Kaip pataisyti trūkusį vamzdį namuose: patarimai ir gudrybės

Santechnikos problemos neretai gąsdina gyventojus. Atrodo, jog tai rimtas iššūkis, kuriam išspręsti būtinas meistras. Tačiau daugelį smulkių gedimų galima pašalinti ir patiems, jei žinote, į ką atkreipti dėmesį ir kaip elgtis.

Dažniausios santechnikos problemos ir jų sprendimo būdai

Užsikimšusi kanalizacija

Jei kriauklės vanduo lėtai nuteka, greičiausiai bus užsikimšusi kanalizacija. Užsikimšusį nutekamąjį vamzdį galite pabandyti sutvarkyti cheminiais nutekamųjų vandenų valikliais. Internete galima rasti saugių ir veiksmingų drenažo valiklių receptų iš visiškai natūralių ingredientų. Jei drenažo valikliai nepadeda, neturite plunžerio ar kanalizacijos valymo lyno, teks kreiptis į specialistus.

Vonios ir dušo kanalizacija dažniausiai užsikemša dėl plaukų. Kai plaukai su kondicionieriumi ar šampūnu sudaro gumulą, jie patenka į nutekamąjį vamzdį ir ten formuoja kamštį. Kad to išvengtumėte, patariama įsigyti plaukų gaudyklę latakui. Vonios lataką turėtumėte valyti bent kartą per mėnesį. Jei laikysitės šios pareigos ir nedelsdami spręsite bet kokį lėto nutekėjimo klausimą, išvengsite brangaus remonto.

Žemas vandens slėgis

Dėl žemo vandens slėgio sunku naudotis bet kuria namų vandentiekio sistema. Norėdami tai išspręsti, turite rasti pagrindinę problemos priežastį. Kalcis ir nuosėdos, susikaupusios aeratoriuje, yra dažniausia žemo vandens slėgio priežastis. Jei dušo slėgis atrodo žemas, pabandykite dušo galvutę išvalyti actu, kad pašalintumėte nuosėdas. Tiesiog nuvalykite visus nešvarumus ir muilą. Tuomet galite panaudoti acte pamirkytą dantų šepetėlį, kad nušveistumėte mineralines nuosėdas.

Lašantys maišytuvai

Lašantys maišytuvai yra daugiau nei tiesiog erzinantys. Kiekvienas lašas sumuojasi, didindamas sąskaitas už vandenį. Naudodami tinkamus įrankius galite patikrinti ir pakeisti reikiamas dalis. Tačiau jeigu aplink maišytuvą nuolat teka vanduo, tai gali būti gilesnės problemos požymis. Tuomet gali tekti kviestis santechniką dėl įvertinimo ir remonto. Be abejo, pasitaikys atvejų, kai maišytuvo net nebus verta remontuoti - labiau apsimokės įsigyti naują kokybišką prekę.

Užsikimšęs klozetas

Dažnam gyventojui tenka susidurti su užsikimšusio klozeto problema. Daugeliu atveju bėdą išspręsti galima su plunžeriu. Jei šiuo būdu užsikimšusio klozeto nepavyksta sutvarkyti, gali tekti išbandyti kanalizacijos valymo lyną.

Vandens nutekėjimas iš tualeto bakelio

Vandens nutekėjimas iš tualeto bakelio kelia daug daugiau rūpesčių nei užsikimšęs klozetas. Šią problemą ne visada lengva aptikti. Dauguma žmonių išeina iš tualeto dar iki galo nenusileidus vandeniui, o iš kitų patalpų tekančio vandens galite negirdėti. Patikrinti, ar nuotėkio nėra, galima paprastu būdu. Aptikę bėdą, neignoruokite. Pigiausias ir dažniausiai pasitaikantis remontas yra sklendės vožtuvo pakeitimas, kurį dauguma žmonių gali atlikti patys.

Vandens šildytuvo problemos

Dauguma vandens šildytuvų tarnauja apie 10 metų. Tad jei boilerį įsigijote prieš dešimtmetį ir pastebite, kad sutriko jo veikimas, gali tekti pakeisti šią sistemą. Pastebėję, kad dujinis vandens šildytuvas neveikia, pirmiausia patikrinkite kontrolinę lemputę. Jeigu ją įjungti pavyksta, bet ji ir toliau užgesta, turbūt yra kita problema, kurią reikia pašalinti.

