Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai Lietuvoje

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę disponuoti savo nuosavybe. Nuosavybė bendriausia, buitine prasme suprantama vienareikšmiškai - kaip savininko teisė elgtis su nuosavu daiktu savo nuožiūra. Ši teisė yra tiek kiekvieno civilinis teisinis santykis subjekto, tiek visos visuomenės gyvavimo ekonominis pagrindas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Svarbu paminėti, kad Konstitucijos 23 str. 1 d. įpareigoja savininką, ir šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 28 str. nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių“.

Kitaip sakant, savininko turtinės teisės yra neatskiriamos nuo jo pareigų, susijusių su šiomis teisėmis įgyvendinimu, naudojimasis ja neturi prieštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams. Siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisių apribojimai.

Valstybis taikomas priemones Europos žmogaus teisių teismas kontroliuoja remdamasis proporcingumo reikalavimu. Suprasdamas, jog įstatymų leidėjams, kurie vykdo socialinę ir ekonominę politiką, duodama pasirinkimo galimybė turi būti pakankamai plati, Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatymų leidėjų sprendimus apibrėžiant "visuomenės interesus", nebent tie sprendimai būtų realiai nepagrįsti.

Svarbu, kad nuosavybės teisės įgijimas galimas tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.

Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. nurodyti nuosavybės teisės įgijimo būdai:

• Pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų);
• Paveldint;
• Pagamintas naujas daiktas;
• Įgyjamoji senatis;
• Bešeimininkis daiktas.

Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo išsamaus sąrašo atvejų, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus. Tačiau šie objektai pagal savo savybes yra pripažįstami materialiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu.

Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagaminant Naują Daiktą

Vienas iš pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiškai naują daiktą, kuris tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu. Atsižvelgiant į tai, jog inžinerinės infrastruktūros objektai įstatymo leidėjo yra priskiriami vienai iš inžinerinių statinių grupei.

Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagal Įgyjamąją Senatį

Nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį - vienas iš būdų įteisinti ilgalaikį naudojimąsi turtu, kai nėra kitų dokumentų, patvirtinančių nuosavybę. Dažni atvejai, kai piliečiai, teisėtai besinaudojantys savo turtu, šio turto nėra įregistravę ir neturi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į šį turtą. Paprastai šią problemą sprendžiame tuomet, kai savo turtą norime perleisti ar reikia tvarkyti paveldėjimo klausimus.

Iš praktikos žinoma, kad dalies butų, garažų teisinė registracija neatlikta, o gyvenamųjų namų bei garažų statybos kooperatyvai šiandien jau neegzistuoja. Paradoksali situacija: lyg ir turime nekilnojamąjį turtą, bet neturime jokio tai patvirtinančio dokumento. Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra daikto įgijimas įgyjamąja senatimi.

Asmuo neturi būti daikto savininkas, t. y. Asmuo daiktą turi būti įgijęs sąžiningai ir sąžiningai jį valdyti visą valdymo laiką. Asmens valdymas visą daikto valdymo laikotarpį turi būti teisėtas, t. y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

Valdymas turi būti atviras. Daiktas visą valdymo laikotarpį turi būti valdomas kaip savas, t. y . Atitinkantis visas išvardintas sąlygas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Kreipkitės. Advokato kontoros adresas: Vilniaus g.

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 str.).

• pareiškėjas nėra daikto savininkas;
• daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu;
• asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką;
• visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai;
• visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai;
• daiktas valdomas nepertraukiamai;
• visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y.

Įgyjamosios senaties sąlyga - kad daiktas buvo valdomas teisėtai - reiškia, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu.

Nuostata, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą.

Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal CK 4.47 str. 4 p., t. y. pagamindamas naują daiktą.

Statyba, vykdoma (įvykdyta) savavališkai arba pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, vertintina kaip neteisėta, jos rezultatas - pastatytas statinys taip pat laikomas neteisėtai pastatytu statiniu. Jeigu statinys yra pastatytas ar statomas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tai jis negali būti civilinės apyvartos objektas, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (jo parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) (CK 4.103 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka; neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių[3].

Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas visai neseniai nagrinėjo bylą[5], kurioje pareiškėjai prašė nustatyti, kad jie pagal įgyjamąją senatį įgijo sporto paskirties inžinerinius statinius (teniso aikštelę, krepšinio aikštelę, tvorą su varteliais ir metalinio tinklo atitvarą).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų ieškinį atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų pateiktas sporto aikštelės projektas, kuriame yra suderintas žemės sklypo ribų raudonųjų linijų projektas, yra atliktas derinimas su Mažeikių vyr. architektu bei kiti suderinimai, nepatvirtina statybos teisėtumo, nes projekte nėra jokios žymos, kad pagal šį projektą statyba yra leidžiama.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra pateikti ir kiti dokumentai, patvirtinantys, kad sporto aikštelės statyba pagal pateiktą projektą buvo leidžiama ir kad suteiktas naudotis valstybės žemės sklypas (statybą leidžiantis dokumentas, potvarkis ar kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjai neįrodė, jog daiktas (sporto aikštelė) buvo valdomas teisėtai (CK 4.47 str.), todėl nėra visų būtinųjų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatyta ginčo aikštelė, aspektu ginčas kilo dėl dviejų aplinkybių, t. y., pirma, ar ginčo aikštelės statytojams buvo suteikta teisė aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu ir, antra, ar Mažeikių rajono savivaldybė turėjo valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatyta ginčo aikštelė, valdymo teisę ir šiuo aspektu turėjo teisę ginčo aikštelės statytojams suteikti teisę aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teigimu, nustačius, kad ginčo aikštelės statytojams nebuvo suteikta teisė aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu, antroji iš nurodytų aplinkybių tampa nebereikšminga bylai išspręsti. Byloje pareiškėjai neįrodė, kad buvo suteikta teisė aikštelės statybai naudotis valstybinės žemės sklypu.

Nuosavybės Teisės Įgijimas Valstybei Arba Savivaldybėms Teismo Sprendimu Įgyjant Nuosavybėn Bešeimininkį Daiktą

Dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu į teismą su pareiškimu gali kreiptis finansų, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą.

Šio turto išaiškinimo, apskaitos bei perdavimo nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitos, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ nuostatos.

Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagal Sandorius

Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų) naujasis savininkas įgyja tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ko kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatymų leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu.

Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimo momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 pažymėjo, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą.

Apibendrinant, nuosavybės teisės įgijimo būdai Lietuvoje yra įvairūs ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių.

tags: #nuosavybes #igijimo #budai