Onos Gutkauskienės sodybos istorija ir reikšmė Akmenės rajono turizmui

Akmenės rajonas pasižymi dideliu turizmo potencialu, ypač Ventos upės apylinkėse, kur galima teikti platų paslaugų asortimentą netoli potencialių vartotojų. Apie Akmenės rajono turizmo plėtrą dalinai sprendžiama ir iš Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbo.

Šiame straipsnyje aptariama Onos Gutkauskienės sodybos istorija, jos ypatybės bei veikla kaimo turizmo sektoriuje. Taip pat nagrinėjamos kaimo turizmo plėtros galimybės ir konkurencinė aplinka.

Akmenės rajono žemėlapis

Kaimo turizmo sodybos kūrimo alternatyvos

Atliekant galimybių tyrimą, nagrinėjamos dvi alternatyvos:

1. Pirmoji alternatyva: įrengiamas didelis senovinio tipo namas su 10 gyvenamųjų kambarių, talpinančių 32 poilsiautojus. Taip pat įrengiama 80 vietų konferencijų ar pobūvių salė ir kitos reikalingos patalpos. Be to, pastatomas ūkinis pastatas žirgų auginimui ir inventoriaus saugojimui. Upės pakrantėje įrengiamas dešimties vietų kempingas su lauko tualetu, kriauklėmis ir dušu.
2. Antroji alternatyva: upės pakrantėje kuriama kuklesnė, senovines tradicijas labiau atitinkanti kaimo turizmo sodyba. Čia teikiamos pagrindinės apgyvendinimo, maitinimo ir kai kurios poilsio paslaugos. Poilsio paslaugos labiau orientuotos į kaimiško gyvenimo kasdienybę ir šventes. Turistams atskleidžiamos senosios kulinarijos paslaptys su gausybe senovinių receptų, jie mokomi elementarių kaimiškų darbų, kaimo amatų. Rengiamos įvairios kaimo darbų ir gėrybių šventės.

Akmenės rajono turizmo populiarumas

Lietuvoje turizmas kiekvienais metais populiarėja. Populiarėja poilsis kurortuose bei kaimo turizmo sodybose, didėja turizmo paslaugų įvairovė. Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centre 2005 m. apsilankiusių lankytojų skaičius, lyginant su 2004 metų analogiškais rezultatais, 1,57 karto išaugo. Pagrindiniai rajono lankytojai, kaip rodo statistika, yra Lietuvos gyventojai. 2005 m. užsieniečių skaičius, lyginant su 2004, išaugo net 117 proc. (2004 - 91 žmogus, 2005 m. - 198 žmonės).

Daugiausia užsienio lankytojų yra iš Rytų ir vidurio Europos valstybių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Rusijos. Iš Vakarų Europos daugiausia lankytojų yra iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos. Iš Šiaurės Europos daugiausia lankytojų yra iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos. Iš Pietų Europos valstybių - Ispanijos, Italijos, Portugalijos. Dauguma užsienio turistų vienos kelionės metu lanko visas tris Baltijos valstybes. Taip pat pagal Šiaulių miesto turizmo informacijos centro pateiktus TIC lankomumo duomenimis, daugiausia per Šiaulių apskritį (per Joniškio, Šiaulių ir Kelmės rajonus) vyksta lankytojai ir užsienio turistai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos (taip pat ir Kaliningrado srities), t.y. iš tų valstybių, per kurias driekiasi Via Hanza kelias Rytų ir Šiaurės Baltijos regione.

Konkurencija kaimo turizmo sektoriuje

Tiesioginiai konkurentai yra kitos kaimo turizmo sodybos, įsikūrusios Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiose apskrityse veikia 29 kaimo turizmo sodybos.