Nesandarūs vamzdžiai gali sukelti rimtą žalą jūsų turtui. Dažniausiai problema kyla dėl sugedusių vandentiekio jungčių arba dėl trūkusių vamzdžių. Vamzdžių užšalimo galite išvengti izoliuodami juos tam skirtomis medžiagomis iš ūkinių prekių parduotuvės. Kitas būdas - leisti šaltam vandeniui lašėti iš čiaupo, kurį aptarnauja atviri vamzdžiai. Daugumą sujungimų galite laikinai sutvarkyti santechnikos juosta, mišiniais arba užpildais, kurių galima įsigyti ūkinių prekių parduotuvėje. Taip bent jau laikinai sustabdysite problemą. Tokio gedimo atveju rekomenduojama kviesti meistrą, kuris sutvarkys nuotėkį, pakeisdamas tą vamzdžio atkarpą ir jungiamąsias detales.

Vamzdynų būklė daugiabučiuose namuose

Labai pravartu žinoti apie dažniausias santechnikos problemas. Tai ne tik leidžia suprasti bėdos priežastį, bet ir padeda greičiau atrasti sprendimo būdus. Tokių namų gyventojai nuolat susiduria su vamzdyno problemomis: vanduo iš čiaupo bėga lėčiau, kemšasi kanalizacija, karštas vanduo butus pasiekia vos šiltas. Tikriausiai nėra nė vieno daugiabučio, pastatyto prieš kelis dešimtmečius, kuriame nebūtų nutikęs koks nors inžinerinių tinklų gedimas ar avarija.

Darbų vadovas pažymėjo, kad avarinės situacijos nuotekų sistemose dažnai susidaro dėl gyventojų įpročių. „Ko tik nerandame užsikimšusiuose vamzdynuose, pavyzdžiui, sauskelnių. Daug kas gal nesusimąsto, bet į tualetą negalima mesti popierinių rankšluosčių, nes jie limpa prie vamzdžių sienelių ir užkemša vamzdį. Užtenka vieno gyventojo, kuris į kanalizaciją metė popierinius rankšluosčius, kad užsikimštų visas vamzdis.

Gyventojų įsivaizduojamas taupumas nekeisti net ir susidėvėjusio vandentiekio vamzdyno gali atnešti daugybę nuostolių. Specialistai pastebi, kad labai daug daugiabučių namų nėra pasikeitę vandentiekio ir kanalizacijos sistemos. „Daugiabutyje, kuriam jau yra 30 ir daugiau metų, inžineriniai tinklai yra susidėvėję. Vamzdynai, kaip ir kitos sistemos, sensta, deformuojasi, trūkinėja, rūdija, užkalkėja, mažėja jų pralaidumas.

Seni plieniniai vamzdžiai tarnauja apie 25 metus, cinkuoto plieno - apie 30 metų, tačiau dauguma Kauno daugiabučių statyti 1959-1980 m. „Dažnai vamzdžiai sueižėja, prakiūra, o nuolat juos taisant, gali atsirasti dar daugiau skylių, nes, siekiant sustabdyti vandens pratekėjimą, naudojama jėga, kuri gali viską išjudinti, o tada vanduo prasiveržia jau kitose vamzdyno vietose. Be to, seni vamzdynai jau nėra kokybiški ir patikimi, todėl avarijos gali įvykti bet kuriuo metu.

Pasak bendrovės Budinčios avarinės tarnybos darbų vadovo, jeigu vamzdis - gražus, nudažytas, dar nereiškia, kad jis yra sveikas. G.Baliūnas nurodė, kad pasitaiko, kad per dieną avarinės tarnybos specialistai sulaukia ir 20 iškvietimų dėl vamzdynų problemų.

Bedrovės atstovai nurodė, kad gyventojai, kurie nusprendė daugiabučiame name pasikeisti vamzdyną, neturėtų nerimauti. Mat darbai atliekami gan greitai, tad nereikės be vandens ilgai gyventi. Atliekant vamzdyno keitimo darbus, vanduo būna užsukamas nuo 9 val. „Įprastai, suderinus su gyventojais, vamzdžių atnaujinimas vyksta etapais. Stengiamasi, kad visi darbai būtų atlikti dieną, kai didžioji dalis namo gyventojų dirba ir nebūna namuose, o ryte ir vakare vanduo yra vėl atsukamas.

Dažniausiai darbai užtrunka dėl pačių gyventojų. Neretai jie atsisako įsileisti meistrus arba šeimininkų visai nepavyksta rasti. Ji nurodė, kad vamzdynai keičiami, jei yra daugiabučio namo gyventojų daugumos pritarimas. Atsiradus būtinybei atnaujinti daugiabučio bendro naudojimo inžinerinius tinklus, organizuojamas namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas. „Darbai atliekami, jei jiems pritaria 51 proc. namo butų ir kitų patalpų savininkų. Mokestis už atliktus darbus paskirstomas pagal buto naudingą plotą.

