Išnuomoti butą patiems ne visada paprasta, todėl galime tai atsakingai padaryti už Jus. Padedame nekilnojamojo turto savininkams gauti pasyvias pajamas, rūpinamės jų nuomojamu NT ne tik gaunant geriausią pasiūlymą, bet ir sprendžiant nuomininko pasirinkimą ar iškilusius klausimus nuomos eigoje. Svarbu, jog investicija į nuomojamą NT netaptų pati blogiausia Jūsų investicija.
Artėjantį rugsėjį greičiausiai pajunta pirmakursiai, kuriems tenka pakankamai greitai apsispręsti - gyvens bendrabutyje ar nuomosis butą. Kiekvienas ruduo pasižymi itin padidėjusiu gyvenamųjų patalpų nuomos poreikiu tiek Vilniuje, tiek kituose studentų miestuose. Pasirinkus pastarąjį variantą iššūkiu tampa rasti būstą, kurio kaina neišsprogdintų ir taip nedidelio studento biudžeto.
Vilniuje, vieno kambario buto kaina svyruoja maždaug nuo 200 iki 430 eurų, dviejų kambarių - 250 - 600 eurų. Aruodas.lt statistika rodo, kad susidomėjimas butų nuomos skelbimais įprastai išauga liepos-rugsėjo mėnesiais. Šiuo metu vidutinė skelbimuose siūloma buto kaina yra apie 300 Eur už vieno kambario butą, 450 už dviejų kambarių, ir apie 100-130 Eur mėnesiui už kambario nuomą.
Nekilnojamojo turto nuomos etapai
Susipažinkite su nekilnojamojo turto nuomos etapais:
- Būsto apžiūra ir nuomos kainos nustatymas, konsultacija. Susitikimo metu apžiūrimas būstas ir nustatoma jo galima nuomos kaina. Aptariama kokie paruošiamieji dabai turėtų būti padaryti, norint gauti didžiausią kainą, pageidaujami nuomininkai, naudojimo ypatybės, galimi oficialūs nuomos būdai ir kt. einamieji klausimai.
- Profesionalus numojamo buto dekoravimas ir fotografavimas. Kiekvienas NT objektas yra profesionaliai dekoruojamas ir fotografuojamas. Išsryškinami svarbiausi būsto privalumai, taip pritraukiant didesnį nuomininkų dėmesį.
- Pristatymo paruošimas potencialiems nuomininkams ir skelbimų publikavimas didžiuosiuose portaluose.
- Profesionaliai parengiama nuomos sutartis, sudaromas paliekamų daiktų sąrašas. Ši dokumetacija nėra “Google” rasta nuomos sutartis, o išgryninta ilgametės praktikos dirbant su butų nuoma rezultatas.
- Suderintu laiku perduodamas būstas nuomininkui, nurašomi skaitikliai ir atliekama faktinė buto fotofiksacija. Papildomai parengiama svarbi informacija - atmintinė nuomininkui.
- Suderintu laiku piimamas atgal butas iš nuomininko.
- Jei tikslas toliau yra nuomoti NT - tuomet jau prieš priimant paraleliai ieškomi nauji nuomininkai, siekiant išvengti negautų pajamų.
Svarbūs klausimai nuomojantis būstą
Nors dabar - karšta vasara, vienas pirmųjų klausimų ieškant būsto turėtų būti, kokio tipo šildymas yra įrengtas būste: centrinis ar dujinis, reguliuojamas, kolektorinis, o gal grindinis? Galbūt nedrąsu to klausti, tačiau reikėtų įsitikinti, kad žmogus, su kuriuo bendraujate, tikrai yra šio būsto savininkas. Lengviausiai tai įrodytų „Registrų centro“ išrašas. To reikia, kad išvengtumėte subnuomuotojų, kitaip tariant, žmonių, kurie brangiau pernuomoja paties išsinuomotą būstą. Tokie asmenys gali iš jūsų paprašyti užstato ir vėliau jį be priežasties pasilikti sau.
Taip pat patarčiau pasirašyti nuomos sutartį. Jos nebuvimas, sakyčiau, labiau naudingas netgi nuomininkui, ne savininkui. Nes iškrapštyti nuomininką iš buto, jei neturite jo parašo ant sutarties - labai sudėtinga.
Būstų savininkams rekomenduojama pažymėti sutartyje įvairią būste esančią techniką ir trumpai aprašyti jos būklę. Nuomininkai taip pat turi akcentuoti (geriausia - netgi nuomos sutartyje), kur pastebi ką nors įtrūkusį, palūžusį, atsilupusį - vėliau tokie daiktai tampa ginčų, kas tai padarė, objektais.
Sutartyje turėtų būti aptariamas ir gyvūnų klausimas - ypač, jei šeimininkai yra kategoriškai prieš jų laikymą. Šeimininkas gali paklausti apie jūsų preliminarias pajamas ir - vėlgi, tai nieko blogo. Jis nori būti tikras, kad pajėgsite susimokėti už nuomą.
Užstato dažniausiai prašoma lygaus vieno mėnesio nuomos mokesčiui, tačiau dažnėja atvejų, kai prašoma susimokėti ir už du mėnesius į priekį. Todėl ieškančiam (o ir norinčiam išnuomoti) pravartu žinoti, patikrinti kitas panašaus ploto, panašioje vietoje esančių objektų kainas.
Nuomos Sutartis ir Daiktų Sąrašas
Pasirašydami nuomos sutartį tiek nuomotojas, tiek nuomininkas įgyja teises ir pareigas, todėl sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali sukelti ginčą, kuris vėliau gali persikelti net į teismą. Pirma, Civilinis Kodeksas reikalauja rašytinės sutarties tada, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo. Nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti sudaryta žodžiu, išskyrus atvejus, kai nuomos sutartis yra terminuota. Tada rašytinė forma yra privaloma.
