Daugiabučių Renovacija Lietuvoje: Nauji Vėjai ir Technologijos

Daugiabučių namų atnaujinimas Lietuvoje įgauna pagreitį, o naujos technologijos ir finansavimo modeliai atveria naujas galimybes gyventojams pagerinti savo gyvenimo kokybę ir sumažinti energijos sąnaudas. Šiame straipsnyje apžvelgsime renovacijos situaciją Lietuvoje, naujoves, sėkmingus pavyzdžius ir ateities perspektyvas.

Renovacija Lietuvoje: Regioninis Pjūvis

Praėjusiais metais daugiausia senos statybos daugiabučių renovuota Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje - po 28 namus. Palangoje ir Elektrėnuose modernizuotas 21 daugiabutis, taip pat gerai atrodo ir Jonava bei Ukmergė, atnaujinusios po 12 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 11 namų. Išsiskiria ir 10 senų daugiabučių renovavęs Rokiškis.

„Turime didžiausią pažangą didesniuose miestuose ir kurortinėse vietovėse, tačiau galime pasidžiaugti ir regionais. Bendrai vertinant, tai yra ir administratorių, ir savivaldybių indėlis - svarbu, kaip jos skatina renovaciją, kiek suteikia informacijos gyventojams. Mes stengiamės kuo plačiau viešinti informaciją - tiek spaudoje, tiek kitose medijose, kad žmonės žinotų apie galimybes. Tačiau visada raginame ir savivaldybes aktyviai prisidėti bei tiesiogiai informuoti gyventojus apie tai, ką jie gali padaryti patys“, - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė.

Savivaldybių Indėlis į Renovaciją

Savivaldybės vaidina svarbų vaidmenį skatinant renovaciją ir gerinant gyvenimo kokybę. Palangos miesto savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Pikčiūnienė sako, kad gyventojai teigiamai vertina, jog po renovacijos mažėja išlaidos būsto šildymui, taip pat kartu sutvarkoma ir jų gyvenamoji aplinka.

„Matydami, kaip atrodo renovuoti namai bei sutvarkyta jų aplinka, dar neatnaujintų daugiabučių gyventojai dažniausiai patys inicijuoja savo namo renovacijos procesą. Palaikydama palangiškių norą renovuoti daugiabučius bei gyventi taupiau, jaukiau ir patogiau, Palangos miesto savivaldybė investuoja į atnaujintų namų gyvenamąją aplinką: tvarkomos automobilių stovėjimo aikštelės, pėsčiųjų takai, apšvietimas. Taip pat pagal galimybes renovuotų daugiabučių kiemuose įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, pasirūpinama šalia esančiomis viešosiomis erdvėmis“, - pasakoja J. Pikčiūnienė.

Jonavos Pavyzdys: Kvartalinė Renovacija ir Skeptikų Įtikinimas

Viena iš mažesniųjų šalies savivaldybių lyderių Jonava pernai modernizavo 12 daugiabučių namų, t. y. 23972,33 kv. m pastatų naudingojo ploto. Juose yra 490 butų. Iš 2024 m. renovuotų namų 6 pasiekė B, o likę 6 - C energinio naudingumo klasę.

Jonavos rajono savivaldybė vykdo kvartalinę renovaciją ir prie renovuotų daugiabučių atnaujina kiemus, takus, įrengia poilsio aikšteles. Daugiabučių namų renovacijos projektų administravimo įmonės direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų administravimui Romualdas Dautartas sako, kad renovuoti daugiabučiai labai keičia bendrą miesto vaizdą, daro jį patrauklesnį naujai atvykstantiems, ieškantiems nusipirkti būstą.

„Daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo pradžioje žmonės nepatikliai žiūrėjo į renovaciją, nebuvo pavyzdžių, gąsdino kainos. Tačiau 2018-2022 metais žymiai padaugėjo prašymų įtraukti daugiabutį į šią programą. Šiuo metu yra sunkiau, jau daug namų renovuotų, o likę labai atkaklūs skeptikai. Vis tik stengiamės juos įtikinti renovuoti daugiabutį, apie tai kalbame susirinkimuose, skelbiame pastato techninės priežiūros apžiūrų aktus, kuriuose pažymime avarines situacijas ir būtinus atlikti darbus. Informuojame, kad renovacijos metu galima viską susitvarkyti kompleksiškai“, - teigia R. Dautartas.

Skydinė Renovacija: Nauja Technologija ir Požiūris

Skydinė renovacija - tai metodas, kai pastatų atnaujinimui naudojamos iš anksto gamyklose pagamintos medienos konstrukcijų fasado plokštės. Jos suformuojamos kontroliuojamoje aplinkoje, užpildomos šiltinimo medžiagomis ir į statybvietę atvežamos jau paruoštos montuoti. Tokiu būdu pastatas tarsi „aprengiamas“ nauju, energetiškai efektyviu apvalkalu.

Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko teigimu, toks renovacijos metodas yra ne tik technologinė naujovė, bet ir strateginis sprendimas. „Tai sprendimas, leidžiantis greitai ir efektyviai atnaujinti pastatus, sumažinti darbų apimtis statybvietėse ir užtikrinti aukštą energetinį efektyvumą bei kokybę. Negana to, renovacija skydais yra tvarus ir ilgalaikis pasirinkimas. Nors pati technologija gana paprasta, jos potencialas - labai didelis“, - sako K. Žuromskas.

Pasak ministro, Lietuvoje dar nėra užbaigto skydinės renovacijos projekto, todėl galutinėms išvadoms laikas dar neatėjo. Tačiau jau dabar matyti aiškūs metodo privalumai: didžioji dalis darbų atliekama gamykloje, todėl statybvietėje sumažėja procesų, trumpėja darbų trukmė ir mažiau trikdomas gyventojų kasdienis gyvenimas. Tradicinės renovacijos atveju gyventojams neretai tenka mėnesius gyventi su pastoliais ir statybų triukšmu, o skydinė technologija teoriškai leistų šį laiką reikšmingai sutrumpinti.

Nors teoriškai procesas turėtų būti spartesnis, technologija turi ir tam tikrų apribojimų: skydai dažniausiai tinkami iki penkių aukštų pastatams, būtina užtikrinti pakankamai erdvės specialiai technikai, o sudėtingos architektūros namai gali kelti papildomų iššūkių.

Pilotiniai Projektai: Pirmasis Testas

Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu yra 30 tūkst. nerenovuotų daugiabučių. Apie 11 tūkst. jų jau dabar galėtų būti tinkami skydinei renovacijai. Tai rodo, kad, net ir esant technologiniams apribojimams, potencialas išlieka labai didelis.

Pirmaisiais pagal šią inovatyvią technologiją atnaujintais daugiabučiais taps Vilniuje, Tuskulėnų g. 6 ir Antakalnio g. 91, bei Utenoje Basanavičiaus g. 106 esantys gyvenamieji namai. Vienas jų statytas iš gelžbetonio plokščių, kiti du - mūriniai, tad projektai leis įvertinti technologijos pritaikomumą skirtingų tipų statiniams.

Pilotiniai projektai įgyvendinami ne tik daugiabučiuose, bet ir viešuosiuose pastatuose. Skydų technologija bus taikoma atnaujinant Vilniaus lopšelį-darželį „Justinukas“, Karmėlavos Balio Buračo gimnaziją, Utenos Aukštakalnio progimnazijos „Žiburio“ skyrių. Du objektai jau pradėjo parengiamuosius darbus, o artimiausiais mėnesiais planuojama pradėti ir skydų montavimą. Iš viso šiems projektams skirta 10 mln. eurų investicijų.

„Labai džiaugiamės, kad viešasis sektorius ėmėsi lyderystės. Tai drąsus žingsnis, nes kalbame apie visiškai naują metodą. Kai tik skydai bus pradėti montuoti, kviesime savivaldybių atstovus, administratorius ir kitus suinteresuotus asmenis atvykti ir pamatyti, kaip viskas vyksta praktiškai“, - sako aplinkos ministras.

