Nuomos sutartis trečiojo asmens naudai yra svarbus civilinės teisės institutas, kurio esmė - suteikti reikalavimo teisę asmeniui, nedalyvavusiam sudarant sutartį. Šiame straipsnyje išnagrinėsime šio instituto istoriją, ypatumus ir taikymą įvairiose šalyse, įskaitant Lietuvą.
Sutarčių sudarymas - svarbus civilinių santykių elementas.
Istorinė apžvalga ir teoriniai pagrindai
Trečiojo asmens naudai institutas ne visada ir ne visur buvo pripažįstamas. Romėnų teisėje buvo laikomasi nuomonės, jog alteri stipulari nemo potest - niekas negali susitarti dėl kito. Tai buvo pasekmė suvokimo, kad įpareigojantys santykiai galioja tik inter partes, t. y. tik tarp įsipareigojusių šalių. Toks santykis sudarymas kitų asmenų naudai romėnų teisėje buvo laikomas res inter alios acta aliis neque nocet neque prodest (dviejų šalių reikalas kitiems asmenims negali nei atnešti žalos, nei duoti naudos).
Vis dėlto, stipuliatio sutarties atsiradimas buvo itin svarbus žingsnis romėnų teisėje. Stipuliatio sutarties atsiradimas buvo itin svarbus ~ingsnis romns teisje. Kaip teigiama Romns teiss knygoje, mokslui nra ~inoma, kada tiksliai ji atsirado, nors apie 287 m., stipuliatio sutartis jau minima.
Tačiau tokios nuomonės laikėsi tik ankstyvoji romėnų teisė. Tačiau tokios nuomonės laikėsi tik ankstyvoji romėnų teisė.
Pirmasis, XIX a. pr., trečiojo asmens naudai institutą pripažinusi ir įtvirtinusi savo įstatymuose, buvo Prūsija. Prūsijos pavyzdžiu pasekė ir Vokietijos įstatyminė bazė, kur XIX a. pabaigoje trečiojo asmens naudai institutas buvo pripažintas visuotinai.
Sutarčių teisės principai ir trečiojo asmens naudai sutartys
Sutarties esmė - šalių tarpusavio susitarimas bei laisva jų valia. Sutarčių teisei būdingas konsensualizmo principas. Trečiojo asmens naudai sutartis neprieštarauja teisės principams, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisės sistema turi gerbti šalių ketinimus.
Trečiojo asmens teisės ir pareigos
Trečiojo asmens teisės išplaukia iš susitarimo prigimties ir sutarties tikslo. Trečiojo asmens naudai sutartis Vokietijos civilinei teisei svarbi, kaip priemonė spragoms deliktinėje teisėje šalinti.
Reglamentavimas įvairiose šalyse
Prancūzija
Prancūzijos teisės mokslas panaikinti romėnų teisės principą alteri stipulari nemo potest siekė jau XVIII a.
Anglija
Anglijos teisė vis dar laikosi sutartinių ryšių uždarumo principo (angl. doctrine of privity of contract). Tačiau egzistuoja išimčių, leidžiančių tretiesiems asmenims pasinaudoti sutartimi (angl. third party beneficiaries).
Lietuva
Lietuva taip pat priklauso kontinentinės teisės sistemai. Jau 1948 m. Civiliniame kodekse buvo numatyta galimybė sudaryti sutartis trečiojo asmens naudai. Naudos gavėju galėjo būti tiek fizinis, tiek ir juridinis asmuo. CK 6.191 str. 1 ir 2 dalys yra identiškos nuo 1964 m. Šis straipsnis numato, kad trečiasis asmuo, nedalyvavęs sudarant sutartį ir nebūdamas jos šalimi, įgyja savarankišką teisę reikalauti įvykdyti prievolę jo naudai.
1964 m. Civilinio kodekso 175 str. numatė trečiojo asmens išlygtą teisę pasinaudoti. 175 str. 2 d. reglamentuota, jog jeigu asmuo atsisakė nuo suteiktos jam sutartimi teisės, tai sudaręs sutartį asmuo gali pasinaudoti šia teise.
Praktiniai aspektai ir taikymas
Nagrinėjant bylas, svarbu atsižvelgti į tai, kas turi būti būdinga asmeniui, kurio naudai turi būti vykdoma sutartis. Kitaip tariant, tokiu atveju galima teigti, kad naudos gavėjas visada turi būti nustatytas sutartyje arba turi būti galimybė jį nustatyti.
Svarbu atskirti atsitiktinius ir numatomus naudos gavėjus. Atsitiktiniai naudos gavėjai nėra tiesiogiai įvardinti sutartyje ir neįgyja reikalavimo teisės. Pavyzdžiui, jei A ir B sudaro kompiuterio, kurį gamina C, pirkimo pardavimo sutartį, tai C šiuo atveju yra atsitiktinis naudos gavėjas. Tuo tarpu numatomi naudos gavėjai yra tie, kuriems sutarties įvykdymas tiesiogiai skirtas.
Taip pat galimos išimtys, kai sutartis sudaroma trečiojo, pavyzdžiui, dar negimusio, asmens naudai. Tokias išimtis numato, pavyzdžiui, Japonijos, Prancūzijos civilinė teisė.
