Kada nuomininkai turi informuoti nuomojamo buto savininką: svarbūs aspektai ir patarimai

Buto nuoma - populiari ir tuo pačiu vis populiarėjanti paslauga. Nors įprastai butus nuomojasi studentai, jaunos šeimos arba į miestą neseniai atsikraustę žmonės, tačiau žinios apie nuomą gali praversti kiekvienam iš mūsų. Pirmas dalykas, ką reikia žinoti nuomojantis butą - ne visi nuomotojai bus tokie patys.

Jeigu praėjusi patirtis buvo gera ar bloga, tai tikrai nereiškia, kad ir kita patirtis bus tokia pati. Tačiau vieni žmonės mėgsta dažniau užsukti, domėtis ir stebėti viską iš arčiau bei jaudinasi dėl to ar nuomojamame bute vyrauja tvarka. Kad ir kokio nuomotojo bute atsirastumėte, svarbu atitikti jo lūkesčius (nuomą mokėti laiku, negadinti turto, palaikyti tvarką) bei prisitaikyti prie jo nustatytų sąlygų.

Šiame straipsnyje aptarsime, kada nuomininkai turi informuoti nuomojamo buto savininką, kokios yra nuomininkų ir nuomotojų teisės bei pareigos, ir kaip tinkamai sudaryti nuomos sutartį, kad išvengtumėte nesusipratimų ateityje.

Nuomos sutartis: esminiai aspektai

Jeigu nuomojatės būstą be sutarties, iš tiesų esate netiesioginiai nuomotojo geros valios įkaitai. Jeigu sudarėte sutartį, nepakliūsite į nesąžiningo elgesio pinkles bei apsaugosite savo depozitą ir galėsite jaustis ramiau dėl savo gyvenamosios vietos ir stabilumo.

Nuomos sutartis - tai abipusė sutartis, kurioje nuomotojas suteikia būstą nuomininkui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomą. Tačiau kartais nuomininkai nesilaiko savo įsipareigojimų ir nesumoka nuomos, kas gali sukelti nemažai problemų tiek nuomotojui, tiek nuomininkui.

Nuomos sutartyje turi būti nurodyti bent šie dalykai:

• adresas
• kambarių/patalpų skaičius
• plotas
• inžinerinė/techninė įranga
• naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos
• nuomos mokestis ir mokėjimo terminai
• atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka

Taip pat atskira nuomos sutartimi negalima išnuomoti pereinamojo kambario ar negyvenamo kambario (tualeto, sandėliuko, virtuvės). Tai nuomojama tik kartu su kitomis patalpomis.

Sutarties šalims siekiant didesnės teisių garantijos, yra rekomenduotina sudarytą nuomos sutartį išviešinti, ją įregistruojant viešame registre. Pavyzdžiui, nuomos sutarties išviešinimas garantuoja nuomininkui, kad keičiantis išnuomoto būsto savininkui nuomos sutartis liks galioti, t.y., kad naujasis būsto savininkas neturės teisės nutraukti nuomos sutarties, teigdamas, kad jo ir nuomininko nesieja jokia sutartis.

Primintina, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Nepaisant trumpo sutarties galiojimo termino, rekomenduojama nuomojant gyvenamąjį būstą sudaryti rašytinę nuomos sutartį ir į ją įtraukti sąlygas dėl būsto terminuotos sutarties nutraukimo.

Dažniausios klaidos sudarant buto nuomos sutartį

Viena iš dažniausių klaidų - neįvardijamos visos esminės sąlygos, dėl ko vėliau kyla nesusipratimai. Sutartyje neparašoma, kurią dieną turi būti atliekamas mokėjimas, neaišku, ar nuomininkas moka už praėjusį ar einamą mėnesį, o kartais išvis neaptariamas joks mokėjimo grafikas. Taip pat dažnai pasirašoma neterminuota sutartis, neįtraukiant sąlygų dėl nutraukimo termino ar šalių įspėjimo tvarkos, o tai sukelia neapibrėžtumą tiek nuomininkui, tiek nuomotojui.

Trūksta aiškumo ir dėl komunalinių išlaidų - nepriskyrus atsakomybių, sąskaitos gali virsti ginčų priežastimi. Visos šios klaidos lengvai išvengiamos, jei naudojamasi aiškiu, pilnu ir teisiškai patikrintu sutarties šablonu.

