Pastaruoju metu Lietuvoje stebimas butų nuomos kainų kilimas, ypač didžiuosiuose miestuose. Ši tendencija kelia klausimų tiek nuomininkams, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertams. Panagrinėkime, kokios priežastys lemia šį kainų augimą ir kokios tendencijos vyrauja nuomos rinkoje.
Šaltinis: Ober-Haus
Kainų Pokyčiai Didžiuosiuose Miestuose
Didžiuosiuose miestuose - Vilniuje ir Kaune, susidomėjimas butais nuomai nemažėja, o tie, kurie jau gyvena nuomojamame būste, stengiasi jį išlaikyti.
Vilnius
Nekilnojamojo turto portalas „Aruodas.lt“ informavo, kad pirmojo karantino metu Vilniuje butų nuomos kainos buvo sumažėjusios, tačiau jų kilimas pastebimas jau nuo antros vasaros pusės. „Rudenį ir konkrečiai šiuo metu vidutinė nuomos kaina Vilniuje yra didesnė nei vasarą - didėjo 5 proc. Už nuomą šį rudenį prašoma didesnės sumos nei pernai tuo pačiu metu - Vilniuje pasiūlos kaina didesnė apie 2 proc.“, - sakė portalo „Aruodas.lt“ vadovė Viktorija Steponavičiūtė.
Šiuo laikotarpiu Vilniuje ekspertai labiau pastebi nuomos rinkos stabilumą ir pastovumą. Jų teigimu, gyventojai nuomojasi drąsiau, labiau prognozuoja, ko galima tikėtis. „Nuomos kainos nesikeičia, bent jau šiuo metu. Buvo trumpalaikis efektas kovo-balandžio mėnesiais, jis tikrai buvo juntamas, nes buvo daug ir panikos ženklų, o dabar manau, kad nuomos rinka tikrai judanti yra. Taip pat, kaip ir judėjo. Nėra gal tokių aktyvumo mėnesių, kaip būdavo rugpjūčio mėnesį, kada studentai ir kiti žmonės grįždavo į darbus. Manau, kad ji pakankamai pastovi ir tos kainos stabilios“, - pasakojo nekilnojamojo turto brokeris Paulius Sakalis.
Kaunas
Pasak ekspertų, Kaune pastebimas nežymus nuomos kainų kilimas. Už nuomą šį rudenį prašoma didesnės sumos nei pernai tuo pačiu metu - Kaune pasiūlos kaina didesnė apie 10 proc.
To priežastis - nepalankios sąlygos pasiimti paskolą butui įsigyti. „Butų kainos šiai dienai nėra nukritusios, netgi, galėčiau pasakyti, yra pakilusios. Neženkliai, bet tikrai yra pakilusios, nors jau ir studentų bumas baigėsi. O pakilimas yra dėl to, kad žymiai sunkiau yra šiuo metu gauti būsto paskolas. Tai žmonėms nusikelia visi planai dėl būsto įsigijimo ir įsirengimo, tai nuomos rinka šiai dienai, ypač Kaune, nėra sustojusi“, - teigė Elvinas Meiliūnas NT „Saugi nuoma“ brokeris.
Klaipėda
Už nuomą šį rudenį prašoma didesnės sumos nei pernai tuo pačiu metu - Klaipėdoje pasiūlos kaina didesnė apie 2 proc.
Susidomėjimas Nuoma Nemažėja
Šiemet butų nuomos skelbimų peržiūrėta beveik ketvirtadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu. „Aruodas.lt“ pastebi, kad nuomos skelbimai tikrai domina ieškančiuosius. „Spalį skelbimų puslapių peržiūrėta vidutiniškai 6 proc. daugiau nei metų pradžioje - sausį, daugiausia nuomos skelbimų peržiūrėta rugpjūtį, gegužę ir balandį“, - teigė V. Steponavičiūtė.
