Būsto remontas - smagus, tačiau kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Prieš atliekant pakeitimus savo bute, pirmiausia turėtume atkreipti dėmesį į teisinius aspektus, kurie dažnai yra nepastebimi.
Remonto darbų planavimas ir leidimai
Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Pasitaiko senų daugiabučių butų savininkų, kurie planuodami remonto darbus nusprendžia keisti buto išplanavimą ir, pavyzdžiui, sujungti svetainę su virtuve. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji.
„Jei pastatas pastatytas ir eksploatuojamas, rekomenduojame buto išplanavimą palikti tokį, koks buvo numatytas daugiabučio namo projekte. Griaunat, ardant sienas keičiasi pastato apkrovos, didėja trūkių pastato sienose susiformavimo, pastato griuvimo rizika. Jei visgi labai norima buto išplanavimą pakeisti, prieš tai turi būti įvertinama esama pastato būklė, planuojamų atlikti darbų įtaka kitoms pastato konstrukcijoms, parengtas techninis darbo projektas.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Kondrotaitė pabrėžia, kad prieš atliekant remonto darbus reikia išsiaiškinti, ar planuojamas remontas bus kapitalinis, ar paprastas, o tai priklauso nuo planuojamų atlikti darbų. „Kapitaliniam remontui priskiriami tokie statybos darbai, kuriais pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis“, - aiškina T. Kondrotaitė.
Kaip atskirti laikančiąsias sienas nuo nelaikančiųjų?
Kurios sienos bute yra laikančiosios pažymėta statinio projekte, kurį saugo namo bendrijos pirmininkas arba administratorius. Nesant galimybės susipažinti su namo projektu reikėtų kviesti paskirtą namo techninį prižiūrėtoją ar kitą ekspertą, kuris įvertintų ar norima pertvarkyti konstrukcija nėra laikančioji. Tačiau ekspertai sako, kad ir be buto bylos žinoma, jog blokiniame name - visos sienos yra laikančiosios. Kiek laisviau su savo buto sienomis gali elgtis mūrinio daugiabučio gyventojai: šio tipo daugiabučio sienos ne visos laikančiosios.
VTPSI atstovė T. Kondrotaitė aiškina, kad jame turi būti atsižvelgta į galimas buto sienos pašalinimo pasekmes visam daugiabučiui: „Norint pertvarkyti bute esančias pastato laikančiąsias konstrukcijas, privaloma parengti kapitalinio remonto projektą. Jame turi būti įvertinta esamų konstrukcijų būklė, kitose pastato dalyse atlikti konstrukciniai pakeitimai, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui.“ Projektą turi parengti tos srities specialistas, projektuotojas, ir tik tada jį galima pristatyti savivaldybei kartu su prašymu gauti leidimą kapitaliniam buto remontui. T. Kondrotaitė priduria, jog jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė.
Jau ruošiant planus, tiriant galimą sienos išgriovimo poveikį visam statiniui, reikia gauti ir kaimynų sutikimą dėl planuojamo kapitalinio remonto. Pasak VTPSI atstovės T. Kondrotaitės, pastatą laikančiosios sienos yra visų to pastato gyventojų nuosavybė. „Pastato laikančiosios konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, atlikti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka daugumos namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Namo gyventojai, tik susipažinę su už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių kvalifikuotų projektuotojų pasirašytu projektu, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus“, - procedūras vardija VTPSI ekspertė.
Formaliai gyventojų sutikimas, susipažinus su kapitalinio remonto projektu, duodamas gyventojų susirinkime. Dažniausiai taip turi būti daroma, kai namas priklauso bendrijai. Gavus visus sutikimus, jei reikia, leidimus ir jau turint projektą, kapitalinio remonto darbus turi prižiūrėti atsakingas asmuo. „Kad ir pagal projektą, bet netinkamai statybininkų atliekami darbai taip pat gali pridaryti bėdos. Dėl to reikalaujama, kad neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams vadovautų tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo - tik nustatyta tvarka atestuotas statybos darbų vadovas“, - informuoja T. Kondrotaitė.
