Individualių namų statytojai žino - palengvinti ir paspartinti perdengimo darbus galima tik pasirinkus šiuolaikines perdangas. Technologijoms vystantis, dažniau naudojamos lengvesnės, mažiau sudėtinių medžiagų reikalaujančios, paprasčiau ir greičiau montuojamos perdangos. Naujos technologijos turi nepabloginti perdangos savybių: laikančiosios gebos, garso ir šilumos izoliacijos.
Šiuo metu mažaaukštėje ir daugiaaukštėje statyboje dažniausiai naudojamos gelžbetoninės perdangos. Pastato perdangos plokštės yra kiaurymėtosios gelžbetoninės. Statyti surenkamų gelžbetonio konstrukcijų (g/b) namą verta dėl visos eilės priežasčių. Taip pat, turėsite šilumiškai efektyvų, tvirtą ir saugų būstą, pasižymintį puikia garso izoliacija. Verta pabrėžti, jog Europos tarybos direktyvoje 2010/31/ES 2010 m. gegužės 19 d pateiktas reikalavimas, kad nuo 2018 m. visuomeniniai pastatai, o nuo 2020 m. visi nauji pastatai turi būti „beveik nulinės energijos pastatai“ (kitaip tariant, A++ kategorija).
Kaip pastebėta ankstesniame atsakyme, pagrindinis gelžbetonio pranašumas prieš mūrą - kur kas greitesnis sumontavimas (iki dviejų savaičių) ir montavimo metu neatsirandantis brokas. Kitas gelžbetonio pliusas: pjautinė namui bent jau Lietuvos atveju dažnai prastai išdžiovinama, nes šį procesą pakankamai sunku kontroliuoti. Šiai dienai dažniausiai naudojamas tipinis sienos skerspjūvis - 80/200/120 (betonas/izoliacinė medžiaga/ betonas). Reikalui esant, viduje (tarp betono) naudojamas izoliacinės medžiagos sluoksnis gali būti dar storesnis, kas užtikrintų aukščiausią šiluminį efektyvumą. Renkantis tipinį projektą, gamybos trukmė - ženkliai mažesnė.
Nuo 2007-ųjų modernia suomiška linija gaminami gelžbetoniai nameliai užsakovams palikdavo tik gerą ar labai gerą įspūdį, kadangi proceso trukmė - neilga, gamybos procesai - aiškūs, o didžioji dauguma problemų yra išsprendžiamos priešgamybiniame projekto periode. Klientams, be kita ko, patinka lygios namo sienos. Įmonė 2014 m. rugpjūčio mėnesį įsigijo tokio paties dydžio gamyklą Visagine, kas padvigubino gamybinius resursus. AB „AKSA“, lietuviško kapitalo įmonė, jau penkias dešimtis metų yra viena pirmaujančių Lietuvos gelžbetonio gamintojų.
Gelžbetoninių perdangų tipai
Renkantis gelžbetoninę plokštę, konstruktoriai dažniausiai atsižvelgia į perdangos svorį. Dėl sunkesnės perdangos didesnė apkrova tenka laikančiosioms sienoms ir pamatams, sunkesnei konstrukcijai reikės stipresnių pamatų ir sienų. Laikančiąją gebą galima panašią padaryti su visais trimis gelžbetoninių perdangų tipais.
- Monolitinė perdanga: Sunkiausia.
- PTK perdanga: Lengvesnė, kurios 1 kv. m su išlyginamuoju sluoksniu, viso 25 cm, sveria apie 380 kg.
- Surenkamos „Teriva" perdangos: 1 kv. m sveria apie 260 kg.
Perdanga skaičiuojama ir atsižvelgiant į planuojamas apkrovas. Techniškai visų trijų tipų perdangos gali atlaikyti panašias apkrovas. Skaičiuojama nuolatinė apkrova - perdangos svoris su grindų konstrukcija ir kintama naudojimo apkrova - baldai, buitinė įranga ir technika, pertvaros, žmonės. Toms pačioms apkrovoms atlaikyti monolitinei perdangai reikės daugiau metalo, taigi padidės perdangos savikaina.
Mažesnio storio monolitinė perdanga gali atlaikyti panašias apkrovas kaip didesnio storio PTK ar surenkamos perdangos. Tačiau plona perdanga turės prastas šilumos ir garso izoliacines savybes, norint jas pagerinti bus reikalingi papildomi izoliuojantys sluoksniai. „Teriva" perdanga turi geras šilumos izoliacines savybes 0,37-0,39 m2K/W.
