Nuosavybės Teisės Perėjimas Po Atsiskaitymo: Teismų Praktika Lietuvoje

Šiandieninėje visuomenėje nuosavybės teisė yra vienas iš pagrindinių žmogaus teisių, užtikrinančių jo egzistenciją, gyvenimo kokybę ir saviraišką. Nuosavybės teisė yra ekonominis pagrindas tiek kiekvienam civilinių teisinių santykių subjektui, tiek visai visuomenei.

Bankroto procesas yra sudėtingas teisinis mechanizmas, turintis įtakos įvairių asmenų turtinėms teisėms. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nuosavybės teisės pereina bankroto atveju, remiantis Lietuvos teismų praktika.

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės pagal preliminariąją sutartį atsiradimo momentą bei galimybę kreditoriui keisti savo teisių gynimo būdą patvirtinus jo finansinį reikalavimą skolininko bankroto byloje.

Civilinė byla Nr. 3K-7-301-706/2015 ir civilinė byla Nr. e3K-3-291/2009 yra svarbios nagrinėjant nuosavybės teisės klausimus bankroto kontekste.

Bankroto proceso schema.

Nuosavybės Teisės Samprata ir Ribojimai

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 28 str. nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“. Tai reiškia, kad savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su šiomis teisėmis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas kontroliuoja valstybės taikomas priemones remdamasis proporcingumo reikalavimu. Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas „visuomenės interesais“ net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu.

Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai

Nuosavybės teisės įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.

Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius. Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinių teisinių santykių objektus yra įgyjama pirmą kartą.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. nurodyti nuosavybės teisės įgijimo būdai:

• Gamyba
• Bešeimininkio daikto įgijimas
• Įgijimas pagal įgyjamąją senatį
• Įgijimas pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų)

Bankroto Procesas: Teismo ir Ne Teismo Tvarka

Įmonės bankroto procesą galima vykdyti teismo tvarka ir ne teismo tvarka. Paprastai bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka yra efektyvesnis, trumpesnis ir ekonomiškesnis, kadangi visus sprendimus bankroto procese priima ne teismas, o patys kreditoriai.

Nuspręsti vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka gali kreditoriai, kurių reikalavimų suma yra ne mažesnė kaip 75 % visų turimų Įmonės įsipareigojimų. Tai yra, ne teismo tvarka vykdomame procese galioja kreditorių autonomijos principas ir visi sprendimai įmonės bankroto procese priimami kreditorių susirinkime kreditorių balsų dauguma.

Tai nereiškia, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra galutiniai ir negali būti skundžiami teismui. Įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumas teisme tikrinamas dviem aspektais: ar nebuvo procedūrinių pažeidimų (pvz., ar buvo laikytasi susirinkimo sušaukimo terminų ir tvarkos, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos), ir ar nebuvo materialinio pobūdžio pažeidimų (pvz., ar sprendimai nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, neprieštarauja teisingumo, protingumo principams).

Praktikoje pasitaiko atvejų, kai mažieji kreditoriai skundžia daugumos kreditorių valia priimtus sprendimus, tačiau teismų praktika šiuo klausimu vienareikšmiška - nesant procedūrinių ir materialinių pažeidimų, teismas neturi teisės kištis į įmonės bankroto procesą ir panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimų.

Visi klausimai, susiję su bankroto procesu ne teismo tvarka, pirmiausia turi būti sprendžiami kreditorių susirinkime, o teismui pateikiamas revizuoti tik kreditorių susirinkimo sprendimas. Taip pat ir tuo atveju, kai mažieji kreditoriai nepatenktini neteisminio bankroto proceso eiga, efektyvumu, teismas negali priimti kitokio sprendimo, nei priimtas kreditorių daugumos.

Pvz., 2023-08-10 Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl įmonės kreditorių susirinkimo sprendimo nenutraukti bankroto proceso ne teismo tvarka, pasisakė, kad teismas negali spręsti bankroto procese kilusių klausimų ir neturi kompetencijos panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimo, jeigu nėra procedūrinių ir materialinių pažeidimų. Toliau tęsti bankroto procesą ne teismo tvarka - kreditorių daugumos valia, kurios teismas, gindamas mažojo kreditoriaus interesus, neturi teisės pakeisti.

Naujausia teismų praktika formuojama tokia linkme, kad pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, jis ir užbaigiamas ne teismo tvarka. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas nenumato galimybės iš ne teismo tvarka vykdomos procedūros pereiti į teisminį bankroto bylos nagrinėjimą.

Teisme bankroto byla galėtų būti nagrinėjama tik prieš tai nuginčijus kreditorių susirinkimo sprendimą vykdyti bankroto bylą ne teismo tvarka arba nutraukus procesą bendrais bankroto bylos nutraukimo pagrindais (visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų arba atsiskaitoma su visais kreditoriais, arba sudaroma taikos sutartis, arba iškeliama restruktūrizavimo byla) ir naujai inicijavus bankroto bylą teismo tvarka.

Paveldėjimo Aspektai Bankroto Procese

Nagrinėjamu atveju nėra įrodyta pareiškėjos A. Š. reikalavimo teisė - faktas, kad užvesta paveldėjimo byla, nereiškia, jog pareiškėja yra viso E. G. turto paveldėtoja ir MTC Baltic Trade, UAB kreditorė, nes palikimo turinį sudarančiais nuosavybės teisių objektais įpėdiniai gali disponuoti po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą.

Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y. to turto nuosavybės teisės įgijimą iki šis faktas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu.

Tokiu liudijimu patvirtinamos nuosavybės teisės, atsiradusios įpėdiniui į jam tenkantį paveldimą turtą nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011).

Atsakovės likviduojamos dėl bankroto IĮ E. G. R. firmos nemokumo administratorė MB „Legreta“ kreipėsi į teismą, prašydama: i) pripažinti E. G. R. asmeninę nuosavybės teisę į 1/2 dalį patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); ii) pripažinti M. R. asmeninę nuosavybės teisę į 1/2 dalį patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); iii) leisti nemokumo administratorei vykdyti išieškojimą iš nurodyto turto, t. y. leisti parduoti visą patalpą-butą.

Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: leido nemokumo administratorei MB „Legreta“ nukreipti išieškojimą į atsakovės likviduojamos dėl bankroto IĮ E. G. R. firmos savininkės E. G. R. turimą turtą; likusią prašymo dalį atmetė.

Svarbios Teismų Nutartys

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimu atmetė ieškinį, teismas laikė nepagrįstais ieškovo teiginius, kad įkeisti 13 732 864,50 Lt (3 977 312,47 Eur) buvo laikomi atsakovo vardu atidarytoje depozitinėje sąskaitoje, todėl priklauso ieškovui nuosavybės teise ir nepatenka į atsakovo bendrą turto masę.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 14 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 75 138,39 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys sudarė finansinio užtikrinimo susitarimą, pagal kurį nuosavybės teisė į lėšas yra perduodama atsakovui.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, nusprendė, kad ieškovei kyla pareiga atsiskaityti su atsakove už gautą ir jau išdalytą vištienos konservų kiekį.

Ši informacija yra skirta tik švietimo tikslais ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada kreipkitės į kvalifikuotą teisininką dėl konkrečių teisinių klausimų.

tags: #nuosavybes #teise #pereina #po #atsiskaitymol #teismas