Keletas pavyzdžių:

• Algirdo Martišiaus kaimo turizmo sodyba - įkurta Papilės miestelyje. Individualiame name yra įrengti 7 kambariai, 15 vietų.
• Joco kaimo turizmo sodyba - įsikūrusi Šiaulių miesto pakraštyje. Įrengta jauki pokylių ir konferencijų salė, pirtis.
• R. Gutkauskienės sodyba - apie 10 km nuo Šiaulių miesto. Kaimo turizmo sodybai suteikta 4 gandriukų kategorija. Veikia nuo 1999 metų. Teikiamos tik nakvynės paslaugos. Nuomojama salė užsakomiesiems vakarams. Salėje galima rengti konferencijas 20 žmonių. Taip pat yra baseinas, teikiamos jodinėjimo žirgais paslaugos.

Iš pateikto kaimo turizmo sodybų sąrašo bei jų apibūdinimo matyti, kad kaimo turizmo sodybų tinklas nėra labai platus. Konkurencija vyksta tarp daugelio nedidelių sodybų. Atkaklios konkurencinės kovos nėra. Didžiąja dalimi tai lemia pasyvus šios veiklos vykdymas, aiškios rinkodaros strategijos nebuvimas. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra apgyvendinimas, maitinimas, konferencijų ir pobūvių salių nuoma, pirtis, vandens inventoriaus nuoma, žvejyba, uogavimas, grybavimas. Įdomesnių atrakcijų galima patirti tik kai kuriose sodybose, pavyzdžiui, pajodinėti žirgais galima tik R. Gutkauskienės sodyboje, pasivažinėti sniego motociklais - sodyboje "Po ąžuolais", susipažinti su naminiais gyvūnais, juos pašerti, pasiskinti sodybos šeimininkų užaugintų vaisių ir gėlių - R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyboje.

Potencialūs kaimo turizmo klientų segmentai

Kuriant kaimo turizmo sodybą, svarbu atsižvelgti į potencialius klientų segmentus:

1. Savaitgalio poilsiautojai: Šis segmentas labai svarbus vietinio turizmo skatinimui ir plėtrai, kadangi jis yra didžiausias ir pelningiausias. Didėjant žmonių užimtumui, gerėjant kelių būklei ir susisiekimo galimybėms, savaitgalio rekreacija tampa vis populiaresnė, poilsiautojų srautai didėja, todėl daugėja ir savaitgalinių pasikėlimų. Savaitgalio poilsiautojų segmentą sudaro jaunesnio ir vidutinio amžiaus asmenys, gaunantys vidutines pajamas. Tokių poilsiautojų poreikiai susiję su infrastruktūros kokybe, atrakcijomis ir gerai organizuotu lankytinų objektų pasiekiamumu.
2. Šeimos: Šeimos yra viena didžiausių savaitgalinio ir ekoturizmo segmentų. Reikia daug dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams ir aptarnavimo paslaugų kokybei. Šis segmentas yra lengvai pritraukiamas, nes šeimos skiria ypatingą dėmesį ramiam poilsiui. Orientuojantis į šeimas, turizmo paslaugos turi būti diversifikuotos, nes tėvų ir vaikų poreikiai yra skirtingi. Turi būti siekiama patenkinti abiejų pusių interesus.
3. Specialių interesų žmonės: Šiam segmentui priklauso žmonės, besidomintys tam tikra veikla, pavyzdžiui, žvejyba, medžiokle, vandens sportu. Pastebima galimybė šį segmentą sudominti vietiniu maistu, produktais, paveldu ir kt.
4. Verslo arba dalykiniai turistai: Paskutiniu metu vis daugiau verslo susitikimų, konferencijų bei seminarų yra organizuojama kaimo sodybose, atokiau nuo miesto šurmulio. Konferencijų turizmas dažnai derinamas su pažintiniu.

Kuriama kaimo turizmo sodyba orientuosis į du stambius segmentus - šeimas ir verslo klientus. Taip pat bus atsižvelgiama į minėtus savaitgalio poilsiautojus bei specialių interesų žmones.

