Analizuojant makroekonomikos problemas, pinigai ir bankai yra svarbūs rinkos ekonomikos elementai. Bankai yra svarbiausi šalies ūkio centrai, kurie leidžia į "ekonominį gamybos darbą" pinigus. Jie yra tie šalies smegenys, kurie, leisdami pinigus, žiūri, kad jie dirbtų planingą, šalies ūkiui naudingą darbą.
Šio straipsnio tikslas - išanalizuoti, kaip yra sukuriami pinigai bankų sistemoje ir kaip veikia indėlių (pinigų) multiplikatorius. Straipsnyje aptarsime bankų sistemą ir pinigų kūrimą joje. Pradžioje apžvelgiama pati bankų samprata, jų vaidmuo visuomenėje, bei dalinių atsargų bankininkystė, taip pat centrinio banko vaidmuo bankų sistemoje.
Pirmas skyrius skirtas banko - finansinio tarpininko analizei ir jo vaidmeniui visuomenėje. Kai jau apibūdinome bankus, susipažįstama su bankininkystė kaip verslu. Nagrinėjama daliniu atsargų bankininkystė, be ko neveikia nė vienas bankas ir tai pagrindinis veiksnys įtakojantis pinigų kūrimo procesą bankų sistemoje, mat kiekvienas bankas privalo laikyti atsargas. Kad geriau suprasti dalinių atsargų bankininkystę. Ji bus nagrinėjama pasitelkus pavyzdį.
Kadangi dalinių atsargų normą nustato centrinis bankas, o taip pat per ilgą bankų sistemos praktiką buvo parodyta, kad jos centralizacija ir kontrolė yra būtina. Kai išnagrinėjame pagrindinius veiksnius, kurie įtakoja pinigų kūrimą, tada pradedame nagrinėti patį procesą. Pasitelkus pavyzdį aptariama kaip visoje bankų sistemoje kuriami indėliai padidėja kartotiniu skaičiumi, priklausomai nuo privalomųjų atsargų normos. Bankų sistema kurdama pinigus daro poveikį cirkuliuojančiai pinigų masei.
Kaip komerciniai bankai iš tikrųjų kuria pinigus (pinigų daugiklis yra MITAS).
Bankų Samprata ir Vaidmuo Visuomenėje
Ekonominei sistemai tolydžiai plėtojantis, finansų mechanizmas darosi vis sudėtingesnis, kreditiniai sandoriai vis labiau plinta. Vis daugiau įvairių dydžio verslo atsiskaitymų atliekama per bankus. Taip pat daugėja ir atsiskaitymų ne grynais pinigais fizinių asmenų tarpe. Vis daugiau žmonių naudojasi bankų paslaugomis.
Vienas iš banko apibrėžimų būtų: bankas - finansų institucija, priimanti indėlius iki pareikalavimo ir teikianti komercines paskolas. Kitaip tariant, bankai yra sankcionuota indėlių priėmimo įstaiga. Be to, jie telkia laisvas lėšas ir santaupas. Iš sukauptų lėšų bankai teikia kreditus ir dažnai tampa įmonių akcininkais. Vykdant ūkinius sandorius, bankai tarpininkauja piniginiuose atsiskaitymuose ir mokėjimuose, leidžia apyvarton pinigus, vertybinius popierius ir atlieka su jais susijusias operacijas, konsultuoja klientus, suteikdami jiems reikiamą ekonominę bei finansinę informacija. Atlikdami šias išvardintas funkcijas bankai veikia tam tikrus ūkio procesus ir gali net juos kontroliuoti.
Dar vienas šiuolaikinių bankų apibūdinimas - bankai - finansiniai tarpininkai. Finansinis tarpininkas - tai institucija, esanti tarp kreditoriaus ir besiskolinančio, kitaip tariant, jungianti paskolos gavėjus, arba taupytojus ir investuotojus. Finansiniai tarpininkai skolinasi pinigus savo vardu, o vėliau juos skolina savo skolininkams. Finansiniai tarpininkai mainuose, t.y. tarpininkai mainuose tarp prekių savininkų ir pinigų savininkų. Finansiniai tarpininkai tarp skolintojų ir besiskolinančių, t.y. Veikdami kaip tarpininkai tarp daugybės skolintojų ir tiek pat gausių skolininkų, bankai sutelkia kapitalą ir skiria jį efektyviai naudoti.
Į bankus taip pat galima žiūrėti kaip į pramonines korporacijas, perkančias išteklius ir parduodančias produkciją. Tik šiuo atveju ištekliai ir produkcija yra ne fizinis produktas, o pinigai.