„Kauno butų ūkio“ specialistai paragino gyventojus pagalvoti apie savo ir kaimynų saugumą bei turtą. Pakeitus vamzdynus, gyventojai galės pamiršti avarinės tarnybos vizitus, nesibaiminti, kad vanduo aplies butus ar įvyks kitokia vamzdyno avarija. Namuose naudodami šiltą ir šaltą vandenį apie jį prisimename tik tuomet, kai jis dingsta dėl vykdomų hidraulinių bandymų ar įvykusios avarijos.

Iš anksto nesuplanuotas vamzdynų būklės įvertinimas ir neatlikti jo tvarkymo darbai neretai atsisuka prieš gyventojus ne tik laikinu vandens tiekimo sutrikimu, bet ir dideliais nuostoliais turtui dėl vamzdyno avarijos. Daugiabučio namo vandens vamzdynais atiteka vanduo, kurį geriame, naudojame maistui ruošti, prausiamės. Lietuvos miestuose vamzdynais tekantis vanduo yra kokybiškas ir jį gerti galima tiesiai iš čiaupo.

„Vamzdyno vidaus būklė plika akimi nepastebima, tačiau dažnu atveju vamzdynai yra surūdiję, apkibę įvairiomis nuosėdomis, o jų būklė daro tiesioginę įtaką vandens kokybei. Dėl įvairių nuosėdų, rūdžių taip pat sumažėja vamzdyno diametras, todėl vanduo butuose gali tekėti prasčiau, atsiranda vandens slėgio problemos. Visuose senos statybos daugiabučiuose namuose yra sumontuotas metalinis vamzdynas, kuris tarnauja apie 30 metų.

„Svarbu vamzdyno keitimą susiplanuoti iš anksto ir taip ne tik apsisaugoti nuo galimos avarijos, bet ir pasiruošti šiems darbams. Keičiant vamzdynus gyventojai žino, kokiomis valandomis name nebus vandens, taip pat gali susiderinti rangovo įleidimo į butą klausimą. Taip pat labai svarbu, kad planinis vamzdyno keitimas paprastai gyventojams kainuoja mažiau, nei skubus vamzdyno keitimas jau įvykus avarijai,“ - sako G.

Dažnas mitas, kad nuotėkų vamzdynų daugiabučiuose keisti nereikia, nes ji pagaminti iš ketaus ir tarnaus amžinai. Visgi, ketaus nuotėkų vamzdynai taip pat iš vidinių sienelių apsineša buitinėmis nuotėkomis, jų diametras taip pat susiaurėja, o nuotekos nenuteka taip, kaip turėtų. Net jei ketaus nuotekų vamzdynas iš išorės atrodo gerai, tarpinės tarp tokio vamzdynų jungčių dažniausiai būna susidėvėjusios ir negali užtikrinti reikiamo sandarumo.

„Senų daugiabučių gyventojams rekomenduojama pasikeisti nuotėkų vamzdyną į šiuolaikišką plastikinį, kuris neleidžia kauptis nešvarumams, taip užtikrindamas gerą pralaidumą ir funkcionavimą. Daugiabučio namo administratorius ne rečiau kaip du kartus per metus turi organizuoti periodinę pastato techninės būklės apžiūrą, kurios metu įvertinamas ir namo vamzdynas.Gyventojams pageidaujant ar esant poreikiui taip pat gali būti atliekama specializuota vamzdynų apžiūra. Jeigu vamzdynų būklė nėra avarinė, tačiau nustatomas jų reikšmingas susidėvėjimas, paprastai daugiabučio namo administratorius siūlo gyventojams vamzdyno keitimo darbus, kuriems būtinas daugumos gyventojų pritarimas.

Seni šilto ir šalto vandens vamzdynai gali bet kada pratrūkti, užpilti butus bei kitas daugiabučio namo patalpas ir padaryti didelės žalos turtui. Įvykus avarijai laikinai užsukamas vanduo. Nors didžioji dalis tokio tipo avarijų lokalizuojamos per 1-4 valandas, pasitaiko atvejų, kuomet avarija nutinka bute, kuriame nėra gyvenama, arba patalpų savininkas negali greitai įleisti avarinius darbus atliekančių darbuotojų.

Pasak G. Stanišausko avarinis nuotėkų atkimšimas su specialia įranga gyventojams kainuoja papildomai. Dažnu atveju, avarijos likvidavimo išlaidos yra didesnės, nes avarijos įvyksta po darbo valandų ar švenčių dienomis. Be to, kuo vamzdynas senesnis, tuo dažniau tenka vykti avarinei tarnybai ir tuo labiau didėja papildomos gyventojų išlaidos.

