Nuteistojo Turto Apsauga Lietuvoje: Teisiniai Aspektai ir Praktinis Įgyvendinimas

Užtikrinti nuteistojo turto apsaugą baudžiamojo proceso metu yra svarbus teisinis klausimas. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su nuteistojo turto apsauga Lietuvoje, įskaitant teisės aktus, savivaldybių vaidmenį, teismų praktiką ir antstolių atsakomybę.

Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos

Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) numatyta, jog jei suimtasis turi turtą arba būstą, liekantį be priežiūros, prokuroras arba teismas privalo aptarti su suimtuoju priemones turtui ar būstui apsaugoti ir jų imtis. Iš pažiūros tai neatrodo rimta problema, tačiau kaip suimtajam, kuriam taikomos kardomosios priemonės, nutraukti sutartis su interneto ar telefono ryšio tiekėjais, jog pastarieji neskaičiuotų abonentinio mokesčio? Kaip sumokėti privalomuosius būsto aptarnavimo mokesčius? Viso to neatlikus suimtasis patirs nemažus ekonominius nuostolius. O ir visuomenės saugumui dėl neprižiūrimo būsto kyla pavojus.

Jei bute kils gaisras ar trūks vandentiekio vamzdis? Be to, be priežiūros likęs būstas dažnai tampa nusikalstamos veikos objektu. Siekiant, kad esama suimtojo turto ar būsto, palikto be priežiūros, administravimo tvarka būtų patobulinta, buvo užregistruotas įstatymo projektas, kurį priėmus būtų pakeistas Baudžiamojo proceso kodekso 129 straipsnis.

Savivaldybių vaidmuo užtikrinant turto apsaugą

Savivaldybės administracija, kaip suimtojo turto ar būsto, palikto be priežiūros, administratoriumi pasirinkta neatsitiktinai. Atsižvelgiant į tai, jog turto ar būsto buvimo vietos savivaldybės, seniūnijos tarnautojai yra geriausiai susipažinę su administruojamoje teritorijoje esančiu turtu, jam reikalinga apsauga, savivaldybėms ar seniūnijoms, suimtojo prašymu, turėtų būti paskirta suimtojo turto ar būsto apsaugos funkcija.

Toks pasirinkimas grindžiamas taikant analogiją kitam Baudžiamojo proceso kodekso straipsniui, kuriame nurodyta, kad nuosprendį vykdyti pateikiantis teismas, jeigu tai nebuvo padaryta anksčiau, privalo imtis priemonių nuteistojo būstui ir kitokiam turtui išsaugoti. Dėl to teismas, pateikdamas nuosprendį vykdyti, tuo pačiu metu siunčia atitinkamą rašytinį pavedimą turto buvimo vietos savivaldybės valdybai ir apie tai praneša nuteistajam.

Nesant kitų asmenų, kuriems suimtasis galėtų patikėti saugoti turtą ar būstą, suimtojo prašymu, suimtojo turtu ar būstu rūpintųsi turto vietos savivaldybė. Parlamentaro teigimu, šio įstatymo projekto įgyvendinimas neturėtų pareikalauti papildomų biudžeto lėšų: „Pirma, savivaldybėse jau veikia organizaciniai vienetai, atsakingi už socialinį būstą, jo apskaitą ir priežiūrą. Antra, tarp suimtojo ir savivaldybės būtų galima sudaryti sutartį, kurioje numatytų galimybę nustatyti administravimo išlaidų padengimą, saugomo turto ar būsto ekonominį panaudojimą, kuris padengtų turto ar būsto saugojimo išlaidas. Trečia, tikėtina, jog savivaldybėse tokio turto ar būstų neatsiras tiek, kad tai pareikalautų papildomų tarnautojų etatų.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą dėl antstolio veiksmų, susijusių su lėšų nurašymu iš turto, kuriam buvo pritaikytas areštas baudžiamojo proceso tvarka, išaiškino, kaip turėtų būti taikomos Civilinio proceso kodekso (CPK) nuostatos. Ši byla atskleidė svarbius nuteistojo turto apsaugos aspektus vykdymo procese.

