Nuotekų valymo įrengimas sklype: reikalavimai ir patarimai Lietuvoje

Planuojant įrengti nuotekų valymo sistemą savo sklype, svarbu žinoti ne tik techninius įrengimo aspektus, bet ir teisinius reikalavimus bei atstumus iki kaimyninių sklypų ir kitų objektų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija) atkreipia dėmesį į tai, kad netinkamas įrengimas gali sukelti konfliktus su kaimynais ir pažeisti galiojančius teisės aktus.

Statybos Leidimai ir Teritorijų Apribojimai

Prieš pradedant nuotekų valymo įrenginio statybą, būtina išsiaiškinti, ar reikalingas statybos leidimas. Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", 5 m³/per parą ir mažesnio našumo nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybai leidimas privalomas tik žemės sklype, esančiame bent vienoje iš šių teritorijų:

• Mieste;
• Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje;
• Kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje;
• Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima);
• Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje);
• Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Sanitariniai Atstumai Iki Gyvenamųjų Pastatų ir Sklypo Ribų

Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede nurodyta, kad mažiausias leistinas sanitarinis atstumas tarp vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo ir vietinės nuotekų valyklos yra 8 metrai.

Kai vietinė nuotekų valykla yra vienbučio gyvenamojo pastato priklausinys, atstumas nuo vienbučio gyvenamojo pastato iki vietinės nuotekų valyklos nenormuojamas, jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Taip pat svarbu atsižvelgti į šiuos atstumus:

• Nuo kaimyno sklypo ribos privalu išlaikyti 3 metrų atstumą.
• Nuotekų tinklus tiesti ne arčiau nei 10 metrų nuo šachtinio šulinio.
• Nuotekų valymo įrenginys turi būti įrengtas ne mažesniu nei 1m atstumu nuo sklypo ribos.
• Valymo įrenginys turėtų būti montuojamas ne arčiau nei 15 metrų iki šulinio.
• Jei nuotekų valymo įrenginys turi stogą, tuomet reikia išlaikyti mažiausia 3 m atstumą iki besiribojančių sklypų ribos.

Šie atstumai padeda užtikrinti higienos normas ir išvengti galimos taršos.

Jei nepavyksta išlaikyti įvardytų minimalių leistinų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos, privalu gauti rašytinį kaimyno sutikimą, leidžiantį įsirengti nuotekų įrenginį mažesniu nei nurodyta atstumu.

STR nurodo ir leistiną minimalų 8 metrų atstumą nuo jūsų nuotekų valymo įrenginio iki kaimyno namo. Tai reiškia, kad, kaimynų gyvenamajam pastatui esant 4 m atstumu nuo sklypus skiriančios tvoros, jūsų NVĮ turi stovėti ne mažiau kaip 4 m nuo tos tvoros (kad, susumavus kaimyno ir jūsų atstumus, būtų išlaikyti minimalūs 8 m).

Kokį nuotekų valymo įrenginį rinktis?

august, traidenis, biomac, biotornado

Kiti Svarbūs Aspektai Renkantis Vietą

Nusprendus susimontuoti biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį, svarbu gerai apgalvoti jo vietą. Vieta, kur montuojami biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai, turi būti parinkta taip, kaip nurodyta statinio techniniame projekte. Jeigu tokio nėra, jį reikėtų tinkamai parengti, vadovaujantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priedu.

Be to, atsižvelkite į šiuos patarimus:

• Nuotekų valymo įrangos nerekomenduojama montuoti ten, kur kaupiasi lietaus vanduo.
• Jeigu tai ketinama daryti šlapioje vietoje, kurioje gruntinio vandens lygis yra mažesnis nei 2,5 metrų nuo žemės paviršiaus, įrenginį reikia ankeruoti prie gelžbetoninio pagrindo arba talpinti į gerai užsandarintus gelžbetoninius žiedus.
• Atsižvelkite, kad perteklinio dumblo šalinimas yra būtina biologinio nuotekų valymo įrenginio priežiūros dalis, todėl renkantis sklypo vietą, svarbu atsižvelgti, kad ji būtų patogiai privažiuojama asenizacine mašina.

Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą dangčio tipą, atsižvelgiant į aplinką, kurioje įrenginys bus montuojamas. Jei nuotekų valymo įrenginį planuojama montuoti žalioje vejoje, rekomenduojama rinktis standartinį 1000 mm skersmens žalią gelkautinį dangtį. Vietoje, kurioje numatyta kloti trinkeles, puikiai tinka perėjimas po važiuojamąją dalimi.

Želdinių sodinimas ir sklypo reljefo keitimas

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.

Reljefo paruošimas sklype

Reljefo paruošimas sklype - tai sklypo paviršiaus ir grunto sąlygų pritaikymas būsimiems kasimo ir montavimo darbams. Kai jau išsirinkote optimalią vietą valymo įrenginiui, įvertinkite vietovės grunto sudėtį, lygumą ir požeminio vandens lygį. Nuo to priklausys, kaip reikės paruošti reljefą ir ką numatyti prieš kasant duobę įrenginiui.

Pirmiausia, patikrinkite grunto tipą ir vandens pralaidumą. Jei jūsų sklype vyrauja priesmėlis ar smėlis, išvalytų nuotekų infiltracija į gruntą bus nesunki. Tačiau jei gruntas molingas, nepralaidus, gali tekti įrengti specialų infiltravimo šulinį arba drenažą, arba svarstyti nuotekų kaupimo rezervuarą vietoje infiltracijos. Grunto tyrimas (kad ir paprastas - iškasant bandomąjį šulinėlį ir patikrinant, ar greitai susigeria vanduo) padės suprasti, ar reikės papildomų sprendimų.

Taip pat sužinokite gruntinio vandens lygį: jeigu vanduo randamas negiliai (pvz., <1,5-2 m gylyje), kasant duobę valymo įrenginiui teks imtis priemonių, kad duobė nepersipildytų vandeniu. Aukšti gruntiniai vandenys gali apsunkinti montavimą - tokiais atvejais montuotojai gali naudoti vandens išsiurbimo siurblius duobei sausininti montavimo metu, o pačią talpyklą montuoti su inkaru (betoniniu pagrindu) arba apsipilti papildomu smėlio sluoksniu aplink, kad tuščia plastikinė talpa vėliau neišplauktų dėl gruntinio vandens keliamos jėgos.

Prieš kasdami, išlyginkite arba paruoškite aikštelę pasirinktoje vietoje. Pašalinkite didesnius akmenis, kelmus, medžių šaknis - viską, kas galėtų trukdyti kasimo darbams ar pažeisti talpyklą. Jei vieta yra nuokalnėje, aplink ją suformuokite nedidelę lygią aikštelę, kad būtų patogu pastatyti ekskavatorių ir kad iškasta žemė netekėtų su lietaus vandeniu atgal į duobę. Reljefo nuolydis taip pat svarbus vamzdyno klojimui: nuspręskite optimalų maršrutą nuo namo iki įrenginio, kad vamzdynas tiesiogiai ar su minimaliais posūkiais pasiektų įrenginį ir išlaikytų tolygų nuolydį. Jei reljefas labai status, gali reikėti projektuoti tarpinius šulinius arba naudoti nuotekų siurblį (kėlimo siurblinę) - šiuos sprendimus paprastai numato projektas.

Atkreipkite dėmesį, kad Lietuvos klimato sąlygomis nuotekų vamzdynus reikia tiesti pakankamai giliai, kad jie neužšaltų žiemą. Įprastai vamzdžiai klojami ne mažiau kaip 1,2 m gylyje (po žiemos įšalo lygiu) arba izoliuojami specialia termoizoliacija, jei tenka tiesti negiliai. Planuodami reljefą, įsitikinkite, kad vamzdyno trasa neturės žemų vietų, kuriose gali kauptis vanduo ir užšalti.

