Pesticidai - tai grupė cheminių medžiagų, kuriomis naikinami žemės ūkio ir miško kenkėjai, įvairios ligos. Jie naikina ligas sukeliančius ir keliančius grėsmę visuomenės sveikatai organizmus, naikina pasėlius pažeidžiančius vabzdžius, grybus ir piktžoles, kontroliuoja kenkėjus, kurie gadina visuomenės saugumui gyvybiškai svarbius namus ir statinius. Apsaugos funkcijai įgyvendinti pesticidai pasižymi bendra savybe - toksiškumu, kurio raiška priklauso nuo pesticido poveikio laiko.
Pesticidų purškimas laukuose. Šaltinis: Wikipedia
Pesticidų Naudojimas ir Rizika
Pažymėtina, kad ūkininkai skatinami gaminti ekologiškus maisto produktus, tačiau tai nereiškia, kad ekologiško produkto sudėtyje nėra pesticidų. Tokių produktų sudėtyje gali būti natūralių (ne žmogaus pagamintų) pesticidų, kurie rūšiuojami pagal laukiamą toksiškumą organizmui ir aplinkai.
Šiuo metu nustatomų pesticidų likučių maiste keliama rizika vartotojams skaičiuojama vertinant kiekvieną pesticidą atskirai, tačiau Europos Sąjungos reglamentuose numatyta ir turi būti nagrinėjamas suminis ir sinerginis pesticidų, esančių maiste ir pašaruose, poveikis.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 2008 iki 2012 metų į Lietuvą įvežtų pesticidų kiekis padidėjo nuo 414 tonų iki 2902 tonų per metus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais į Lietuvą importuota 13045,9 tonų augalų apsaugos priemonių, 2015 metais - 13162,9 tonų, 2016 metais - 14575,9 tonų, o 2017 metų sausį - rugpjūtį importuota 13059,4 tonų pesticidų. Daugiausiai pesticidų importuota 2016 metais.
Į Lietuvą įvežama pesticidų iš Vokietijos, Prancūzijos, JAV, Suomijos. Vieni iš jų naikina piktžoles (herbicidai), kiti - augalais mintančias erkes (akaricidai), moliuskus (moliuskocidai), augalų lapus (defoliantai), grybus (fungicidai), vabzdžius (insekticidai) arba apsaugo augalų sėklas nuo grybelinių ligų (beicai). Šios cheminės medžiagos kelia nemažą pavojų gamtai, vandens telkiniams, vabzdžiams, gyvūnams ir su jais dirbantiems žmonėms.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas akcentuoja, kad visi augalų apsaugos produktai nėra pigūs, todėl ūkininkams ir finansiškai nenaudinga viršyti naudojimo instrukcijoje nustatytus kiekius. Ūkininkai deklaruoja, kad pesticidus naudoja tik tada, kai būtina, ir laikosi visų nustatytų reikalavimų dėl naudojimo normų.
Pesticidai - tai preparatai, kurie turi vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų ir yra naudojami augalams nuo kenksmingų organizmų (įvairių gyvūninių kenkėjų, virusų, bakterijų, grybų) apsaugoti, nereikalingiems augalams naikinti bei augalų gyvybiniams procesams reguliuoti.
Šiuo metu Lietuvos rinkoje registruota apie 230 augalų apsaugos produktų profesionaliam naudojimui. Šių pesticidų pavojingumas žmogaus sveikatai yra nevienodas.
Pagal toksiškumą skiriamos šios augalų apsaugos produktų pavojingumo kategorijos: labai toksiškos, toksiškos, kenksmingos, ardančiosios (ėsdinančios), dirginančios, jautrinančios (sukeliančios alergiją), kancerogeninės, toksiškos reprodukcijai bei mutageninės.
Yra pesticidų, kenkiančių žmogaus nervų, endokrininei ir imuninei sistemai.
Siekdami apsaugoti gyventojus nuo nepageidautino pesticidų poveikio, Europos Komisija 2020 m. spalio 14 d. paskelbė naują cheminių medžiagų strategiją tvarumui užtikrinti. Komisija planuoja imtis veiksmų, kad iki 2030 m. 50 proc. būtų sumažintas cheminių pesticidų naudojimas ir jų keliama rizika, įskaitant pavojingesnių pesticidų naudojimą.