Vis dėlto, VTPSI atstovė T. Kondrotaitė aiškina, kad jei numatomas remontas yra paprastas (ne kapitalinis), leidimų jam nereikia. Nebūtina gauti ir gyventojų sutikimo dėl busimų remonto darbų. „Norint daugiabučiame name pašalinti nelaikančiąją konstrukciją ar jos dalį, perdažyti sienas ar atlikti kitus apdailos darbus buto viduje (statinio paprastasis remontas), nereikalingas nei daugumos gyventojų sutikimas, nei projektas. Tačiau bet kokie statybos darbai turi būti atliekami taip, kad nekeltų pavojaus namo stabilumui (jiems turėtų vadovauti statybos inžinierius), o triukšmas, dulkės ir kiti pašaliniai veiksniai - neigiamo poveikio kitų namo patalpų savininkams“, - pasakoja pašnekovė.
Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur. Leidimas yra būtinas, kuomet planuojami atlikti daugiabučio namo paprastojo remonto darbai, kuomet yra keičiama pastato išvaizda. Pavyzdžiui - įstiklinami balkonai ar lodžijos, keičiama fasado spalva, fasado elementų keitimas ar naujų įrengimas, esamų angų pastato fasade užtaisymas ir pan.
Balkonų atnaujinimas
Kiek daugiau reikia padirbėti tiems, kurie nori atsinaujinti savo buto balkoną. Kaip aiškina VTPSI atstovė T. Kondrotaitė, „savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statinio remontui privalomas tais atvejais, jei atliekant remonto darbus keičiama daugiabučio namo išvaizda.“ Kitaip tariant, jei žmogus nori įstiklinti balkoną, jam reikalingas savivaldybės leidimas. Be to, yra privaloma pateikti ir planuojamų darbų projektą.
„Norint įstiklinti daugiabučio namo, esančio mieste ar atitinkamoje saugomoje teritorijoje, balkoną, perdažyti kita spalva namo fasado elementus ar kitaip pakeisti statinio išorės išvaizdą, privaloma parengti atitinkamą projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad statinio projekto architektūriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, sudarytų darnią, bendrą visumą, o statinys derėtų prie kraštovaizdžio“, - patikslina VTPSI atstovė T. Kondrotaitė.
Anot jo, statomų (remontuojamų) statinių valstybinę priežiūra atlieka VTPSI. Taigi, jeigu namo techniniam prižiūrėtojui, savivaldybės administracijos darbuotojams, gyventojams ar kitiems asmenims kyla įtarimų, kad statybos darbai atliekami (atlikti) neteisėtai, jie atitinkamai turėtų šią informaciją pranešti VTPSI.
Ekspertai sako, kad remontas yra reglamentuojamas norint užtikrinti tvarką. Teigiama, jog, jeigu kiekvienas gyventojas galėtų laisvai savo bute griauti sienas arba perdažyti balkoną, Lietuvoje kiltų chaosas, gali nukentėti visi daugiabučių gyventojai. Taip užtikrinama tvarka ir saugumas, saugomi ypatingi pastatai ir architektūros paveldas.
Tais atvejais, kuomet yra reikalingas leidimas, atliekamų remonto darbų teisėtumą kontroliuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Kuomet atliekant buto remonto darbus leidimas nėra reikalingas, atliekamų remonto darbų teisėtumą kontroliuoja miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius. Jis atlieka statinių naudojimo priežiūrą ir tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo nustatytus statinių naudojimo pagal paskirtį.
Triukšmo apribojimai
Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.
Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai. Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.
Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.
Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų. Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų.
Dažniausiu atveju remonto darbų laikas daugiabutyje yra leidžiamas darbo dienomis nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro, o savaitgali ir švenčių dienomis nuo 9 val. ryto iki 17 val.. Nepaisant šio nustatyto laiko ir skleidžiant bet kokį triukšmą po 19 val.
