Būsto Nuoma su Užsieniečiais: Reikalavimai, Aspektai ir Patarimai Lietuvoje

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje patiria įvairių iššūkių ir pokyčių, ypač dėl geopolitinės situacijos ir didėjančio užsieniečių susidomėjimo įsigyti būstą šalyje. Lietuvoje daugėjant užsieniečių, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi nuomojant būstą.

Užsieniečių Nuomininkų Teisinė Padėtis Lietuvoje

Kadangi Lietuvoje vis dažniau būstas yra nuomojamas užsieniečiams - karo pabėgėliams iš Ukrainos, vis dažniau nuomotojams kyla klausimų dėl tokių nuomininkų teisinės padėties. Viena vertus, užsieniečių, kaip nuomininkų, teisinis statusas niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos piliečių, kaip nuomininkų.

Taigi, tiek užsieniečiai, tiek Lietuvos Respublikos piliečiai turi tas pačias teises ir pareigas, susijusias su nuomos teisiniais santykiais, kai nuomos objektas yra Lietuvos Respublikoje. Todėl nuomos sutartyje tokiu atveju siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nuomos sutarties šalys (nuomininkas ir nuomotojas), aiškindami ir vykdydami šią sutartį vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

Tokiu atveju, ginčui, kilusiam iš nuomos teisinių santykių, išspręsti bus taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie taikomi ir įprastai, kai nekilnojamąjį turtą nuomojasi ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomotojai, nuomojantys nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, neturėtų išsigąsti užsieniečio nuomininko prašymo deklaruoti gyvenamąją vietą nuomos objekte, kadangi gyvenamosios vietos deklaravimas užsieniečiams gali būti privalomas, siekiant įsidarbinti, studijuoti ar gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje.

Be kita ko, gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame objekte yra galimas tik nekilnojamojo turto savininkui (nuomotojui) sutikus, t. y. joks nuomininkas negali deklaruoti gyvenamosios vietos nuomojamame būste be savininko sutikimo, todėl sprendimas, ar leisti nekilnojamame objekte deklaruoti užsieniečiui savo gyvenamąją vietą išimtinai priklauso nuomotojui.

Vertėtų pabrėžti ir tai, kad nuomotojai, kaip būsto savininkai, bet kuriuo metu galės panaikinti nekilnojamame turte deklaruotus asmenis ir tai nereikalaus didelių laiko ir (ar) piniginių sąnaudų.

Tokiu atveju, nuomos sutartyje galėtų būti įtvirtinta nuostata dėl leidimo / neleidimo užsieniečiui deklaruoti gyvenamąją vietą ir nurodyti laikotarpį, kuriuo suteikiama teisė užsieniečiui deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame objekte, kadangi nuomos sutartyje nurodytam laikotarpiui pasibaigus, užteks tik pateikti nuomos sutarties kopiją ir tokiu atveju susidarys teisinis pagrindas išdeklaruoti užsienietį asmenį iš nuomojamojo nekilnojamojo turto objekto.

Migracijos departamentas informuoja, kad 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi.

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi: Tokiu atveju duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.

Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje.

Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi: Pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.

Primename, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.

Nuomos Sutarties Sudarymo Ypatumai su Užsieniečiais

Sudarant nuomos sutartį su užsieniečiu svarbu paruošti ir pateikti susipažinti bei pasirašyti nuomininkui nuomos sutarties vertimą į užsieniečiui suprantamą užsienio kalbą. Tuomet, kai nuomos sutartis bus pasirašyta abiem sutarties šalims suprantamomis kalbomis, nuomotojas bus apsaugotas nuo užsieniečio galimų pareikšti reikalavimų pripažinti atitinkamas sutarties nuostatas negaliojančiomis, t. y. nuomininkas neturės teisės gintis tuo, jog nesuprato nuomos sutarties turinio ir nuomos sutarties pagrindu prisiimtų pareigų.

Nuomos sutartyje patariama nusimatyti nuomos sutarties nutraukimo atvejus, leisiančius paprasčiau nutraukti nuomos teisinius santykius, t. y. gali būti numatyti tokie sutarties nutraukimo atvejai, kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, gadina turtą ir pan.

Papildomai gali būti aptarti atvejai, kuomet nuomos sutartis nutraukiama kurios nors iš šalių iniciatyva įspėjus kitą šalį prie sutartyje sulygtą įspėjimo terminą, pavyzdžiui, prieš mėnesį dėl bet kokių priežasčių ir nesant kitos šalies kaltės.

Pasirašant nuomos sutartį tiek su ukrainiečiais ar kitais užsieniečiais, tiek su Lietuvos Respublikos piliečiais, visais atejais svarbu fotonuotraukomis užfiksuoti nuomojamo turto esamą būklę ir jas pridėti prie nuomos sutarties, nes tokiu atveju palengvinamas žalos, galimai padarytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginimo klausimo išsprendimas.

Klausimai, susiję su užsieniečio nuomininko, kuris turi nepilnamečių vaikų, iškeldinimu, iš esmės niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos piliečio, kaip nuomininko, kuris turi nepilnamečių vaikų, iškeldinimo iš nuomojamojo nekilnojamojo turto. Visų pirma, tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi nuomos sutartyje sulygtomis nuomos sutarties nutraukimo sąlygomis ir tik tuomet, jeigu nuomininkas (galioja tiek užsieniečiui, tiek Lietuvos Respublikos piliečiui) piktybiškai neišsikrausto, tuomet nuomotojas savo pažeistas teises gali ginti teisme.

Kilus ginčui dėl iškeldinimo gali būti apsunkintas dokumentų įteikimas, todėl nuomos sutartyje tikslinga aptarti tikslius el. pašto adresus.