Strategijai įgyvendinti Komisija:
- rems mokslinių tyrimų projektus siekdama įvairinti alternatyvias kenkėjų kontrolės strategijas, priemones ir technologijas ir nustatyti pesticidų naudojimo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
- imsis priemonių paspartinti mažesnės rizikos augalų apsaugos produktų kūrimą, nustatydama 2030 m. tikslą laipsniškai atsisakyti didelės rizikos pesticidų;
- pripažins cheminę taršą (įskaitant pesticidus) kaip vieną iš pagrindinių biologinės įvairovės krizės veiksnių ir pateiks teisinius pasiūlymus, kaip išspręsti patvarių, kaupiamų ir judančių cheminių medžiagų aplinkoje problemas ir jų neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai;
- užkirs kelią endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų poveikiui, nes įrodyta, kad šios medžiagos prisideda prie reikšmingo lėtinių ligų padaugėjimo, o kai kurie iš jų gali sutrikdyti imuninės sistemos atsaką.
Pesticidų poveikis organizmui
Pesticidų poveikis organizmui gali būti ūmus ir lėtinis.
Ūmus poveikis
Patekus pesticidams į organizmą per burną, per odą ar įkvėpus gali pasireikšti ūmaus apsinuodijimo simptomai: pykinimas, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas, odos sudirginimas, bėrimas, nosies, gerklės deginimas, dusinimas, galvos skausmas, svaigimas. Šie ūmaus apsinuodijimo pesticidais reiškiniai panašūs į peršalimą ar gripą. Apsinuodijimo rizika tiesiogiai priklauso nuo pesticido toksiškumo ir jo poveikio laiko.
Dauguma pesticidų, naudojamų nesilaikant instrukcijų, gali sukelti ūmų apsinuodijimą jais.Vis tik didesnioji dalis pesticidų, kelianti grėsmę sveikatai dėl ūmaus poveikio, yra kenksmingi juos prarijus (herbicidai Aminopielik 600 SL, Optica trio, fungicidai Amistar Xtra, Orius 250 EW, insekticidai Mavrik 2F, Vertimec 018 EC, beicai Modesto, Raxil extra ir kt.), nemažai pesticidų yra kenksmingi įkvėpus (pavyzdžiui, fungicidai Acanto 250 SC, Amistar opti 480 SC, Bravo 500 SC, Folpan 80 WDG, Opus ir kt.).Registruotų pesticidų sąraše yra tokių, kurie turi šias abi savybes (fungicidai Opera N, Archer Top 400 EC, Input 460 SC, herbicidai Pyramin Turbo, insekticidai Actellic 50 EC, Bulldock 025 EC, Calypso 480 SC, Karate Zeon 5 CS ir kt.) arba net tris - kenksmingi įkvėpus, susilietus su oda ir prarijus (fungicidas Falcon 460 EC, herbicidas Agroxone ir kt.).
Nesilaikant naudojimo instrukcijų ir įkvėpus, prarijus ar patekus per odą tam tikram kiekiui tokių augalų apsaugos produktų, jie gali sukelti pilvo ir galvos skausmus, pykinimą, vėmimą, sąmonės, judesių koordinacijos sutrikimus ar net kepenų, inkstų pažeidimus, kvėpavimo sistemos, širdies ritmo sutrikimus, komą ar net mirtį. Kuo produktas toksiškesnis, tuo mažesnis jo kiekis bei per trumpesnį laiką sukelia sunkesnes pasekmes.
Didesnioji augalų apsaugos produktų dalis pasižymi vietiniu tiesioginiu poveikiu - yra dirginantys odą, akis ar kvėpavimo takus bei ardantys (ėsdinantys) odą.
Akis dirginantys produktai gali sukelti įvairaus sunkumo akių pažeidimus, kurie pasireiškia įvairaus laipsnio ragenos padrumstėjimu, rainelės pažeidimais, konjuktyvos paraudimu bei paburkimu, akių spalvos pakitimu. Smarkaus pažeidimo atveju pasekmės išlieka ilgam arba yra negrįžtamos. Dirginančių ir galinčių smarkiai pažeisti akis pesticidų yra labai daug, paminėsime tik kelis: fungicidai Sphere 267,5 EC, Ranman Twin Pack, herbicidai Glyphogan 360 SL, Jablo, Roundup Classic, insekticidai Decis mega 50 EW, Proteus 110 OD, beicai Panoctine 35 LS, Raxil extra, defoliantas Reglone super, augalų augimo reguliatorius Cerone 480 SL ir kt.
Lėtinis poveikis
Lėtinio pesticidų poveikio metu ūmios organizmo reakcijos nepasireiškia, tačiau į organizmą patekęs pesticidas ardo natūralius medžiagų apykaitos procesus, sudaro sąlygas piktybiniams navikams atsirasti, pažeidžia smegenų ir nervų, reprodukcinę sistemas, vidaus organus bei sukelia negrįžtamus endokrininės sistemos pakenkimus.
Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Agronomijos fakulteto doc. dr. Sonata Kazlauskaitė teigia, kad šios medžiagos gali sukelti ir paties žmogaus sveikatos sutrikimus, ir jo gyvenamosios aplinkos pakitimus.
„Kai kurie pesticidai gyvojoje gamtoje pasireiškia kaip endokrininės sistemos ardytojai. Dažniausiai organizme pastebimas pesticidų neigiamas poveikis - tai natūralių hormonų mėgdžiojimas arba jų veiklos blokavimas. Be to, yra nustatyta, kad ilgalaikis, nors ir mažomis dozėmis, kontaktavimas su pesticidais lemia stiprėjantį žmogaus sveikatos būklės blogėjimą: imuninės sistemos nusilpimą, hormoninės sistemos sutrikimus, sulėtėjusį mąstymą, reprodukcinės sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus“, - informuoja mokslininkė.
Pesticidai ypač veikia nervų sistemą, plaučius, silpnina imunitetą, ardo hormonus ir sukelia daug vėžinių susirgimų. Nors ir nedideliais kiekiais, bet nuolat su maistu į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai metams bėgant niekur nedingsta, o kaupiasi ir yra labai nuodingi.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pesticidai, su maistu patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti apsigimimus bei sutrikdyti normalius apvaisinimo procesus. Gali būti leukemijos, mielomos, sarkomos, smegenų auglių, kasos, krūties, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžio priežastimi.
Kaip sumažinti pesticidų poveikį?
Siekiant išvengti žmonių sveikatai ir aplinkai keliamos pesticidų grėsmės, neužteršti vandens telkinių, gruntinių vandenų bei dirvožemio, būtina atidžiai ir kruopščiai rinktis augalų apsaugos priemones. Geriausia pesticidų nenaudoti, bet nusprendus, kad pesticido naudojimas yra būtinas, stenkitės surasti savo tikslams mažesnio toksiškumo pesticidą.
Pesticidų rizikos mažinimas. Šaltinis: EFSA
Rinkdamiesi pesticidą vadovaukitės šiais kriterijais:
- parinkto pesticido paskirtis tikrai atitinka siekiamą tikslą;
- pesticidas yra registruotas Lietuvoje;
- pakuotės masė yra optimali saugiam naudojimui (nesusidarys utilizuotinų likučių);
- jokiu būdu nepirkite pesticido atsargai, nes likučiai ir jų utilizavimas yra reikšmingi rizikos faktoriai Jums ir Jūsų šeimai apsinuodyti;
- yra sąlygos saugiai laikyti pesticidą pagal gamintojo nurodymus ir užtikrinti, kad nei vaikai, nei naminiai gyvūnai nepasiektų pakuotės.
Atidžiai susipažinkite su informacija, pateikta pesticido etiketėje:
- orientuokitės į pakuotės etiketėje esamą signalinį žodį „Atsargiai“ ir piktogramą ;
- atkreipkite dėmesį į atsargumo frazes, kad žinotumėte, kaip pesticidą reikia naudoti saugiai;
- įsidėmėkite, ką reikės daryti, jei pesticidas patektų į akis, burną, plaučius ar ant odos: ar bus įmanoma parūpinti pirmosios pagalbos priemonių darbo su pesticidu vietoje; kokiu telefonu Lietuvoje kreiptis pajutus negalavimą (apsinuodijus);
- atkreipkite dėmesį į galimus pesticido naudojimo ribojimus aplinkai apsaugoti.
Perkant pesticidą ypač svarbu atkreipti dėmesį į būtinų asmeninių apsaugos priemonių naudojimą. Reikėtų neužmiršti ir asmeninių apsaugos priemonių: pirštinių, darbo drabužių, avalynės, neperšlampamų prijuosčių, veido skydelių, akinių, kaukių ar respiratorių su filtrais.
Būtina laikytis asmens higienos reikalavimų:
- Darbo metu: nevalgyti, negerti, nerūkyti.
- Baigus darbą: nusiplauti rankas pirštinių dar nenusimovus nuo rankų, nusiauti batus, nusivilkti apsauginius drabužius, nusiimti apsauginius akinius, nusiimti kaukes ar respiratorius, pagal instrukciją išvalyti visas asmens apsaugos priemones, nusiplauti rankas ir nusiprausti, asmeninius drabužius ir apsaugos priemones laikyti atskiroje, kitiems asmenims neprieinamoje vietoje.