Kita dažna klaida - neįvardijami visi asmenys, kurie gyvens bute, arba nenurodoma, kad gyventi gali tik sutartyje įrašyti asmenys. Taip pat dažnai neaptariamas naminių gyvūnų laikymas, o jų atsiradimas be sutikimo gali sukelti konfliktų ar nuostolių.

Jei sutartį pasirašo ne būsto savininkas, o jo sutuoktinis, draugas, mama ar močiutė - tokia sutartis yra teisiškai negaliojanti, nebent tas asmuo turi notariškai patvirtintą įgaliojimą. Nuomininkas turėtų paprašyti būsto nuosavybės dokumento kopijos ar bent pamatyti nuosavybės dokumentus, kad įsitikintų, jog sutartį pasirašo tikrasis turto savininkas.

Atskirai paminėtinas buto priėmimo-perdavimo aktas - tai priedas prie sutarties, kuriame nurodoma buto būklė, inventorius, baldai, technika bei pridėtos nuotraukos. Šis dokumentas ypač svarbus kilus ginčui dėl žalos ar depozito - be jo nuomotojas ar nuomininkas neturės įrodymų, kokia buvo pradinė būklė.

Nuomininko teisės ir pareigos

Nuomininkas turi labai daug ir labai įvairių teisių. Jūs turite teisę gyventi nuomojame bute iki paskutinės dienos, kuri numatyta sutartyje.

Kaip nuomininkai, privalote daryti viską, kad kuo labiau išsaugotumėte baldus, buitinę techniką, įrangą ir kitus daiktus, esančius bute.

Be savęs ir savo šeimos narių (dėl kurių sutarta) nuomininkas gali pakviesti kitų laikinų gyventojų (pvz. draugą), bet tik su nuomotojo sutikimu.

Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui.

Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. “Nuoma vieneriems metams”), tai privaloma sutartį surašyti raštu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama ir nesinuomojama iš įmonės ar valstybės, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant).

Kada nuomininkas privalo informuoti nuomotoją?

Specialistė norintiems išnuomoti būstą rekomenduoja įsivertinti esamą objekto būklę. Taip pat, pravartu būtų susitarti, jog nuomininkai, pastebėję galimą gedimą, apie tai kuo greičiau informuotų savininką.

Dažnai kyla klausimai, kas galima, o kas negalima įsikėlus į nuomojamą būstą. Informaciją apie savo įsipareigojimus rasite sutartyje.

Visgi, jeigu reikalingas rimtesnis remontas - nieko patys nedarykite ir visuomet derinkite darbus su buto šeimininkais.

Nuomininkas turėtų informuoti nuomotoją šiais atvejais:

• Apie bet kokius gedimus: vandentiekio, elektros, šildymo sistemos ar kitos įrangos gedimai.
• Apie avarijas: užliejimas, gaisras ar kitos nelaimės.
• Apie planuojamus remonto darbus: net jei norite tik perdažyti sienas.
• Apie ketinimą laikyti naminius gyvūnus: jei tai nebuvo aptarta sutartyje.
• Apie planuojamus ilgesnius išvykimus: kad nuomotojas galėtų prižiūrėti būstą.

Ką daryti, jei nuomininkas nemoka nuomos?

Tačiau kartais nuomininkai nesilaiko savo įsipareigojimų ir nesumoka nuomos, kas gali sukelti nemažai problemų tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Ką daryti, jei nuomininkas nemoka nuomos, ir kokie teisiniai aspektai svarbūs šioje situacijoje?

1. Supraskite savo teises ir pareigas: Pirmiausia svarbu žinoti, kokios yra jūsų teisės pagal nuomos sutartį. Jei nuomininkas atsisako sumokėti nuomą, turite teisę reikalauti sumokėti šią sumą pagal sutartį.
2. Susisiekite su nuomininku: Pirmas žingsnis turėtų būti bandymas išspręsti problemą taikiai. Pasikalbėkite su nuomininku ir pasiteiraukite, kodėl nuomos mokestis nebuvo sumokėtas.
3. Siųskite raštišką įspėjimą: Jei tiesioginis susisiekimas nesuteikia rezultatų, galite parašyti oficialų raštišką įspėjimą nuomininkui.
4. Kreipkitės į teismą: Jei nuomininkas ir po įspėjimo nesumoka nuomos mokesčio, galite kreiptis į teismą.
5. Sutarties nutraukimas: Jei nuomininkas ir toliau nesumoka nuomos ir nesiekia spręsti šios problemos, galite turėti teisę nutraukti nuomos sutartį. Svarbu, kad nutraukimo procesas būtų atliktas teisėtai ir pagal sutarties sąlygas.
6. Teisinės pagalbos paieška: Jei nesate tikri dėl savo teisių ir norite užtikrinti, kad jūsų veiksmai būtų teisėti, galite pasikonsultuoti su teisininku.