Antra, sutartyje svarbu aiškiai apibrėžti nuomos terminą ir objektą. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Trečia, svarbu tinkamai ir aiškiai įtvirtinti nuomos mokesčio dydį, jo mokėjimo terminus, periodiškumą, nuomos mokesčio keitimo bei atsiskaitymo už komunalinius patarnavimus tvarkas. Civilinis Kodeksas numato, kad nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus.
Ketvirta, sudarant sutartį verta sudaryti gyvenamųjų patalpų perdavimo/priėmimo aktą. Jame turėtų būti užfiksuoti buto defektai, bute esantys kilnojamieji daiktai: baldai, buitinė ir kita technika, daiktai. Patalpų vaizdą ir skaitliukų rodmenis bei kitą svarbią informaciją patariama užfiksuoti nuotraukose. Penkta, sudarant terminuotą sutartį, verta aptarti sutarties nutraukimo nepasibaigus terminui pasekmes. Svarbu, jog nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Neįvykdžius šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.
Šešta, Civiliniame Kodekse įtvirtintas negaliojančių sutarties sąlygų sąrašas. Tai sąlygos, kurios numato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės, nustatančios didesnę nuomininko civilinę atsakomybę nei faktiškai padarytos žalos dydis, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas ir kt. Tinkamai parengta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išsamiai ir aiškiai aptaria abipuses šalių teises ir pareigas.
Problemos su nuomos sutartimis ir daiktų sąrašais
Dokumente sutariama už 130 eurų per mėnesį išnuomoti 30 proc. buto dalį. Jame dėmesį labiausiai patraukia paskutinis puslapis - „Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuomininkui teikiamų naudoti baldų ir kitų namų apyvokos daiktų sąrašas“. Jame:
- lova (90 proc.),
- knygų sekcija (90 proc.),
- indai virtuvėje (90 proc.),
- staliukas prieškambaryje (90 proc.),
- rašomas stalas (90 proc.),
- kilimas (50 proc.),
- komoda su 4 stalčiais (90 proc.),
- skalbimo mašina (80 proc.),
- virtuvės baldų komplektas (90 proc.),
- šaldytuvas (90 proc.),
- virtuvės baldai, stalas ir minkštasuolis (80 proc.),
- mikrobangų krosnelė (80 proc.),
- langai (100 proc.),
- minkšto komplekto 2 dalys (dvivietė ir vienvietė) (90 proc.),
- šviesi kėdė (80 proc.),
- drabužių spinta (90 proc.),
- dulkių siurblys (100 proc.).
Kritiškai vertintinas sąrašas, kai jame nuomotojo nuomininkui perduodami daiktai matuojami tik procentais, nenurodant jų vertės pinigais. Nesant aiškumo, atsiranda erdvės ginčui. Advokatė pastebėjo, kad Civilinis kodeksas aiškiai numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, panaikinančios arba apribojančios nuomotojo atsakomybę nuomininkui, arba nustatančios nuomininko atsakomybę be kaltės, negalioja.
Iš paminėtos nuomos sutarties sąlygos matyti, kad nuomininko atsakomybei nustatyti pakanka fakto, jog daiktas ar daiktai buvo prarasti ar sugadinti nuomos sutarties galiojimo metu, nepriklausomai nuo to ar yra nuomininko kaltė, ar ne. Tokia sutarties nuostata yra netiksli, kadangi nuomininkas gali būti atsakingas tik už tokią žalą, dėl kurios gyvenamojoje patalpoje esantys daiktai buvo sugadinti ar prarasti dėl nuomininko kaltės.
Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, nustatančios nuomininkui netesybas, viršijančias nuomotojui padarytų realių nuostolių dydį negalioja. Taigi, gyvenamųjų patalpų sutartyje gali būti numatyta tik realiai nuomotojo patirtą žalą padengiančios netesybos, tačiau ne neprotingai didelės. Pavyzdžiui, jeigu nuomininko kaltais veiksmais padaryti nuostoliai nuomotojui yra įmokėto depozito dydžio arba didesni, tada sutarties sąlyga yra teisėta, be to, nuomotojas turi teisę reikalauti realiai patirtų nuostolių atlyginimo iš nuomininko, t.y. didesnių nei depozito suma. Tačiau, jeigu nuomotojo nuostoliai nesiekia depozite esančios sumos, skirtumas turėtų būti grąžinamas nuomininkui. Tos pačios nuostatos galioja ir kalbant apie delspinigius.
Nuomininkui būtina žinoti, kad tuo atveju, jeigu jis, pavyzdžiui, neatliks einamojo gyvenamosios patalpos remonto, nors tai yra jo pareiga pagal sutartį, ir dėl to kils žala nuomotojo turtui ar kitiems asmenims, nuomotojui įrodžius, kad žala kilo dėl nuomininko neteisėtų veiksmų/neveikimo, nuomininkas bus atsakingas už tokią žalą ir ją privalės atlyginti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomininkui atlyginus žalą nuomotojui, kuri kilo dėl, pavyzdžiui, nuomininko lankytojų veiksmų/neveikimo ar nuomininko šeimos narių, nuomininkas turės teisę nukreipti tokios žalos išieškojimą į asmenį, dėl kurio veiksmų/neveikimo kilo žala.
Apibendrinant, nuomojantis butą svarbu atidžiai peržiūrėti nuomos sutartį, užtikrinti, kad daiktų sąrašas būtų aiškus ir išsamus, bei žinoti savo teises ir pareigas. Tinkamai parengta sutartis padės išvengti nesusipratimų ir ginčų ateityje.
Buto nuoma pirmą kartą
tags: #nuomuojame #bute #daiktai