E. Meiliūnas pastebi, kad masinio butų nuomos sutarčių nutraukimo šiuo laikotarpiu nematyti. Žmonės stengiasi tartis ir išlaikyti gyvenamąsias vietas. „Yra studentų nemažai, kurie yra išsinuomavę ir jų mokslai dabar yra perkelti į nuotolinį, tai taip, mes tariamės, derinamės su jais, bet vieni nutraukia sutartį ir, aišku, tada jie moka baudas arba mes gražiuoju susitariame. Kiti nori išlaikyti tą butą, tai savininkai eina į kompromisą, kad galbūt jie moka komunalinius mokesčius, bet tą butą laiko iki kažkiek tai mėnesių, žiūri, kaip bus toliau. Yra visokių variantų, bet masinio nuomos sutarčių nutraukimo šiai dienai kol kas nėra“, - teigė E. Meiliūnas.
Ekspertų nuomone, antrasis karantinas nekelia tokios panikos kaip pirmas, todėl nuomos rinkoje ir pastebimi kitokie nuomininkų veiksmai. „Antras karantinas žmonių taip negąsdina kaip pirmasis, nes labiau prognozuoja gal žmonės, ko tikėtis, ir ne taip jau baiminasi tiek nuomotis, tiek priimti sprendimus“, - sakė P. Sakalis.
Nuomininkai taip pat sulaukia ir daugiau pasiūlos, nes dabar pasiūla apie 16 proc. didesnė nei tuo pačiu laiku prieš metus.
Šaltinis: Youtube
NT Rinkos Apžvalga
Nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius teigia, kad pastaruoju metu būsto rinkoje stebimas suprastėjęs perkamumas. Tačiau tai lėmė ne būsto kainų kilimas, o pakilusios palūkanos, nes paties būsto kainos yra daugiau mažiau stabilios jau apie metus laiko.
„Pagrindinė būsto rinkos problema šiandien kyla dėl išaugusių palūkanų. Dalis pirkėjų nebegali gauti paskolos ar įpirkti būsto, kuris parduodamas tokiomis kainomis, kaip ir anksčiau. Šiandien tam kliudo suprastėjusios finansavimo sąlygos: net jei ir gali gauti paskolą, bankui reikia mokėti apie 4 proc. „Euribor“ ir apie 2 proc. maržą. Tai reiškia, kad gali tekti mokėti apie 6 proc. nuo paimtos paskolos, tad kartais nuomotis jau yra pigiau, nes nuomos kaina yra santykinai 4-5 proc. nuo turto kainos per metus. Lyginant šias eilutes, matome, kad būsto nuomos kaina yra mažesnė negu mokestis bankui“, - teigia A. Antanavičius.
Sulėtėjusį būsto perkamumą lemia ne tik mažesnė nuomos kaina, lyginant su mokesčiais bankui imant paskolą. Nekilnojamojo turto analitikas pastebi, kad dalis žmonių neskuba pirkti būsto dėl susiformavusių lūkesčių, kad galimai kainos kris, o, joms pamažėjus, bus galimybė įsigyti nekilnojamojo turto pigiau.
„Bendras požiūris ir kai kurios nuotaikos yra fundamentalios - pavyzdžiui, baimė dėl ekonomikos, miglota ateities perspektyva. Tačiau pagrindinė būsto pirkimo sulėtėjimo priežastis išlieka išaugusios palūkanos, kurios sukėlė visą grandinę tolimesnių priežasčių ir pasekmių“, - sako A. Antanavičius.
Anot nekilnojamojo turto analitiko, pagrindiniai pirkėjai būsto rinkoje šiandien yra žmonės, kurie perka būstą sau - nepaisant to, kad aplinkybės nėra palankios. Kol sau būstą perkančių gyventojų aktyvumas išlieka, šis laikotarpis bene labiausiai pristabdė investuotojus. Anot jo, būsto pirkimo lėtėjimas didžiąja dalimi šiandien vyksta dėl tų pirkėjų, kurie investuodavo perpardavimui ar nuomai, atsitraukimo.