Surenkamos "Teriva" perdangos montavimo technologija
Surenkamą „Teriva“ perdangą galima įsirengti labai lengvai ir greitai, nes jai sumontuoti nereikia nei sudėtingos klojinių sistemos, nei kėlimo technikos. Tiesiog rankomis be krano pagalbos galima paprastai ir greitai sumontuoti visus elementus. Montavimo metu ir pilant šlapią betoną perdanga yra paremiama keliais statramsčiais. Kartu su perdanga įrengiamas ir namo sienas rišantis vainikas (g/b žiedas).
„Teriva" specialistai apskaičiavo, kad 13 m ilgio sunkvežimiu į objektą pristatoma 70 kv. m PTK ir 160-200 kv. m „Teriva". „Teriva" blokeliai nesunkūs (17-19 kg), gelžbetoninių sijų 1 metras sveria 12 kg, todėl galima iškrauti rankomis ir nugabenti patiems į montavimo vietą.
Monolitinėms perdangoms savikainą didina klojinių nuomos ir montavimo kaštai. Paruošiamieji montavimo darbai trunka gana ilgai. Gamyklinės standartinių matmenų gelžbetoninė plokštės sudaro problemų formuojant perdangoje angas laiptinėms, kaminams ir vėdinimo angoms. Dažniausia tenka tokiose vietose lieti monolitinę perdangą. Dėl PTK ir monolitinės perdangos svorių skirtumo pastato dalis gali sėsti netolygiai ir sienoje atsiranda įtrūkimų.
Perdangos ant laikančiosios sienos remiamos ne mažiau kaip 10 centimetrų. Jos neremiamos į pertvaras, kamino ar vėdinimo angos sieneles. Surenkamų perdangų svoris sumažėjo pradėjus naudoti tuščiavidurius užpildomus blokelius. Į objektą atvežamos dvi gamykloje paruoštos perdangos dalys, gelžbetoninės sijos ir tuščiaviduriai blokeliai. Per pusdienį 3 žmonių brigada sumontuoja ir paruošia betono užliejimui apie 60 kv. m perdangos. Sijos nesunkios ir pernešamos rankomis į reikiamą vietą. Sijos yra patikimos, didesnių apkrovų zonose perdanga sustiprinama tiesiant greta dvi ar tris sijas. Tai gali būti zonos po kaminais, kur remiami laiptai, po sunkesnėmis pertvaromis ar laikančiosiomis sienomis.
Kas keli metrai sijos papildomai paremiamos, kad perdanga neišsilenktų montavimo ir užliejimo metu. Sudėjus sijas tarpai užpildomi tuščiaviduriais betoniniais blokais. Pagal instrukcija dedama papildoma skersinė armatūra į tarpus tarp blokelių kas 2 metrus, ji sujungiama su sijų armatūra.
Perdanga užpilama betonu iš betono maišyklės, apie 3-4 cm aukščiau nei užpildančio blokelio aukštis. Tokioje perdangos konstrukcijoje apkrovos veikia kaip monolitinėje: paskirsto jas per visą perdangos plotą. Perdangos neremiamos į kaminų sieneles, angai bus padaryti apačioje klojiniai, uždėta papildoma skersinė armatūra ir užpildoma betonu.
„Teriva“ perdangos yra žymiai pigesnės nei įprastos monolitinės konstrukcijos perdangos. Joms nereikalingi klojiniai, todėl nereikia atlikti ir nemažai kainuojančių paruošiamųjų darbų. Visi perdangų montavimo darbai yra nesudėtingi ir atliekami labai greitai. Beje, „Teriva“ perdangai reikia mažesnio betono kiekio nei monolitinei, todėl jis sutvirtėja greičiau.
„Teriva light“ perdanga yra lengva, sandari ir tvirta, todėl dėl mažesnio perdangos svorio (1 kv. „Teriva light“ perdanga turi geras termoizoliacines savybes, todėl verta ją naudoti kaip denginį sutapdintam stogui, o taip pat ir virš nešildomo rūsio. Dėl to stogo apšiltinimui reikės mažiau šilumą izoliuojančių medžiagų, nes „Teriva light“ perdangų šiluminė varža, priklausomai nuo perdangos tipo, yra nuo 3,51 kv. m K/W.
Taigi, „Teriva light“ perdanga, taupydama stogo apšiltinimo medžiagų, atpigina ir visą stogo denginio konstrukciją. „Teriva light“ perdangos ypač tinka įvairios paskirties rekonstruojamiems pastatams. Atnaujinant ar perplanuojant senamiesčio ar senesnės statybos pastatus, dažnai tenka keisti ir susidėvėjusias perdangas. Pažangi „Teriva“ perdangos technologija tokius darbus supaprastina ir palengvina. Šios perdangos tinkamiausios, kai reikia atlikti senesnio pastato rekonstrukciją vengiant apsunkinti esamas konstrukcijas (sienas, pamatus). Šias perdangas galima nesunkiai sumontuoti rankomis net po uždengtu stogu - neprireiks nė krano. Naudojant „Teriva“ sistemą, galima nekeičiant išorinių pastato parametrų papildomai įrengti norimą aukštų skaičių ir taip padidinti esamo pastato plotą. „Teriva“ perdangų pritaikymo ribos plačios, tad statybininkams bei projektuotojams suteikia daugiau galimybių.