Kaip apsisaugoti nuo nemokių nuomininkų?

Kiekvienas žmogus, kuris nuomoja savo turtą nerimauja dėl nemokių nuomininkų. Deja, šimtaprocentinių garantijų, kad nebūsite apgauti, Jums negalės suteikti net griežčiausia nuomos sutartis ar geriausia nuomos agentūra. Jeigu žmogus yra nusiteikęs Jums pakenkti, jis vis tiek ras būdą kaip tai padaryti.

Patikrinti galite paprašydami buvusių nuomotojų telefono numerio ir pasikalbėti su jais apie buvusius nuomininkus. Jeigu Jūsų nuomininkas yra jaunas žmogus, paprašykite, kad tėvai už jį garantuotų. Taip pat turite įsitikinti, kad būsimi Jūsų nuomininkai yra dirbantys ir gauna pajamas, nes turite įsitikinti, kad Jie turės iš ko mokėti Jums nuomos mokestį.

Nuomininko patikros žingsniai:

• Paprašykite kontaktų iš buvusių nuomotojų.
• Jei nuomininkas jaunas, reikalaukite tėvų garantijos.
• Įsitikinkite, kad nuomininkas dirba ir turi stabilias pajamas.
• Patikrinkite nuomininko kreditingumo istoriją.

Jeigu vis dėl to susidursite su piktybiškais nuomininkais, kurie nenorės mokėti Jums nuomos mokesčio, deja, Jums liks tik viena išeitis - teisinis kelias. Fizinius asmenis iš gyvenamųjų patalpų galėsite iškeldinti tik teismo nustatyta tvarka.

Nelaimingi atsitikimai nuomojamame būste

Nelaimingi atsitikimai nuomojame būste paprastai perauga į nemalonias, sudėtingai sprendžiamas situacijas. Patirtą žalą seka diskusijos ir ginčai - kas turėtų atsakyti už nuostolį ir kam reikėtų atlyginti žalą?

Draudikų skaičiavimai parodo, jog daugiausiai nuostolių namuose sukuria gaisras ar kitos gamtos jėgos, taip pat - užliejimas vandeniu. Užliejimai įvyksta prakiurus vamzdžiams, trūkus skalbimo mašinos žarnelei ar dėl kitokių santechnikos gedimų. Užliejimas vandeniu - tai viena dažniausiai pasitaikančių, be to, viena nuostolingiausių nelaimių, galinčių padaryti žalą būstui.

Specialistė pataria sudarant sutartį dokumentuoti būste esančius objektus, įvardyti baldų ir buitinės technikos būklę ir vertę, apibrėžti defektus ir trūkumus. Geriausia tai pateikti kartu su nuotraukomis, kurios nurodo kaip objektas atrodė sutarties pasirašymo dieną.

I. Specialistė pateikia pavyzdį - šiek tiek užliejęs butą ir taip apgadinęs parketą nuomininkas nedrįsta apie nelaimingą atsitikimą informuoti savininko ir situaciją bando išspręsti savarankiškai arba palieka nesutvarkytą.

Draudimo bendrovės būstą, kuriame gyvena nuomininkai laiko padidintos rizikos objektu. Specialistė paaiškina - svetimo turto žmonės paprastai nevertina taip, kaip nuosavo, todėl nuomininkams neretai tenka pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu.

Prieš pasirašant būsto nuomos sutartį, abi pusės turėtų aptarti potencialias žalų situacijas ir sutarti dėl saugiklių, kurie padėtų kompensuoti patirtus nuostolius.

