo prievolės, nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą ir t. t., todėl tokiems specialiųjų teisės aktų nereglamentuojamiems santykiams reguliuoti taikytinos CK normos.
Specialūs teisės aktai reglamentuoja nuomos sutarties dalyko ribų ir dydžio nustatymo tvarką, t. y. kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadovaujantis šia tvarka kiekvienu atveju yra nustatomas konkretus valstybinės žemės nuomos sutarties objektas, kurį identifikuojantys požymiai yra teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyti jo ribos ir dydis.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad valstybei, kaip ir bet kuriam kitam žemės sklypo bendraturčiui, išnuomojant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį ar šios dalies atitinkamą dalį, teisiškai reikšmingos yra aplinkybės, ar tarp bendraturčių nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka, ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais suderinta, kokį konkretų turtą ji gali išnuomoti. Kai naudojimosi bendru daiktu tvarka nenustatyta ar kitokiais būdais su kitais bendraturčiais nesuderinta, kokį konkretų turtą vienas iš bendraturčių gali išnuomoti, nuomos sutartis negali būti sudaryta. Priešingu atveju ne tik būtų neaišku, kur faktiškai yra žemės nuomos sutarties dalykas, kuriuo nuomininkas pagal šią sutartį gali naudotis, bet ir, vienam bendraturčiui įgyvendinant nuosavybės teisę, būtų pažeidžiama kitų bendraturčių teisė naudotis savo nuosavybe.
Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių skirstomųjų elektros tinklų operatoriaus teisių gynimo būdus, kai žemės savininkas neduoda sutikimo dėl jo žemės sklype naujų elektros energijos įrenginių įrengimo, nuspręsta, kad Ieškovės reikalavimas pripažinti jos teisę įrengti elektros energijos įrenginius privačiame atsakovės sklype ir nustatyti šio sklypo dalies apsaugos zoną gali būti tenkinamas tik suteikiant ieškovei teises į svetimą nekilnojamąjį daiktą, t. y. apribojus (suvaržius) žemės sklypo savininkės (atsakovės) teises naudotis jai priklausančiu žemės sklypu (EEĮ 75 straipsnio 3 dalis, nutarties 25 punktas).
Kaip jau buvo rašyta, nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių, sprendžiant užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, teisinės pagalbos neteikimo pagrindų pabrėžta, kad pripažinus, kad egzistuoja pagrindai pagal Reglamento Nr. 765/2006 nuostatas vertinti, jog pareiškėjui taikomos sankcijos, vadovaujantis Dvišalės sutarties 19 straipsniu, turėtų būti atsisakoma teikti teisinę pagalbą. Pabrėžta, kad Reglamente sankcijų kontekste eksplicitiškai aptarti prašymai dėl teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti priskiriami prie „reikalavimų“ teisinės kategorijos.
Reglamentas Nr. 765/2006 apima tiek į sankcijų sąrašus įtrauktiems asmenims priklausančių, tiek jų kontroliuojamų lėšų įšaldymą, taip pat apima tiek tiesioginio, tiek netiesioginio naudojimosi lėšomis draudimą.