Sudėtingesniais atvejais tenka samdyti specializuotas įmones su aukšto slėgio hidrodinamine mažina, nes su paprastais elektriniais gyvatukais avarinės tarnybos darbuotojams senų nuotėkų vamzdynų išvalyti nepavykta. „Visi vamzdynai nuo bendro namo įvado iki privataus buto skaitiklio yra bendrieji namo vamzdynai, už kuriuos atsako daugiabučio namo butų savininkai bendrai. Nuo buto skaitiklio per butą einantys vamzdynai yra buto savininko atsakomybės ribose,“ - pažymi G.

Gyvenant daugiabutyje, kur dalis turto - nuosavas, o dalis - bendras, neišvengiamai kyla klausimų ir nesusipratimų dėl to, kas už kokių dalykų remontą turi mokėti. Bene dažniausiai keliami klausimai dėl stogo ir lifto. Tarkime, kodėl sugedus liftui mokėti turi pirmojo aukšto gyventojai, jei juo nesinaudoja? Tačiau pasirodo, neretai kyla sumaištis ir įvykus gedimui vamzdynuose. Kur yra gyventojo reikalas tvarkytis, o kur reikia prašyti bendrijos įsikišimo?

Situacija iš gyvenimo

Sako, kad apgavo Į „Rinkos aikštę“ paskambinusi garbingo amžiaus P. Lukšio g. 9-ojo namo gyventoja Janina buvo labai nusivylusi. Jos teigimu, namo bendrijos atsiųstas santechnikas aplaidžiai suremontavo gedimą jos bute. Pasak moters, buvo įdėtas senas sifonas, kuris netrukus po remonto trūko, o vanduo užpylė visas grindis. Moteris tik džiaugiasi, kad įvykio metu buvo namuose ir vanduo nespėjo užlieti kaimynų buto.

„Pradėjo man prieš maždaug mėnesį bėgti vanduo ant grindų, paskambinau į bendriją - jie atsiuntė santechniką. Na, tas pats ten šilumą reguliuoja, bet mes santechniku jį vadinam. Kažką jis darė, tvarkė. O po trijų savaičių viskas pratrūko ir vėl ėmė vanduo ant grindų tekėti. Vėl aš skambinau tiesiai santechnikui - jis man sako: „Užsuk vandenį, ryt atvažiuosiu“. Kitą dieną jo sūnus atvažiavo ir pasakė, kad įdėtas senas, suklijuotas sifonas - jis ir neatlaikė spaudimo. Tai visa laimė, kad buvau namuose. O jei būčiau išėjusi? Būtų kitus butus užlieję, žmonės ten susitvarkę - kiek man kainavę viskas būtų? Gyvenu ten neseniai, pikta man, kad taip žmones apgaudinėja. Taip tai dabar visi gudrūs, siūlo savo paslaugas, bet juk jos mokamos - o kodėl aš mokėti turiu, juk čia bendrijos reikalas“, - įsitikinusi moteris.

Paskambinus P. Lukšio g. 9-ojo namo bendrijos pirmininkui paaiškėjo, kad už tokį santechnikos tvarkymą bendrija apskritai nėra atsakinga - bendrijos reikalas yra centriniai vamzdžiai, bet ne pačiame bute įrengta santechnika. Jo teigimu, gyventojai patys turi rūpintis tokiais dalykais ir mokėti už tai pinigus, o jei namo santechnikas moteriai laikinai sutaisė sifoną už dyką - derėtų tik padėkoti.

„Asmenys turi ieškotis patys santechniko, jei jų bute prakiūra kanalizacija, koks vamzdis, nutrūksta šlangelė, kas nors užsikemša ir panašiai. Čia ne bendrijos reikalas. Bendrijai priklauso kanalizacijos, karšto ir šalto vandens stovai - viskas. Bendrija gali pagelbėti pasiūlydama santechniką, ypatingai vyresniems žmonėms. Bet kiti ieškosi patys santechnikų - gali ir mūsų santechniką imti, gali per skelbimus susirasti. Jei mūsų santechnikas jai geranoriškai sutvarkė, na, lai tik džiaugiasi. O jei ten išpuvę viskas, žmogus turi pats rūpintis viskuo - šlangutėm, sifonais, kriaukle nauja ir kt. Kažką moteris ne taip suprato ir tiek“, - spėliojo namo pirmininkas pridurdamas, kad jam apie šią situaciją pati gyventoja nieko nesakiusi.

Pats P. Lukšio g. 9-ojo namo bendrijos santechnikas neigė tame name kažkam keitęs kokį nors sifoną. „Na, net nežinau. Į butus aš neinu, jokių sifonų aš nekeičiau. Negalėčiau net, nes sveikatos problemų turiu. Ir butuose mes nieko nedarom, man nepriklauso tokie darbai“, - tikino santechnikas.

tags: #nuosavame #name #truko #vamzdis