Taip pat patartina stengtis naudoti maistui tik natūralius, ekologiniuose ūkiuose išaugintus maisto produktus. Pajutus pirmuosius apsinuodijimo požymius (galvos skausmas, silpnumas, nuovargis, šleikštulys, prakaitavimas, viduriavimas, padidėjęs dirglumas) būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Siekiant kuo mažiau pakenkti žmogui, naudingiems gyvūnams ir augalams, norint pavojingais teršalais neužteršti vandens telkinių, gruntinių vandenų bei dirvožemio, būtina laikytis etiketėje nurodomų normų, purškimų skaičiaus, nurodomų kultūrų augimo periodų, karencijos laikotarpių, rekomenduojamo vandens kiekio, nurodomų asmens apsaugos priemonių bei sandėliavimo, taros nukenksminimo reikalavimų ir kt.
Mažinti pesticidų naudojimo mastus ir daromą žalą galima tobulinant pesticidų paskleidimo techniką ir technologijas, keičiant senus produktus naujesniais, mažiau žalingais sveikatai ir aplinkai, efektyvesniais, naudojamais mažesnėmis normomis.
Pesticidų kiekis Lietuvoje importuojamose prekėse
Lietuvoje yra įgyvendinta nuolat veikianti informacinė sistema, skirta pesticidų likučių ir kitų teršalų liekanoms augaliniuose maisto produktuose stebėti, vertinti ir valdyti. Kiekvienais metais rengiama Maisto taršos stebėsenos programa, reguliariai renkami duomenys apie augalinės produkcijos cheminę taršą iš nustatytų stacionarių vietų (teritorijų) ir informacija apie iš ES šalių įvežto ir iš trečiųjų šalių importuoto maisto taršą, nustatomi taršos veiksniai ir kt.
Pesticidų ir kitų cheminių teršalų likučių kontrolę vykdo 64 teritorinių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektoriai. Kasmet rengiama Augalinių maisto produktų stebėsenos programa, priklausomai nuo asignavimų, numatoma ištirti pesticidų likučius pagal EK reglamentą Nr. 901/2009. Pesticidų didžiausi leidžiami kiekiai nustatomi pagal reglamentą (EB) Nr. 396/2005. Nustačius, kad maistas nesaugus, taikomos atitinkamos poveikio priemonės, siekiant apsaugoti vartotojų interesus, informuoti vartotojus. Analizuojama, kokiame maiste dažniausiai nustatoma pesticidų likučių.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tiriamos daržovės, kiek jose yra pesticidų, sunkiųjų metalų bei nitratų. Kiekvieno pesticido veikliajai medžiagai yra nustatyti didžiausi leidžiami kiekiai, kurie, manoma, dar nesukelia pavojaus žmonių sveikatai.
Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, svarbu naudoti augalų apsaugos priemones (AAP) laikantis AAP etiketėse nustatytų reikalavimų ir apribojimų:
- naudoti laikantis nustatytos normos,
- apdoroti tik tuos augalus, kuriems AAP yra registruotas, ir tik nustatytu laiku,
- neviršyti apdorojimų skaičiaus per sezoną,
- išlaikyti nustatytą laikotarpį nuo paskutinio purškimo iki derliaus nuėmimo ir kt.
Nerekomenduojama augalus apdoroti AAP vėjuotu oru (kai vėjo greitis didesnis nei 3 m/s), nes purškiamo tirpalo dulksna gali pakliūti į gretimus sklypus ir apdeginti augalus, kuriems AAP neskirtas, arba pakliūti į gyvenamas teritorijas ir sukelti apsinuodijimo riziką gyventojams ar naminiams gyvūnams.
Taip pat, siekiant apsaugoti bites ir kitus vabzdžius apdulkintojus, žydinčių augalų negalima purkšti dienos metu, t. y. nuo 4 val. iki 21 val.
Valstybinė augalininkystės tarnyba tęsia, kad darbas su AAP reikalauja specialių žinių, todėl profesionalieji AAP naudotojai privalo išklausyti Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų mokymo programą ir turėti Augalų apsaugos kursų baigimo pažymėjimus, be kurių jie negali įsigyti ir naudoti AAP. Žinias privaloma atnaujinti kas penkerius metus.
Ūkio subjektų, naudojančių augalų apsaugos produktus, priežiūrą vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri atlieka ne tik planinius profesionaliųjų AAP naudotojų patikrinimus, bet ir vyksta tirti informacijos apie galimus AAP naudojimo pažeidimus. Patikrinimų metu nustačius naudojimo reikalavimų pažeidimų, atsakingi asmenys yra įspėjami, o už pagrindinių reikalavimų nepaisymą baudžiami Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Be to, žemdirbiai patikrinimų ir įvairių susitikimų metu nuolat konsultuojami ir informuojami dėl galiojančių reikalavimų.