LAT pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK 689 straipsnio 5 dalį. Tai reiškia, kad jei yra duomenų apie skolininko lėšų areštą, taikomą pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK), antstolio nurodymas priverstinai nurašyti skolininko lėšas turėtų būti sustabdytas ir nevykdomas. Apeliacinės instancijos teismas, kuris manė, kad esant pritaikytam lėšų areštui baudžiamojo proceso tvarka, apribotų lėšų nurašymas yra galimas, netinkamai interpretavo ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Nagrinėjamu atveju buvo keliamas klausimas dėl lėšų išieškojimo tvarkos. Iki 2020 m. sausio 1 d. galiojęs CPK 755 straipsnis reglamentavo tik teismo nuosprendžio, nutarties ar nutarimo dėl konfiskuoto turto realizavimo tvarką, kai yra patenkinti iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos pareikšti nuteistojo kreditorių turtiniai reikalavimai ir padengtos su tuo susijusios vykdymo išlaidos. Todėl šis straipsnis nebuvo taikomas nagrinėjamu atveju.

Šis LAT išaiškinimas pabrėžia, kad turto areštas, taikomas baudžiamojo proceso tvarka, turi viršenybę prieš civilinio vykdymo procesą, siekiant užtikrinti nuteistojo turtinių teisių apsaugą.

Kitos svarbios LAT nutartys:

• Dėl preliminariosios sutarties netesybų: Patirtus nuostolius vertinant kaip negautas pajamas ar patirtas išlaidas, būtina nustatyti, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ir ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų.
• Dėl rangovo pareigos vykdyti statybos darbus: Apeliacinės instancijos teismas turi tyrinėti ir vertinti subrangovo veiksmų atitiktį techniniam projektui, kad būtų įvertintas apeliacinio skundo pagrįstumas.
• Dėl sutarties laisvės principo: Šalys turi teisę susitarti dėl netesybų už prievolės nevykdymą, tačiau netesybos gali būti mažinamos, jei jos yra akivaizdžiai per didelės.
• Dėl asmeninio ūkio žemės įsigijimo: Sprendžiant dėl teisės įsigyti žemę, atsižvelgtina į tai, ar valstybės institucijos tinkamai vykdė savo pareigas ir ar asmuo atitiko įstatyme nustatytas sąlygas.
• Dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku: Institucijos, užtikrinančios vaiko teisių apsaugą, privalo bendradarbiauti ir lygiavertiškai vertinti abiejų tėvų galimybes bei pastangas.

Šios nutartys atskleidžia įvairius teisinius aspektus, kurie gali būti svarbūs nuteistojo turto apsaugos kontekste, ypač jei turtas yra susijęs su verslo veikla ar kitais civiliniais santykiais.

Antstolio civilinė atsakomybė

Sprendžiant ginčus dėl žalos, padarytos antstolio veiksmais, taikomos Civilinio kodekso (CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo specifiką.

Pavyzdžiui, vienoje byloje teismai atsižvelgė į tai, kad ieškovas nebendradarbiavo su antstoliu, nesidomėjo vykdymo proceso eiga, neteikė dokumentų ir neskundė antstolio veiksmų. Be to, ieškovas pats vykdė išskaitas iš savo darbo užmokesčio ir pervesdavo likusią dalį į areštuotą sąskaitą, žinodamas, kad lėšos bus nurašomos. Toks elgesys, kai asmuo, informuotas apie vykdymo procesą, nebendradarbiauja su antstoliu, negali būti vertinamas kaip sąžiningas.

Šie atvejai rodo, kad nuteistasis turi aktyviai dalyvauti vykdymo procese, bendradarbiauti su antstoliu ir ginti savo teises, kad būtų užtikrinta tinkama turto apsauga.

Institucijų bendradarbiavimas užtikrinant vaiko teises

Tiek teisiniai, tiek socialiniai vaiko teisių apsaugos aspektai yra glaudžiai susiję, todėl įstatyme įtvirtinta, jog visos institucijos, užtikrinančios vaiko teisių apsaugą, privalo tarpusavyje bendradarbiauti.

tags: #nuteistojo #turto #apsauga