Nuo 2017 m. pradžios įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintas triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo aprašas, kuriame nustatyta triukšmo, kylančio statybų ar remonto metu, kontrolės bei informacijos savivaldybėms pateikimo tvarka. Nepateikus nustatytos informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.
Apraše savivaldybių administratoriai įpareigojami paskirti triukšmo šaltinių kontrolierius, kurie turi tikrinti, kaip triukšmo šaltinių valdytojai, kurie nėra ūkio subjektai (daugiabučių, vienbučių ir pan. būstų savininkai), laikosi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, jau minėto Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašo bei Triukšmo šaltinių valdytojų, kurie nėra ūkio subjektai, planinių patikrinimų taisyklių, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. DV-72.
Administracijos direktorius nustatė Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje leidžiamų statybos ir remonto darbų pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis nuo 8 val. iki 21 val., poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val.
Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios raštu pateikti Statybos darbų triukšmo kontrolieriui pranešimą, kuriame turi būti nurodoma: informacija apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamas triukšmo lygis ir jo trukmė per parą, triukšmo mažinimo priemonės, galimas naudojamų medžiagų ar išmetamų į aplinką teršalų neigiamas poveikis aplinkai. Nepateikus informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, o tas pats administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.
Higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ numatyta, kad nuo 6 val. iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 45 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis, nuo 18 iki 22 val.
Vis dėlto, dažniausiai remonto darbai draudžiami naktį, nuo 19 val. iki 7 val. Bet koks triukšmo kėlimas šiomis valandomis yra ramybės trukdymas ir tai yra viešosios tvarkos pažeidimas. „Kai trukdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, gresia bauda nuo 20 iki 80 Eur“, - įspėja G. Leperskas. Jis informuoja, kad Vilniuje statybos darbai, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laikas miesto teritorijoje darbo dienomis yra 7-18 val., o poilsio ir švenčių dienomis 9-17 val. Atsižvelgdami į tai, visiems asmenims rekomenduojama triukšmą keliančius statybos (remonto, montavimo) darbus planuoti ir vykdyti darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 iki 17 val.
Triukšmo lygio ribojimai
Žemiau pateikta lentelė, kurioje nurodomi triukšmo lygio ribojimai skirtingu paros metu:
| Laikas | Ekvivalentinis garso slėgio lygis (dB) | Maksimalus garso slėgio lygis (dB) |
|---|---|---|
| Nuo 6:00 iki 18:00 | 45 | 55 |
| Nuo 18:00 iki 22:00 | - | - |
Informavimas ir kaimynų sutikimas
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės.
Jeigu leidimų remontuoti ir nereikia, būtinybė savivaldybę informuoti apie savo planuojamą remontą vis tiek yra. Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vedėjas Gintaras Leperskas aiškina, kad vilniečiai, planuojantys triukšmą kelsiančius statybos, remonto, montavimo darbus, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.
Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę. „Graži bendruomenių praktika nurodyti ir būsto savininko ar remontą atliekančio darbų vadovo kontaktinį telefono numerį tam, kad nusiskundimų ar klausimų turintys kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai, o ne ieškoti pagalbos institucijose,“ - teigia E.
Kiti svarbūs aspektai
Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka. „Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara.
Didesnius namo konstrukcijų remonto darbus įtakoja oro sąlygos, todėl didesni remonto darbai dažniausiai planuojami šiltuoju metu sezonu. Jeigu individualių namų savininkai remontą gali planuoti individualiai, to negali atlikti daugiabučių gyventojai. Pagrindinė to priežastis - daugiabučio namo remontui reikalingas butų savininkų daugumos pritarimas. Visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai yra ir namo konstrukcijų, inžinerinių tinklų bendraturčiai, todėl ir už remontą privalo prisidėti proporcingai valdomam plotui.