Taigi galima teigti, kad bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje yra dvejopas. Visų pirma bankai yra indėlių priėmimo įstaigos, kurios turi garantuoti jų saugumą tiems, kurie nori taupyti ir patiki bankui savo pinigus. Antras bankų uždavinys - suteikti paskolas tiems, kurie nori investuoti. O paskolos sudaro verslo firmoms sąlygas apmokėti sąskaitas ir atlikti finansines operacijas. Iškilus poreikiui paskolos vartotojai, atskiri gyventojai bei šeimos, gali naudotis prekėmis ir paslaugomis, o apmokėti už jas ateityje iš būsimo atlyginimo.
Dalinių Atsargų Bankininkystė
Bankai yra ne tik pinigų surinkėjai ir atsiskaitymų tarpininkas, bet ir aktyvus rinkos subjektas. Jie ne tik “perka” pinigus, bet ir “parduoda”. Taigi jie ne tik saugo pinigus, bet ir jais pasinaudoja, tapdami paskolos teikėjais. Priiminėdami pinigus bankai įsitikina, kad ne visi pinigų savininkai vienu metu pareikalauja sugrąžinti pinigus ir banke nuolat lieka laikinai laisvų piniginių lėšų, kurių nepanaudojant negaunama nauda. Be to, firmoms ir gyventojams visuomet laikinai reikalingos papildomos lėšos, kurias jie gali skolintis iš banko ir už tai jie mokės palūkanas, t.y. grąžins daugiau, negu skolinosi. pinigines lėšas ir gauti naudą.
Tačiau bankai negali panaudoti visų lėšų padėtų į jį saugoti, bankas visada turi pasilikti atsargas. Yra skiriamos privalomosios ir perteklinės atsargos, kurias sudėjus kartu gaunamos bendrosios. Privalomąsias atsargas nustato bankas. Kuo šalyje stabilesnė ir patikimesnė bankų sistema, tuo taikoma mažesnė ar tik simbolinė privalomųjų atsargų norma.
Visa šiuolaikinė bankininkystės sistema yra pagrįsta dalinių atsargų principu. Kad geriau suprasti dalinių atsargų bankininkystės prasmę panagrinėsime pavyzdį iš senovės laikų, kai bankų dar nebuvo ir bankų funkcijas atliko auksakaliai. Tarkim auksakalių priklausė 20 tūkst. “litų” vertės namas, ir tai buvo jo turtas, ir tarkim kad jis priėmė saugoti 100 tūkst. “litų” vertės auksines monetas, jos tapo auksakalio nuosavybe turtu, todėl galima įrašyti 100 tūkst. “litų” turto pusėje. Kadangi aukso savininkai turėjo teisę bet kada pareikalauti sugrąžinti jiems saugomas auksines monetas, todėl aauksakalys turėjo skolinį indėlį “ iki pareikalavimo” lygų tiems patiems 100 tūkst. “litų” vertės auksinėmis monetomis, kurį privalėjo būti pasiruošęs, bet kada grąžinti tikriesiems savininkams kai tik jie pareikalaus.
Jei tai būtų paprastas sandėlis, kuriame būtų saugomos klientų paliktos auksinės monetos, tai toks verslas nebūtų labai pelningas. Kadangi tai yra vienintelis auksakalio pelno šaltinis jis nori uždirbti kuo daugiau pinigų ir pastebi, kad kiekvieną savaitę keletas žmonių pasiima auksą, o tuo tarpu kiti keletas atneša saugoti. Taigi vyksta pinigų šiuo atveju aukso judėjimas. Bendras aukso įnašas svyruodavo, bet visada likdavo pakankamai daug neatsiimto. Taigi auksakalys priėjo išvados, kad žmonės mažiau išimdavo, negu įnešdavo aukso saugoti. Tad jjis pradėjo skolinti dalį indėlininkų aukso tam, kad uždirbtų palūkanas. Iš pradžių jis tai darė atsargiai, ir didžiumą aukso pasilikdavo.
Skolindamas auksakalys jau “peržengė sandėlio slenkstį” ir pradėjo užsiimti dalinių atsargų bankininkyste, t.y. jis laikė aukso atsargas, kurios buvo tik dalelė jo skolinio indėlio “iki pareikalavimo”. Taigi auksakalys laikė jas, jeigu kas nors staiga norėtų atsiimti indėlį ir tuo pačiu skolindavo uždirbdamas palūkanas. Tokios buvo dalinių atsargų bankininkystės uužuomazgos. Galima sakyti, kad galiojo tokia taisyklė - kuo mažesnis atsargų lygis, tuo daugiau bankas gali skolinti pinigų, bet ir tuo didesnė banko rizika. Taip yra ir šiais laikais. Kuo mažesnė privalomųjų atsargų norma tuo daugiau bankas gali skolinti ir tuo daugiau bankų sistema gali sukurti pinigų. Maža privalomųjų atsargų norma rodo, kad yra susiformavus stabili, patikima bankų sistema.
