Nuosavybės Teisės Praradimo Pagrindai Lietuvoje

Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai - tai juridiniai faktai ar juridinių faktų sudėtis, kuriems atsiradus asmuo įgyja arba praranda nuosavybės teisę į daiktus ar kitą turtą. Ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise. Nuosavybės teisę į turtą gali turėti Lietuvos Respublikos piliečiai, juridiniai asmenys, valstybė ir savivaldybės. Taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis.

Įgijęs nuosavybės teisę, asmuo gali perleisti objektą kitiems asmenims arba įgalioti atstovą perleisti nuosavybės teisę. Svarbu, kad įgyvendinant nuosavybės teisę nebūtų pažeidžiami kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Tačiau nuosavybės teisė negali būti naudojama veiksmams, kliudantiems savininkui šias pareigas įgyvendinti. Nuosavybės Teisės Įgyvendinimas apima valdymo, naudojimo ir disponavimo juo.

Įstatymai gali numatyti apribojimus įsigyti tam tikros rūšies turto. Pavyzdžiui, ginklus galima įsigyti tik turint specialius leidimus (CK 4.51 str.).

Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai

Yra du skirstymai pateikiami nuosavybės teisės įgijimo pagrindai: į pradinius ir išvestinius.

  • Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra įprastas būdas įgyti nuosavybės teisę į naujai atsiradusius ar suformuotus objektus. Pirminiai pagrindai yra užvaldymas, radimas, prijungimas ir įgyjamoji senatis. Jeigu įgyjamas jau egzistuojantis objektas, įgijėjo teisės atsiranda nepriklausomai nuo buvusio savininko teisių apimties, todėl toks įgijimo būdas vadinamas pirminiu.
  • Išvestiniai - kai naujojo savininko teisių apimtis tiesiogiai priklauso nuo ankstesniojo savininko teisių. Labiausiai paplitęs yra nuosavybės teisės įgijimas pagal sandorį ar paveldint. Taip pat galimi kiti būdai - nuosavybės teisės įgijimas teismo sprendimu ar kitaip realizuojant turtą pagal prievoles, taip pat tiesiogiai įstatymo pagrindu. Toks nuosavybės teisės įgijimo būdas, kai perimama nuosavybė iš kito asmens.

Reikia skirti nuosavybės teisės atsiradimą, kai nuosavybės teisė į objektą atsiranda pirmą kartą. Paprastai tai susiję su niekam nepriklausančio daikto užvaldymu arba naujo objekto pagaminimu. Vienos teorijos skiria darbą kaip nuosavybės teisės atsiradimo į sukurtą objektą pagrindą - kitos užvaldymą.

Ypatingas nuosavybės teisės įgijimo būdas yra universalus įgijimas - tai yra kai įgyjama turto visuma. Įgijus nuosavybės teisę į turto visumą, perimamos ir teisės, ir įsipareigojimai kaip visuma, paprastai neišskiriamos atskiros turto dalys. Labiausiai paplitę universalaus nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - paveldėjimas bei juridinio asmens perėmimas. Universalaus perėmimo būdu įgijęs turtą asmuo įstatymo ar sutarties numatytais atvejais už perimtas prievoles atsako ne tik perimtu turtu, bet ir kitu savo turtu (CK 5.52str.).

Svarbu, kai įgyjama nuosavybės teisė į turtą, registruotiną viešuose registruose (pvz nekilnojamas), taikomos specialios įstatymų taisyklės, reglamentuojančios nuosavybės teisės į tokį turtą registravimą.

Specifiniai Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai

  1. Daikto pagaminimas: Nuosavybės teisė gali atsirasti pagaminus ar sukūrus daiktą.
  2. Naujo daikto pagaminimas iš svetimos medžiagos: Asmuo, pagaminęs naują daiktą iš svetimos medžiagos, tampa daikto savininku, jeigu darbo vertė yra didesnė už medžiagos vertę ir jeigu, be to, tas asmuo nežinojo ir neturėjo žinoti, kad medžiaga priklauso kitam (CK 4.55 str.).
  3. Naujo daikto pagaminimas iš savos ir svetimos medžiagos: Pažymėtina, kad toks asmuo turi veikti sąžiningai. Tokiu atveju jis irgi turi veikti sąžiningai.
  4. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi: Faktas nustatomas teismo tvarka. Negali būti įgyjami slapta ar per prievartą užvaldyti daiktai, valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai.
  5. Sąžiningas daikto įgijimas: Išskiriamos šios sąžiningo įgijėjo gynimo sąlygos (Bonus pater familias).
  6. Pasisavinant vaisius, pajamas ir produkciją: Įgijimo pagrindas svarbus pasisavinant vaisius, pajamas ir produkciją.
  7. Bešeimininkį daiktą, laukinius gyvūnus, bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus, taip pat pasisavinant radinį ar lobį: Bešeimininkiai daiktai (CK). Laukinių gyvūnų užvaldymas. Radiniu gali būti laikomas tik kilnojamasis daiktas. Daikto duodami vaisiai, gyvulių prieaugis, produkcija ir pajamos. Naujas kilnojamasis daiktas: Tampa bendrąja daline nuosavybe.