Rinkos dydžio nustatymas

Šiuos atskirus rinkos segmentus yra sunku išmatuoti dėl nepakankamai išsamiai pateikiamų regioninių statistinių duomenų. Kaimo turizmo poilsiautojais dažniausiai būna 20-60 m. amžiaus žmonės. Šiaulių ir Telšių apskrityse 2008 m. pradžioje iš viso gyveno 523 259 žmonės, iš kurių 15-60 m. amžiaus yra 332 653 gyventojai (222 235 Šiaulių apskrityje, 110 418 Telšių apskrityje). Dažniausiai kaimo turizmo paslaugų pirkėjai yra miesto gyventojai. Statistikos departamento duomenimis mieste gyvena 61,46 % Šiaulių apskrities gyventojų ir 58,98% Telšių apskrities gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis vidutinės vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai vienam namų ūkio nariui per mėnesį Šiaulių apskrityje siekia 25,4 Lt., o Telšių apskrityje - 17,2 Lt. Šio amžiaus kategorijos miesto gyventojų išlaidos poilsiui ir kultūrai per metus sudaro 47 039 417 Lt. Užėmus bent vieną procentą poilsio ir kultūros rinkos būtų gautos virš 470 tūkst. Lt. pajamos per metus.

Toliau nustatysime verslo klientų segmento rinkos dydį. Šiaulių apskrityje veikia 4457 įmonės, Telšių apskrityje 2293 įmonės. Bus atsižvelgiama į didesnes pajamas gaunančias įmones, t.y. į įmones, kurių pajamos viršija bent 100 000 Lt. Įmonių, kurių pajamos per metus viršija 100 000 Lt., Šiaulių apskrityje yra 2343, Telšių apskrityje - 1094. Tikslias pajamas iš šio segmento nustatyti yra sunku, kadangi nežinomas jų poreikis seminarams ar konferencijoms ir darbuotojų motyvavimo politika.

Marketingo strategija

Išskirtiems segmentams bus taikoma diferencijuoto marketingo strategija, t.y. atskiroms tikslinėms rinkoms valgyti bus naudojami skirtingi, specialiai šioms rinkoms pritaikyti marketingo kompleksai. Efektyviam klientų poreikių tenkinimui reikalinga integruota marketingo strategija.

Lietuvos turizmo infografikas

Investicijų įvertinimo metodai

Investicinių projektų efektyvumui įvertinti naudojami įvairūs metodai:

1. Atsipirkimo laikotarpio nustatymas: Tai laikotarpis, per kurį pradinės investicijos sugeneruoja pinigų srautus, kol bendra suma tampa teigiama.
2. Dabartinės grynosios vertės nustatymas: Projekto dabartinė grynoji vertė yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma. Tai dabartinė visų pinigų srautų, įskaitant ir pradinę investiciją, vertė. Projektas pasirenkamas, jei grynoji dabartinė vertė yra teigiama, o tai reiškia, kad iš investicijos prognozuojama gauti pinigų srautus didesnius už grynąją investicijos vertę. Dabartinė grynoji vertė parodo projekto absoliutų efektą atsižvelgiant į laiko veiksnį. Didesnę dabartinę vertę turintis projektas yra priimtinesnis.
3. Vidinės pelno normos nustatymas: Vidine projekto pelno norma laikoma diskonto koeficiento reikšmė (r), prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0. Šis rodiklis nusako investicijos rentabilumą ir parodo maksimalų leistiną santykinį (procentinį) investicijos kainos lygį, kurį viršijus projektas tampa nerentabiliu. Siūloma atsisakyti finansuoti tuos projektus, kurių vidinė pelno norma mažesnė nei vidutinė rinkos palūkanų norma analogiško laikotarpio paskoloms. Priimtinesniu laikomas turintis didesnę vidinę pelno normą projektas. Jeigu dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu pasirinktas kitas investicinis projektas, nei vidinės pelno normos nustatymo metodu, tai priimtinesniu laikomas dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu parinktas projektas.

tags: #onos #gutkauskienes #sodyba