Perdangų rekonstrukcija
Rekonstruojant perdangas susiduriama su papildomomis problemomis. Pastato sienos ir pamatai gali būti nepritaikyti svorio padidėjimui, perdangą reikia įdėti nepažeidžiant kitų konstrukcijų. Nuo sunkios monolitinės perdangos dėl svorio dažnai imdavo skilinėti pastato sienos, joms sumontuoti reikia daryti ištisines išimas sienose, kad būtų kur jas atremti. „Teriva" perdangų atremiamos tik sijos, padarant sienose skyles.
„Teriva“ perdangos ypač tinka įvairiausios paskirties rekonstruojamiems pastatams. Atnaujinant ar perplanuojant tiek senamiesčio, tiek kitus senesnės statybos pastatus dažnai tenka keisti ir susidėvėjusias perdangas. Pažangi „Teriva“ perdangos technologija tokius rekonstrukcijos darbus supaprastina ir palengvina. Tokios perdangos tinkamiausios, kai reikia atlikti senesnio pastato rekonstrukciją vengiant apsunkinti jo esamas konstrukcijas (sienas, pamatus). Dažnai senamiesčiuose yra įrengiamos gyvenamos palėpės. Norint pakeisti perdangą, kyla problemų dėl kaimynų - sunku keisti perdangą, kai apačioje gyvenamos patalpos. Naudojant TERIVA sistemą, nekeičiant išorinių pastato parametrų, papildomai galima įrengti norimą aukštų skaičių, taip padidinant esamo pastato plotą.
„Teriva“ perdangų pritaikymo ribos yra labai plačios ir suteikia statybininkams bei projektuotojams kur kas daugiau galimybių nei kitos. Pagrindiniai perdangos privalumai yra greitas ir paprastas montavimas. Perdanga TERIVA LIGHT yra lengva. Dėl savo mažo svorio ( 1 m² sveria nuo 190 kg), perdangą galima naudoti statant namą su mažesnio stiprumo sienomis, tačiau šiltesnėmis.
Akivaizdu, kad pranašumų gausa išsiskiriančios „Teriva“ perdangos dažnai yra nepamainomos.
Apšiltinimas
Mūsų įmonės UAB Noreda pagrindinė veiklos kryptis naujausių technologijų, profesionalus šiltinimas: stogų, perdangų, palėpių, sienų, pertvarų ir grindų. Apšiltinimo darbus atliekame biria vata, bei taip pat atliekame oro tarpų užpildomo paslaugą, atliekame sandarinimo darbus, garso izoliacijos įrengimą. Dirbame tik su aukštos kokybės medžiagomis ISOVER, SUPAFIL, HUNTON, EKOWOOL ir BALTICFLOC kas užtikrina aukštą darbų kokybę ir ilgaamžiškumą.
Kadangi stogo konstrukcija dažniausiai yra sudėtinga, ypač senos statybos namų, kuriuose dominuoja santvariniai ar s-beam tipo stogai, todėl gerai sudėti standartinę vatą būtų sunkoka, dažnai tektų išrinkti nekokybiškai sudėtą vatą ir apšiltinti nauja birios vatos šiltinimo technologija. Toks sprendimas Jums būtų brangus, todėl vienas iš efektyviausių būdų yra namo pertvaros šiltinimas biria vata.
Verta žinoti, kad apšiltinant stogą ar perdangą poliuretano putomis dažnai reikia papildomai apšiltinti ir biria vata, nes poliuretanas ne taip gerai sulaiko garsą, kaip biri vata. Šiltinant perdangą biria vata pasiekiamas didelis šilumos efektyvumas ir gera garso izoliacija. Biria vata apšiltinsime net sunkiausiai prieinamas vietas, šiltinimas biria vata - tai tolygus ir besiūlis perdangos padengimas.
Perdangos apšiltinimui reikalingas birios vatos sluoksnis parenkamas atsižvelgiant į pastato energetinę klasę, kurią reikia pasiekti. „Isover“ ir „Knauf Supafil Loft“ biri vata - puikus pasirinkimas Jūsų svajonių namui.