Viena iš apsaugos nuo ginčo forma gali būti draudimas, todėl prieš pasirašant nuomos sutartį nuomininkas turėtų pasidomėti, ar pats būstas yra apdraustas. Jei tokia apsauga yra - lieka pasirūpinti turto draudimu. Svarbu suprasti, kad net jei ir yra paties pastato draudimas, turto draudimas yra atskira draudimo sritis. Todėl jei nelaimės atveju nukenčia nuomininko turtas, kaip kad kompiuteris, rūbai, papuošalai, buitinė technika ar kitas asmeninis turtas, už tai atsako pats nuomininkas.

Iškeldinimas

Vis dažniau mūsų šalies gyventojai gyvenamosiomis patalpomis naudojasi nuomos, o ne nuosavybės teisės pagrindais. Nuomininkai neretai susiduria su įvairiais sunkumais, kurie jiems trukdo tinkamai vykdyti nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Iškeldinimo procesas nuomos sandorio šalims yra sudėtinga, varginanti ir kartais emociškai sunki procedūra. Tačiau dažnu atveju yra neišvengiama, siekiant atkurti teisingumą ir garantuoti nuomotojo teisę nevaržomai valdyti bei naudotis nuosavu turtu.

Antra, įstatyme yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta ir nuomininkai iškeldinti tik teismo tvarka.

Nuomotojas, siekiantis vienašališkai nutraukti neterminuotą būsto nuomos sutartį (be priežasties), privalo raštu įspėti nuomininką prieš šešis mėnesius.

Apie ketinimą nutraukti terminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su nuomininku turi jį raštu informuoti per protingą terminą. Jis turėtų būti ne trumpesnis kaip 3 mėnesiai.

Šio termino nuomotojas gali nepaisyti, kai nuomininkas nuolat (ne trumpiau kaip 3 mėnesius) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, gadina nuomojamos patalpos kokybę, savo elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi kartu ar greta kitiems asmenims arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai.

Yra nustatyta teisinė tvarka, pagal kurią nuomininkas gali būti iškeldinamas. Be to, iškeldinimą vykdo tik antstoliai teisės aktų nustatyta tvarka.

Antstolis siunčia registruotu paštu laišką-pranešimą ne vėliau kaip prieš 5 dienas prieš iškeldinimo dieną.

Tuo atveju, kai iškeldinamasis geruoju neišsikeldina ir piktybiškai trukdo iškeldinimo procesą pagal vykdomąjį raštą, yra kviečiami du kviestiniai - policija ir gali būti kviečiamas turto saugotojas, - jeigu tuo atveju jis reikalingas.

Antstolis surašo turto aprašą ir iškeldinimo protokolą. Turto apraše antstolis aprašo ir įkainoja iškeldinamo asmens patalpoje esantį turtą.

Mokesčiai už nuomą

Nuomojant būstą legaliai, reikia mokėti mokesčius valstybei. Yra du būdai tai padaryti:

• Pagal verslo liudijimą. Tai yra fiksuotas metinis mokestis. Kainos skirtinguose miestuose skiriasi.
• 15 proc. GPM. Gyventojų pajamų mokestis yra 15 proc. nuo gautų pajamų.

Aritmetika paprasta. Jei Vilniaus mieste nuomojate vienam fiziniam asmeniui visus metus ir gaunate stabilias pajamas, didesnes, nei 4650 eurų (po 380 eur. per mėnesį), labiau apsimoka verslo liudijimas. Jei per metus iš nuomos gaunate mažiau, nei 4650 eurų pajamų, tada labiau apsimoka mokėti GPM. Panašiai ir su kitais didmiesčiais. Rajonuose verslo liudijimo nauda yra akivaizdi.

Mokesčių palyginimas:

Nepageidaujami nuomininkai

Būstų nuomos rinkai išliekant populiariai, nuomojamų būstų savininkams tai suteikia galimybę ne tik paprašyti didesnės nuomos kainos, bet ir pasirinkti pačius nuomininkus.

Veiksnys, kuris dažniausiai užkerta kelią išsinuomoti būstą, yra augintiniai. Pasak specialistų, nuomotojams nepatinka ir gyventojai su mažais vaikais. Taip pat vengia rūkančių, turinčių žalingų įpročių ar nemokių asmenų.

tags: #nuomininku #prasome #informuoti #nuomojamo #buto #savininka