Užtikrindamas daugiabučio namo techninę priežiūrą, administratorius užtikrina avarinės tarnybos reagavimą visą parą, skubių defektų šalinimą bei nuolatinę namo stebėseną. Didžioji dalis daugiabučių namų statyti prieš kelis dešimtmečius, pagrindinių namo konstrukcijų kapitalinis remontas nėra atliktas.
Gyventojai, susiduriantys su nesandaraus stogo problema, turėtų nedelsti bei kreiptis į namo administratorių. Dažnu atveju stogo dangą galima sutvarkyti, tačiau jeigu stogo danga sena, susidėvėjusi, gali būti reikalingas viso stogo remontas. Nesandarus stogas sukelia daug žalos senų šlaitinių stogų medinėms konstrukcijoms. Namuose, kurių stogai plokščios konstrukcijos bei padengti prilydoma danga, dėl nesandaraus stogo iš karto drėksta viršutinių butų gyventojų lubos.
Namo administratorius, įvertinęs stogo būklę, pateikia informaciją apie būtinus atlikti remonto darbus. Esant būtinybei atlikti didesnės apimties remonto darbus, administratorius gyventojams pateikia sąmatą, kuri sudaroma nemokamai. Kitas žingsnis - daugiabučio namo butų savininkų daugumos pritarimas remonto darbams (tam turi pritarti ne mažiau kaip 50 proc. butų savininkų). Balsavimas raštu trunka ne mažiau kaip 14 dienų.
Kauno butų ūkio specialistai visada stengiasi įtraukti butų savininkus aktyviai išreikšti savo nuomonę, esant poreikiui organizuojamas susirinkimas, gyventojams suteikiama visa informacija apie numatomus darbus. Butų savininkų daugumai pritarus, administratorius organizuoja viešųjų pirkimų procedūrą, o sutartis dėl remonto darbų sudaroma su mažiausią kainą pasiūliusiu rangovu. Administratorius taip pat vykdo remonto darbų techninę priežiūrą, o po remonto darbų atlikimo užtikrina garantinį aptarnavimą bei defektų šalinimą.
Stogo remonto darbai dažnu atveju yra nemaža investicija, užtikrinanti namo ilgaamžiškumą, tačiau ne visi gyventojai už atliktus darbus gali atsiskaityti iš karto po remonto darbų atlikimo. Kauno butų ūkis gyventojams sudaro galimybę už remonto darbus išsimokėti dalimis.
Paprastojo remonto atveju, projektą privaloma parengti tik tais atvejais, kai būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokius statinio projektus kapitaliniam ar paprastajam remontui atlikti rengia statinio projektuotojai, turintys teisę užsiimti šia veikla. Statybą leidžiančius dokumentus daugiabučio gyvenamojo namo kapitaliniam ar paprastajam remontui atlikti išduoda savivaldybių administracijos.
Jeigu planuojate mieste keisti daugiabučio gyvenamojo pastato langą (-us), nereikės gauti statybą leidžiančio dokumento (SLD), jei naujo lango spalva, matmenys, suskaidymas bus tokie patys kaip ir senojo lango. paprastajam remontui. administracija. Svarbu žinoti ir tai, kad jeigu kondicionieriaus pastatymas teisėtai įstiklintame balkone nekeičia statinio (daugiabučio namo) išvaizdos, statybą leidžiančio dokumento daugiabučio namo paprastajam remontui nereikia.
Laikančiųjų sienų pertvarkymas daugiabučiame name nekeičiant pastato išorės matmenų yra priskiriamas statinio kapitalinio remonto darbams. Ruošiantis šiems darbams būtina turėti statinio kapitalinio remonto projektą. Taip pat būtina pasirūpinti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų protokoliniu sprendimu dėl kapitalinio remonto projekto įgyvendinimo (bendrojo naudojimo objektų pertvarkymo).
Daugiabučio namo kapitalinis remontas yra užbaigiamas statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Jei SLD buvo neprivalomas, tuomet deklaracijos nereikia tvirtinti Statybos inspekcijoje.
tags: #o #remonto #daugiabuciame #name