„Investuotojai, perkantys būstą nuomai, nemaža dalimi atsitraukia. Jiems nėra didelio skirtumo, kur investuoti savo pinigus, o dažniausiai investuojama ten, kur galima uždirbti daugiau arba lengviau. Šiuo metu būsto rinka didelės grąžos nesiūlo ir nėra ženklų, kad kainos didės, tai lūkesčių investuoti yra gerokai mažiau. Nuomos rinka taip pat nerodo palankių perspektyvų, kad nuomos kaina turėtų didėti. Taigi, investuotojai pasitraukia į kitas investavimo priemones arba laukia geresnių laikų ir laiko pinigus banke“, - teigia A. Antanavičius.
Dabartinė situacija investavusių į nekilnojamąjį turtą anksčiau elgesio nekeičia. „Nebūčiau visiškai tikras, kad ta rinkos dalis, kuri jau yra investavusi seniau, nori išsitraukti savo investuotus pinigus ir padėti juos kažkur kitur. Dažnu atveju investicinius butus nuomai pirkėjai pirkdavo su idėja, kad tai bus jų pensijinis fondas ir saugiklis juodai dienai. Be abejo, pokyčiai vyksta - kažkas parduoda, kažkas galbūt jau atsikando to investavimo nuomai ir prireikė pinigų, ar nori pirkti būstą kitur, pajūryje ar užsienyje, nori turėti poilsio būstą. Tie pokyčiai vyksta natūralia eiga, o tokių išskirtinumų, kad labai viskas keistųsi ir pradėtų investuotojai bėgti iš šios rinkos - taip nėra“, - sako A. Antanavičius.
„Neinvestuojama taip aktyviai, kaip anksčiau, nes matematiškai tokie pirkiniai dabar nelabai apsimoka. O tie, kas investavo anksčiau, jų investicijos jau įdarbintos ir dirba savo darbą - generuoja pajamas“, - apibendrina A. Antanavičius.
Apie tai, kaip į pastarųjų mėnesių „Euribor“ pakilimas ir nekilnojamo turto kainos veikia lietuvių pirkimo ir pardavimo įpročius, paklausėme ir „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktoriaus Tomo Puliko. Jis taip pat pastebi, kad šiandien vyrauja pirkėjai, perkantys būstą savo reikmėms. „Nors išaugusios bazinės palūkanų normos turėjo įtakos NT rinkos aktyvumui ir būsto įperkamumui, pastebime, kad gyventojų poreikis būsto finansavimui, ypač skirto gyventi sau, tikrai išlieka“, - sako T. Pulikas.
Jis taip pat pažymi, kad ne visų tipų būstas šiandien yra vienodai paklausus tarp pirkėjų, ieškančių būsto sau. „Remiantis šių metų III ketvirčio duomenimis, apie du trečdaliai visų būsto finansavimo sandorių „Swedbank“ sudarė dėl butų įsigijimų. Vidutinis tokių butų plotas buvo apie 60 kv. m. Daugiausia sutarčių dėl būsto įsigijimo buvo sudaryta Vilniaus ir Kauno regionuose esantiems butams įsigyti“, - sako T. Pulikas.
Šaltinis: Aruodas.lt
Išvados
Apibendrinant galima teigti, kad butų nuomos kainų kilimą Lietuvoje lemia kelios priežastys:
- Ribotos galimybės gauti būsto paskolą
- Didėjantis susidomėjimas nuoma
- Investuotojų atsitraukimas nuo NT rinkos
- Ekonominė situacija ir infliacija
Nors kainos didėja, nuomos rinka išlieka aktyvi, o žmonės stengiasi išlaikyti savo nuomojamus būstus. Ateityje, atsižvelgiant į ekonomines tendencijas ir būsto įperkamumo pokyčius, galima tikėtis tolimesnių nuomos rinkos pokyčių.