Rizikos ir Kaip Jų Išvengti

Sugadinti baldai, neapmokėtos sąskaitos už komunalines paslaugas, nepatenkinti kaimynai - tokie rūpesčiai slegia su nesąžiningais nuomininkais susidūrusius būstų savininkus. Tuo metu nuomininkai stebisi, kodėl iš jų yra prašoma pinigų į priekį ar užstato, pasirašyti detalią sutartį ar papasakoti, kokioje įmonėje ir kokį darbą dirba.

Prieš įsileidžiant į savo būstą nuomininkus, kokios socialinės grupės ar tautybės jie bebūtų, pirmiausiai patariama išsiaiškinti, ar jie yra finansiškai pajėgūs mokėti sutartą nuomą. Tam kartais gali pakakti kelių klausimų - kur ir kokį darbą žmogus dirba, jeigu nedirba, kas užtikrina jo finansinį stabilumą.

Kitas vienas paprasčiausių būdų siekiant sumažinti riziką, kad nuomininkas pabėgs nesusimokėjęs ar pridaręs žalos, - pasirašyti detalią ir abiem pusėms suprantamą bei priimtiną būsto nuomos sutartį. Joje turėtų būti išdėstytos ne tik nuomos ir komunalinių paslaugų mokėjimo sąlygos, kiti abiejų pusių susitarimai bei įsipareigojimai, bet ir detaliai išvardyti bute esantys daiktai, jų vertė, būklė.

Brokeriai pataria sutartyje aprašyti netgi būsto defektus. Tokiu atveju užtikrintai jausis nuomininkai - joks nesąžiningas šeimininkas sutarčiai pasibaigus negalės reikalauti kompensacijų už neva nubraižytas sienas ar kitą žalą.

Nuoma už kelis mėnesius į priekį ir užstatas, kuris grąžinamas sutarčiai pasibaigus, leis ramiau jaustis tiek nuomininkams, užtikrintiems, kad staiga neatsidurs gatvėje, tiek būstą perleidusiems savininkams.

Kita bėda, su kuria dažnai susiduria būstų šeimininkai, nuomininkų skolos už komunalines paslaugas. NT brokeriai siūlo kelis būdus šiai bėdai išspręsti - galima visas sąskaitas laikinai perrašyti nuomininkų vardu arba kas mėnesį apsilankyti bute, nusirašyti skaitiklių rodmenis ir už paslaugas sumokėti patiems šeimininkams.

Pasak brokerės, kasmėnesinis apsilankymas bute būtų dar ir prevencijos priemonė - galima stebėti, kokia būsto būklė, ar nuomininkai tvarkingi.

Tačiau neapmokėtų komunalinių paslaugų naštą kartais netyčia užsikrauna ir nuomininkai. Todėl Rasa siūlo išsiaiškinti, ar prieš įsikraustant į nuomojamą būtą jame nėra įsiskolinimų - ypač didelės sumos gali susidaryti už paslaugas šildymo sezono metu.

Nuomotojų ir Nuomininkų Patirtys

Lietuviai viešojoje erdvėje diskutavo, kodėl vertėtų arba nevertėtų savo būstų patikėti atvykėliams iš užsienio. Vieni pasakojo, kad kitataučiai - daug tvarkingesni nuomininkai, nei lietuviai. Tačiau daug buvo tokių, kurie savo būstą nuomoti užsieniečiams griežtai atsisako. Dalinosi istorijomis, kaip kitų šalių piliečiai sujaukė jų namus ir pabėgo, tad niekas negalėjo atlyginti nuostolių.

Vis tik didžioji dalis komentatorių pripažino, kad nuomininkų pasitaiko visokių ir tai nepriklauso nuo tautybės. „Vien tai, kad nuomininkas bus lietuvis, niekaip negarantuoja tvarkos“, - atkreipė dėmesį viena mergina. Kita papasakojo, kad būstą nuomoja Indijos piliečiams ir jie - patys tvarkingiausi nuomininkai ir mokėtojai.

Diskriminacijos Klausimai

Dauguma savininkų prašydami išnuomoti jų būstą, iškart įspėja, kokie nuomininkai nepageidaujami. Į šį sąrašą pakliūva ir užsienio piliečiai. Pasak jos, kartais situacijos nepalengvina net ir pačių lietuvių tarpininkavimas. Neretai savininkus išgąsdina ir užsieniečių prašymas leisti deklaruoti gyvenamąją vietą bute. Daugeliui atrodo, kad tai vis dar ilga ir sudėtinga procedūra, o prireikus bus sudėtinga ją nutraukti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė neslėpė, kad situacija - be abejonės liūdina. Anot jos, faktas, kad asmuo yra užsienietis, neturėtų būti kriterijus sprendžiant dėl nuomos paslaugos suteikimo.

Pašnekovė paminėjo, kad Lygių galimybių įstatymas numato draudimą diskriminuoti asmenis dėl jų tapatybės bruožų, tokių kaip lytis, tautybė, religija, amžius, negalia ir kiti įstatyme numatyti pagrindai, kai teikiamos paslaugos. Todėl, jei žmogus susiduria su tokia situacija, gali kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl diskriminacijos.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė įvardijo, kad būsto nuomos rinkoje, kaip ir kitose srityse, galioja Lygių galimybių įstatymas. Pagal jį, paslaugų teikėjai (įskaitant nuomotojus) visiems vartotojams privalo sudaryti vienodas sąlygas gauti tokias pačias paslaugas. Taip pat taikyti vienodas apmokėjimo sąlygas, garantijas nepaisant asmenų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

Statistika: NT Objektų Įsigijimas Lietuvoje

Pateikiame statistiką apie NT objektų įsigijimą Lietuvoje pagal šalis:

tags: #nuoma #su #uzsienio #pileiciu