Nuosavybės Teisės Praradimas

Nuosavybės teisės į daiktus perdavimas. Nuosavybės teisė gali būti prarandama tik įstatymo numatytais atvejais.

Intelektinės nuosavybės teisės paaiškinimas | Autorių teisės, prekių ženklai, komercinės paslaptys ir patentai

Konfiskavimas

Valstybei ar savivaldybei priklausantys daiktai.

Bešeimininkis daiktas

Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą (CK 4.58 str.).

Radiniai ir Lobiai

Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą rastąjį daiktą privalo saugoti šešis mėnesius. Saugojimo metu radiniu negalima naudotis. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai jis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis (CK 4.62 str.).

Jeigu bešeimininkis ir rastas daiktas dėl ilgo laikymo gali sugesti ar prarasti dalį vertės, tai policija, finansų, kontrolės ar savivaldybės institucija privalo imtis priemonių, kad daiktas, esant galimybei, būtų parduotas, o už jį gauti pinigai išsaugoti pametusiam ar kitaip praradusiam daiktą asmeniui (CK 4.63 str.).

Asmuo, radęs daiktą ir grąžinęs jį pametusiam asmeniui arba nustatyta tvarka perdavęs jį policijai, turi teisę gauti iš pametusio daiktą asmens išlaids daiktui saugoti ir perduoti atlyginimą ir užmokestį už radimą. Užmokestis už daikto radimą negali būti mokamas, jeigu radęs daiktą asmuo nustatytu laiku ir tvarka nepranešė apie radinį ar klausiamas nuslėpė patį radimo faktą (CK 4.65 str.).

Lobio savininkas turi būti nežinomas. Svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte ieškoti lobio draudžiama. Asmuo, kuris rado lobį svetimoje žemėje ar kitame svetimame daikte atsitiktinai arba turėdamas savininko leidimą ieškoti lobio, gauna vieną ketvirtadalį lobio, o kiti trys ketvirtadaliai tenka žemės ar kito daikto, kuriame buvo rastas lobis, savininkui, jeigu jie nesusitarė kitaip. Istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turintis lobis gali būti paimamas pagal įstatymus visuomenės poreikiams (CK 4.67 str.).

Nuosavybės Teisės Išreikalavimas

Jeigu kilnojamasis daiktas įgytas atlygintinai tai savininkas turi teisę išreikalauti tą daiktą iš įgijėjo tik tuo atveju, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas buvo perdavęs jį valdyti, pamestas, arba iš kurio nors iš jų pagrobtas, arba kitaip be jo valios nustojo būti jo valdomas (CK 4.48 str.). Jeigu daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais.

Šis straipsnis (4.96 str.) netaikomas, t.y., jei sudaryta buto statybos sutartis, kurios pagrindu asmuo sumokėjo visą buto kainą, bet sutartis neturi juridinės galios, nes pasirašyta asmens, neturėjusio tam jokios teisės (pagal AB "Statyba" įstatus sutartis bendrovės vardu gali sudaryti tik bendrovės generalinis direktorius) ir nepatvirtinta bendrovės antspaudu, ir be to, sutartyje nurodyta nerealiai maža kaina, todėl butas buvo parduotas kitam asmeniui.

Nuosavybės Teisės Praradimo Pagrindai: Apibendrinimas

Žemiau esančioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai nuosavybės teisės praradimo pagrindai, jų apibūdinimai ir teisiniai pagrindai.

Nuosavybės Teisės Praradimo Pagrindas Apibūdinimas Teisinis Pagrindas
Konfiskavimas Turto paėmimas valstybės naudai pagal įstatymą. CK 4.48 str.
Bešeimininkis daiktas Daiktas, kurio savininkas nežinomas arba atsisakė nuosavybės. CK 4.58 str.
Pamestas daiktas Daiktas, kurį savininkas pametė ir jo neieško. CK 4.62 str.
Lobio radimas Istorinės, kultūrinės ar archeologinės vertės turinys radinys svetimoje žemėje. CK 4.67 str.
Išreikalavimas Savininko teisė atgauti turtą iš neteisėto įgijėjo. CK 4.48 str.

tags: #nuosavybes #teises #praradimo #pagrindai