Visa šiuolaikinė bankininkystės sistema yra pagrįsta dalinių atsargų principu. Tai reiškia, kad bankai negali skolinti visas turimas lėšas, ir visada turi palikti tam tikras atsargas, kad reikalui esant, galėtų atsiskaityti su indėlininkais. Esant dalinių atsargų sistemai, bankai laiko tik tam tikrą procentą, tik dalį indėlininkų pinigų, o likusią dalį skolina teikdami paskolas. Iš pradžių jie priima pinigus iš indėlininkų, paskui atidėję dalį šių indėlių kaip atsargas, bankai “sukuria” pinigus, skolindami likusius taip išplėsdami pinigų pasiūlą. Taigi galima daryti išvadą, kad privalomųjų atsargų paskirtis - garantuoti bankų likvidumą, t.y. sugebėjimą llaiku atsiskaityti su indėlininkais ir garantuoti pasitikėjimą bankų sistema. Kadangi atsargų dydį nustato centrinis bankas kitame skyrelyje apžvelgsime jo vaidmenį bankų sistemoje ir įtaką kuriant pinigus.
Centrinio Banko Vaidmuo
Pinigai egzistuoja tūkstantmečius, o centriniai bankai atsirado palyginti neseniai. Vieni iš seniausių bankų - Anglijos bankai ir Švedijos bankas, buvo įsteigti 17 a. pabaigoje. Šiandien bet kurioje šalyje yra savas centrinis bankas.
Centrinis bankas turi užtikrinti ekonominės raidos tolygumą. Jis turi užkirsti kelią kilti finansinei panikai. Įgyvendindamas šį uždavinį centrinis bankas vaidina paskutinės pakopos kreditoriaus vaidmenį. Pagrindinė centrinio banko funkcija yra kontroliuoti ir reguliuoti pinigų pasiūlą šalyje. Viena iš pagrindinių priemonių reguliuojanti pinigų pasiūlą yra privalomųjų atsargų reglamentavimas. Privalomųjų atsargų norma yra privaloma čekinių depozitų sumos dalis, kurią bankai turi laikyti atsargoje. (Privalomosios atsargos yra ir terminuotiems indėliams; jų norma nustatoma atskirai). Privalomųjų atsargų normą komerciniams bankams nustato centrinis bankas kaip procentinį dydį, tai yra svarbus jo pinigų politikos įrankis.
Kad būtų išvengta finansinės panikos, komerciniai bankai ir kitos depozitinės institucijos privalo laikyti privalomąsias atsargas centriniame banke aarba pačiame banke grynųjų pinigų ar rezervinių indėlių pavidalu ir reikalui esant bankai gali iš centrinio banko skolintis. Lietuvos banko pagrindinis tikslas - siekti kainų stabilumo. Šiuo metu Centrinis bankas yra nustatęs 6 proc. privalomųjų atsargų norma. Taigi nustatydamas privalomąsias atsargas centrinis bankas gali riboti pinigų, kuriuos “sukuria” bankų sistema, kiekį. Kuo didesnė bus nustatyta privalomųjų atsargų norma tuo mažiau pinigų kiekvienas bankas galės skolinti ir tuo mažiau pinigų galės sukurti bankų sistema.
Pinigų Kūrimo Mechanizmas Bankų Sistemoje
Visa bankų sistema vykdydama savo funkcijas kuria pinigus. Norint plačiau panagrinėti šį procesą laikysimės prielaidų. Trečia, nustatome, kad visų bankų ir visų indėlių būtinųjų atsargų norma r yra vienoda ir lygi 10 proc. (Šiuo metu Lietuvos banko yra nustatyta būtinųjų atsargų norma 6 proc. Taigi, tarkime yra 10 bankų, pasiruošusių skolinti pinigus. Būtinųjų atsargų norma yra 10 proc. tik 90 proc. bendros depozitų sumos. Viename iš bankų, tarkime “I”, mes kaip indėlininkai, įnešame grynais pinigais 10 tūkst. Lt, atidarome naują depozitinę sąskaitą. Tuo metu banko turtas padidėja 10 tūkst. Lt, ta pačia suma padidėja ir banko skolinis įsipareigojimas. Tačiau bendras pinigų kiekis nepasikeičia, tiktai pakinta pinigų rūšis: grynieji pinigai tampa čekiniu indėliu.