Sutarties trečiojo asmens naudai sudarymo metu, trečiasis asmuo laikomas akceptavusiu siūlymą, kai sužinojęs apie tokią sutartį, siūlymo įvykdyti sutartį savo naudai tuojau pat neatmeta. O akceptavęs sutartį, asmuo tampa ne tik skolininko kreditoriumi, bet ir pradinės sutarties šalimi.
Apibendrinant, trečiojo asmens naudai institutas yra svarbus civilinės teisės elementas, leidžiantis lanksčiai reguliuoti sutartinius santykius ir užtikrinti trečiųjų asmenų interesus. Jo taikymas įvairiose šalyse skiriasi, tačiau bendras tikslas išlieka - užtikrinti teisingumą ir pusiausvyrą tarp sutarties šalių ir trečiųjų asmenų.
Pavyzdžiai
Draudimas
Trečiojo asmens naudai institutas labai svarbus draudimo srityje. Draudimo sutartyse dažnai numatoma, kad išmoka bus mokama ne draudėjui, o trečiajam asmeniui, pavyzdžiui, žalos atveju.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas
Visos Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šis draudimas reglamentuoja, kas turi būti būdinga asmeniui, kurio naudai turi būti vykdoma sutartis. Kitaip tariant, tokiu atveju galima teigti, kad naudos gavėjas visada turi būti nustatytas sutartyje arba turi būti galimybė jį nustatyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
LAT 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2023 m. vasario 9 d. 2023 m. vasario 2 d. 2023 m. sausio 19 d. 2022 m. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d.
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo Panevėžio rajono savivaldybės keleivių vežimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugų pirkimo II-IV dalių laimėtoju pripažintas trečiojo asmens UAB „Kautra“ pasiūlymas, teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą - panaikino skundžiamą perkančiosios organizacijos sprendimą dėl trečiojo asmens UAB „Kautra“ pasiūlymo pripažinimo Pirkimo II-IV dalių laimėtoju. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškinio argumentą, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ privalėjo savo pasiūlyme išviešinti autobusų lizingo davėjus kaip kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi.
VPĮ (2020 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-3258 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d.) 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio, techninio ir profesinio pajėgumo) ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. VPĮ 49 straipsnyje įtvirtinta tiekėjo teisė remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, siekiant pagrįsti atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs bei vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Kautra“, kaip lizingo gavėja, lizingo (finansinės nuomos) pagrindu įgis nuosavybės teise daiktus - autobusus. UAB „Kautra“ ir techninės registracijos liudijime nurodytus lizingo davėjus (lizingo bendroves) sieja prievoliniai santykiai, transporto priemonės trečiajam asmeniui perduotos valdyti ir naudoti verslo tikslais.
Teismo vertinimu, perkančiajai organizacijai nebuvo jokio pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymo vien remiantis ta aplinkybe, kad UAB „Kautra“, kaip lizingo gavėja, turi įsigijusi transporto priemones iš lizingo bendrovių. Lizingo davėjas neatliks jokių aktyvių veiksmų trečiojo asmens naudai, nevykdys jokių prievolių, kurias trečiasis asmuo prisiima vykdydamas viešojo pirkimo sutartį.
Teisėjų kolegija, remdamasi Pirkimo sąlygų, kuriose tiesiogiai įtvirtinta pareiga pateikti duomenis apie transporto priemonių, kurios nėra tiekėjo nuosavybė, valdymo ir naudojimo teisinį pagrindą, bei kasacinio teismo išaiškinimais, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ privalėjo savo pasiūlyme atskleisti autobusų lizingo davėjus kaip kitus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiamasi.
Pagal Pirkimo specialiųjų sąlygų 4 priedo „Pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos reikalavimai“ 3 lentelės 4 reikalavimą, jei sąrašuose nurodytos transporto priemonės nėra teikėjo nuosavybė, kartu pateikiamos nurodytų transporto priemonių turimos ar galimos pasitelkti nuomos sutartys, preliminarios sutartys ar kiti transporto priemonių nuomos ar panaudos galimybes, kitokį galimą disponavimą transporto priemonėmis patvirtinantys dokumentai.
Lizingo būdu įgytą daiktą tiekėjas valdo kaip savo paties turtą ir juo disponuoja savarankiškai, pats priimdamas sprendimus dėl daikto konkretaus naudojimo (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pats turtas (autobusai) dar nėra tiekėjos nuosavybė de jure, nesudaro pagrindo išvadoms, kad tokio turto valdymas reiškia tiekėjo ir kito ūkio subjekto (lizingo davėjų) bendradarbiavimą grindžiant atitiktį kvalifikacijos reikalavimui pagal VPĮ 49 straipsnio reikalavimus, nes iš esmės tiekėja valdo šį turtą kaip jo de facto (faktiškai) savininkė.
Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Kautra“ privalėjo išviešinti lizingo davėjus, įrodyti jų pajėgumo prieinamumą, o atsakovė - patikrinti lizingo davėjų atitiktį Pirkimo sąlygų reikalavimams. Toks reikalavimas buvo aiškiai nustatytas Pirkimo sąlygų 4 priedo 1 lentelėje, 3 lentelės 4 reikalavimu, Bendrųjų pirkimo sąlygų 29, 34 punktais.
tags: #nuomos #sutartis #gali #atitikti #sutarties #treciojo