Gelžbetoninių plokščių namų statyba
Gelžbetonio konstrukcijos namų Lietuvoje yra pakankamai daug - tiesa, kone visi jie daugiaaukščiai. Visgi nereikėtų įsivaizduoti individualaus gelžbetoninio namo kaip sumažintos daugiabučio kopijos - paprastai tokių namų statyboje išnaudojamos medžiagos naudingosios savybės, o apdailos sprendimai nesiskiria nuo mūrinio ar kitų tipų namų. Gelžbetoniniai individualūs namai statomi naudojant specialias, gamykloje pagamintas plokštes.
Vieni iš didžiausių tokių namų privalumų, kuriuos įvardina statybos ir remonto bendrovės „Alsa“ gamybos vadovas Darius Jakševičius - kaina ir greitis. „Tokio namo statyba atsieina šiek tiek pigiau - iš karto gaunamas apšiltintas pastatas, nereikia klijuoti izoliacijos, todėl aikštelėje reikia nudirbti mažiau darbų. Tikslų skaičių, kiek galima sutaupyti, pasakyti sunku, nes kiekvienas atvejis individualus. Taip pat vienas iš privalumų yra statybos greitis.
Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis taip pat mano, kad namų statyba naudojant surenkamas gelžbetonio plokštes turi savų privalumų. „Apšiltintos gelžbetonio sienos šilumos laidumo koeficientas yra mažas, ji gerai izoliuoja šilumą. Tokio namo statyba labai greita, galima statyti ir žiemą, ir vasarą, kadangi „šlapių“ procesų praktiškai nėra.
Sienose jau gamykloje išvedžiojama elektros instaliacija, kitos inžinerinės sistemos - taip statybos metu nereikia daryti griovelių sienoje ir jos tinkuoti. Sieninių plokščių fasadinei pusei gali būti padaryta norima plokštės paviršiaus faktūra. Tuo atveju reikia pastatą tik nudažyti , nereikalingas joks tinkavimas. Sieniniai elementai yra gaminami pagal individualų projektą. Kai kurios įmonės siūlo standartines plokštes pagal kartotinius projektus.
Siekiantys ekonomiškumo renkasi namus su nesudėtingo perimetro, tradicinių architektūrinių sprendimų namus - taip pagreitėja ir montavimas. Priklausomai nuo gamybinio užimtumo ir namo projekto, tokias plokštes galima pagaminti per 4-6 savaites. Daugelis surenkamas gelžbetonines plokštes gaminančių įmonių siūlo dviejų tipų produkciją - paprastas, viensluoksnes, gryno gelžbetonio plokštes, bei trisluoksnes, kuriose tarp dviejų gelžbetonio plokščių, įtaisytas ir šilumos izoliacinis sluoksnis.
Dažniausiai apšiltinimui naudojama akmens vata ar polistireninis putplastis. Sienų storis, priklausomai nuo gamintojo ir projekto, yra nuo 210 mm iki 530 mm išorinėms sienoms ir iki 200 mm vidinėms pertvaroms. D. Jakševičius teigia, kad gyvenamojo namo statybai reikėtų rinktis tik trisluoksnes sienas „Naudoti vieno sluoksnio plokštes geriausia nebent statant pertvaras, ant kurių laikosi perdangos.
Montavimas, neskaičiuojant sienų kainos, yra didžiausia išlaidų dalis. „Dar prisideda ir montažinių medžiagų kaina, tačiau ši dalis bendrose išlaidose yra labai nežymi. Kartais pats gamintojas gali padaryti gamybinius brėžinius - kaip reikia sienas išdalinti į elementus, numatyti jų jungimus ir panašiai. Jie irgi kainuoja, tačiau dažniausiai būna įtraukti į sąmatą.
Statant šiuolaikinius gelžbetoninių plokščių namus jungimas vyksta vidiniame betono sluoksnyje per specialias gaminyje įbetonuotas detales. Jas sujungus, jungimo vieta užbetonuojama, išorinis betono sluoksnis ir šilumos izoliacijos sluoksniai prileidžiami vienas prie kito, tuomet siūlės užsandarinamos. Plokštės prie pamato jungiamos per armatūrą ją suvirinant ir jungimo vietą užbetonuojant. Jungimas vyksta tik iš statinio vidaus, todėl siūlių pastato fasade nesimato.
Statant tokio tipo namus svarbiausia, jog gelžbetoninės sienos būtų namo išorinės sienos ir laikančiosios vidinės sienos.
Apdaila. Nors dauguma Lietuvoje esančių senos statybos gelžbetoninių daugiabučių yra pilki ar blankių spalvų, ši tendencija nėra priežastis nesirinkti individualių gelžbetoninių namų - pastariesiems atlikti apdailą y...
tags: #nuosavu #namu #perdangu #montavimas