Galiausiai, numatykite, kur dėsite iškastą gruntą. Kasant duobę talpyklai ir tranšėją vamzdžiams, susidarys nemažai žemių. Jeigu sklype yra vietos, trumpam supilkite jas į krūvas šalia kasinėjimo zonos, bet taip, kad netrukdytų technikai privažiuoti. Saugokite, kad žemių sankaupos neužverstų gretimų augalų arba nepatektų į kaimyno sklypą.

Grunto tinkamumas

Požeminiam nuotekų valymo sistemos įrengimui labiausia tinkami yra lengvi smėlingi gruntai ir gruntai, kur yra vyraujantis žvyras. Šį sąrašą papildo žemės plotai, kuriuose gruntiniai vandenys labai nutolę nuo žemės paviršiaus, bei dirvožemiai, kuriuose labai stori aeracijos zonos sluoksniai. Visi paminėti grunto tipai pasižymi labai geru laidumu vandeniui. Būtent tai yra svarbu išleidžiamam į gruntą išvalytam nuotekų vandeniui.

Jeigu palygintume skirtingų gruntų laidumą vandeniui, galima pamatyti, kiek vandens jie gali praleisti per parą:

Grunto tinkamumas požeminiam BNVĮ įrengimui nustatomas atliekant geologinius tyrimus. Jų metu gaunama informacija apie gruntinių vandenų aukštį ir tekėjimo kryptį.

Nuotekų valymo įrenginių priežiūra

Pagrindiniai nuotekų įrenginio priežiūros darbai - veikliojo dumblo pertekliaus išsiurbimas ir išvežimas. Biologinio įrenginio talpoje nuotekų valymo metų susidaro dumblo masės sankaupos. Dėl dumblo pertekliaus sistemoje užsikemša nuotekų nuvedimo vamzdis ir infiltracinis šulinys. Kai dumblo perteklius susidaro per dažnai (daugiau negu 3 kartus per metus), reikia nustatyti šios problemos priežastį. Variantų gali būti daug, viskas priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

Išsiurbiant dumblo perteklių rekomenduojama šalinti ne visą dumblą - nedidelė dalis jo turi likti valymo talpoje. Juk dumblas sąveikauja su naudingomis bakterijomis, perdirbančiomis nuotekų medžiagas. Antraip, sistemoje visai nelikus dumblo, bakterijos praras palankią veisimosi terpę ir išnyks kartu su dumblu, nuotekos liks nepakankamai išvalytos.

Kai kurių gamintojų nuotekų valymo įrenginiai turi signalizacijos sistemą, suveikiančią tuomet, kai dumblo kiekis viršija normą.

Statybos leidimų supaprastinimas

Nors pagal statybos techninį reglamentą nuotekų valymo įrenginiai priskiriami prie nesudėtingų statinių, nuo šių metų pradžios pasikeitė jų įrengimo tvarka. Aplinkos ministerijos koreguotų įstatymų dėka nuotekų valymo įrenginiams nereikės gauti statybos leidimų ir vykdyti statybų užbaigimo procedūrų išskyrus tuos atvejus, kuomet jos įrengiamos miestų ribose, saugomose kultūros paveldo objektų teritorijose.

Dėka šių pakeitimų bus ne tik ženkliai sumažinta biurokratinė našta ir kaštai tiems, kas neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo sistemų, bet ir bus gerinama apgyvendintų teritorijų ekologinė būklė. Paskaičiuota, kad gyventojai sutaupys nuo 400 iki 600 eurų projekto parengimui, o tuo pačiu bus taupomi savivaldybių administraciniai resursai projekto derinimui.

Kokiais atvejais nuotekų valymo įrenginiui leidimo reikės?

Jei nuotekų valymo įrenginio statybos planuojamos mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, apsaugos zonoje ar vietovėje ir kitose zonose, kur leidžiama statyba pagal Saugomų teritorijų įstatymą.

tags: #nuoteku #valymo #irengimas #sklype #istatymai