Ne mažiau svarbus argumentas šios technologijos plėtrai - Lietuvos gamybiniai pajėgumai. Šalyje veikia šešios gamyklos, galinčios gaminti tokius skydus, o dvi iš jų jau pasinaudojo europiniu finansavimu modernioms gamybos linijoms įsirengti. Tai reiškia, kad ši technologija galėtų ne tik mažinti energijos suvartojimą, bet ir stiprinti vietos pramonę, kurti darbo vietas bei mažinti priklausomybę nuo importuojamų sprendimų.

Tarptautinė Patirtis ir Ateities Perspektyvos

Tarptautinė praktika rodo, kad skydinė renovacija sparčiau plėtojama Estijoje, taip pat taikoma Vokietijoje ir Lenkijoje. „Aktyviai bendradarbiaujame su šiomis šalimis, perimame jų patirtį ir siekiame išvengti galimų klaidų. Vis dėlto pasauliniu mastu skydinė renovacija dar laikoma inovatyvia, o ne standartine technologija“, - sako K. Žuromskas.

Ar skydinė renovacija Lietuvoje taps plačiai taikomu sprendimu, paaiškės artimiausiais metais. Užbaigus šešis pilotinius projektus ir Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) įvertinus jų rezultatus, bus galima objektyviai palyginti kainą, įgyvendinimo trukmę ir pasiektą energetinį efektyvumą. Jei rezultatai pateisins lūkesčius, ši technologija galėtų tapti viena pagrindinių modernizacijos krypčių.

Finansavimo Galimybės ir APVA Kvietimai

APVA ne tik administruoja pilotinius projektus, bet ir nuolat skelbia kvietimus teikti paraiškas daugiabučių renovacijai. Šiuo metu galiojančiame kvietime valstybės parama apskaičiuojama pagal naują tvarką - taikant fiksuotą įkainį. Tai leidžia tiksliau prognozuoti investicijų dydį ir sumažina administracinę naštą projektų rengėjams.

Naujausias kvietimas aktyvus iki spalio APVA primena, kad šiuo metu kaip tik galima teikti paraiškas gauti valstybės paramai daugiabučiams renovuoti pagal naują finansavimo modelį - fiksuotą įkainį. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio ir yra ne konkursinis - paraiškos vertinamos iškart, taip paspartinant procesą.

„Senų daugiabučių gyventojai kviečiami pasinaudoti galimybe pertvarkyti savo namus į B ar A energinio efektyvumo klasės pastatus, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Be to, numatyta daugiau atsakomybės perduoti projektų administratoriams, sumažintas dokumentų tvarkymo ir patikrinimų kiekis, todėl renovacijos projektai bus įgyvendinami greičiau“, - sako A. Barkevičienė.

Atsižvelgus į žmonių pageidavimus, išplėstas gyvenimo kokybės gerinimo priemonių sąrašas - finansuojamas ir balkonų išplėtimas bei naujų įrengimas, dviračių saugyklų, čiurlių lizdaviečių įrengimas, rūsių pritaikymas priedangoms.

Pagrindinė sąlyga - po atnaujinimo pasiekti ne žemesnę nei B energetinio naudingumo klasę ir sumažinti šiluminės energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 procentų. Nors skydinė renovacija orientuota į dar aukštesnę - A klasę, APVA kvietimai sudaro galimybes tiek tradicinei, tiek inovatyviai modernizacijai.

Aplinkos ministerija ragina savivaldybes, daugiabučių administratorius ir gyventojus aktyviai naudotis APVA siūlomomis galimybėmis. Tikimasi, kad sėkmingi skydinės renovacijos pavyzdžiai ateityje galėtų būti integruoti į platesnius paramos mechanizmus ir taip dar labiau paspartinti visos šalies pastatų atnaujinimo tempą.

Lentelė: Daugiabučių Renovacija Pagal Miestus (2023 m.)

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

tags: #nurodymas #del #renovacijos