Taigi bankas “I” turi perteklines atsargas (Perteklinės atsargos - tai grynųjų pinigų ar indėlių pavidalu saugomi banko atsargos, kurie viršija juridiškai privalomąsias atsargas [1]). Kadangi bankui nnenaudinga laikyti perteklines atsargas jis juos gali skolinti. Visą šį pradinį procesą banko balanso lentelėje galime atvaizduoti, kad banko čekinių indėlių įsiskolinimas padidėja 10 tūkst. lt, banko privalomosios atsargos padidėja 1000 Lt (jei privalomųjų atsargų norma - 10 proc. nuo 10 tūkst. lt) taip pat padidėjo ir bendrosios atsargos 10 tūkst.
Taigi bbankas papildomai gavęs pinigų gali suteikti paskolą, duodančią jam palūkanas, ir jis skolina savo perteklines atsargas verslininkui suteikdamas jam paskolą ir perrašydamas į jo čekinę sąskaitą perteklines atsargas 9000 Lt. Šiuo atvejų banko balansų lentelė pasikeičia. Tuo tarpu verslininkas pirkdamas prekes atsiskaito su tiekėjais AB “Ūkis” ir jiems perveda paskolinta suma 9000 Lt. Tiekėjai AB “Ūkis” gavę pinigus perduoda juos savo bbankui “II”. Šio banko turtas atsargų pavidalu padidėjo. Tuo tarpu banko “I” perteklinės atsargos visiškai išnyksta ir bankas subalansuoja savo sąskaitas.
Taigi bankas “II” gavęs papildomai 9000 Lt indėlį, turės atidėti 900 Lt būtinąsias atsargas ir turės 8100 Lt perteklinių atsargų. Bankas galės saugiai paskolinti 8100 Lt, gaudamas už tai palūkanas. Taigi bankas skolina tuos pinigus UAB “Firma”. Ši įmonė pasiskolina pinigus žaliavų pirkimui ir už jas atsiskaito su AB “Gamykla”, kurią aptarnauja trečias bankas “III”. Taip bankas “II” praranda pperteklines atsargas, o AB “Gamykla” aptarnaujančiame banke analogiškai kaip ir kituose, anksčiau aprašytuose, susidaro perteklinės atsargos, kurios lygios 7290 Lt, mat AB “Gamykla” padeda gautus pinigus į savo banką ir iš tos sumos bankas į privalomąsias atsargas atsideda 10 proc. nuo gautos sumos t.y. 810 Lt.
Taigi kai “III” bankas priima indėlį 8100 Lt tai jis, pasilikdamas privalomąsias atsargas 810 Lt., gali toliau saugiai skolinti 7290 Lt perteklines atsargas kitam klientui, kuris jau anksčiau aprašytų būdu taps indėlininku ketvirtame banke “IV”. Galima ir toliau būtų tęsti šias pinigų kūrimo proceso operacijas kol nebeliktų ką bankams skolinti. Todėl sustosime ir apibendrinsime. Mūsų pradinis 10 tūkst.
Prieš “I” bankui suteikiant paskolą, pinigų pasiūla buvo lygi pradiniam indėliui banke t.y. 10 tūkst. lt. Kai “I” bankui suteikus 9000 Lt paskolą, pinigų pasiūla padidėjo iki 19000 Lt. Kai bankų sistemoje rezervai padidėja 10 tūkst. Lt, čekiniai indėliai bankų sistemoje padidėja 100000 Lt, kai privalomųjų atsargų norma yra 10 proc. Kiekviename paskolų teikimo etape jų suma sudaro 90 proc. ankstesnio etapo sumos. Taigi kiekvienas naujas indėlis padidina cirk...
1 lentelė. Auksakalio balansas
| Turtas | Nuosavybė ir įsipareigojimai |
|---|---|
| Namas - 20 tūkst. litų | Nuosavas kapitalas - 20 tūkst. litų |
| Auksinės monetos - 100 tūkst. litų | Skolinis indėlis "iki pareikalavimo" - 100 tūkst. litų |
2 lentelė. Balansų lentelė kai bankas “I” priima indėlį.
3 lentelė. Kai bankas paskolina 90000 Lt t.y.
4 lentelė. Balansų lentelė, kai vyksta pinigų kūrimas.
- Rezervai 8 100 Lt
- Privalomieji 810 Lt
- Pertekliniai 7 290 Lt
- Čekiniai indėliai: AB “Gamykla”: 8 100 Lt.
5 lentelė.
- 1.
- 2.
tags: #nuosavybes #multiplikatoriaus #formule