Nerimas - gana dažnas reiškinys šiuolaikinėje visuomenėje, kurį daugiau ar mažiau yra jautęs kiekvienas žmogus. Tam tikras jo kiekis yra mums naudingas ar net gyvybiškai svarbus. Nerimas mus gali įspėti apie gresiantį pavojų, padėti išvengti nelaimių, motyvuoti imtis reikalingų veiksmų ar įveikti kliūtis.
Kita vertus, per dažna ar ilgai užsitęsusi nerimo būsena vargina, gali peraugti į rimtus sveikatos sutrikimus ir stipriai įtakoti mūsų gyvenimo kokybę. Nerimu vadiname subjektyviai nemalonią būseną. Tai nuotaikos sutrikimas, bloga nuojauta, įtampa, neramumas, kai laukiama vidinio ar išorinio pavojaus. Dažnu atveju nerimas gali peraugti į panikos atakas.
Nereikėtų nerimo maišyti su baime. Tai skirtingos būsenos. Nerimas yra neracionalus pavojaus laukimas, kai pavojaus ištakos nežinomos. Jis neturi konkretaus stimulo ar priežasties, todėl nėra lengva su juo kovoti. Baimės jausmas yra atsakas į atpažintą pavojų ar grėsmę.
Nerimo priežastys
„Nerimo sutrikimų išsivystymą lemia daugybė įvairių priežasčių, todėl atrasti vieną - sunku. Priežastys gali būti biologinės, socialinės, psichologinės, tai - neuromediatorių disbalansas, paveldimumas, nuovargis, nepalanki socialinė aplinka, blogi santykiai su aplinkiniais, praeityje nutikę neigiamos patirtys ir nesėkmės“, - sako A. Gečienė ir priduria, kad nerimą gali kelti ne tik nerimo sutrikimai, bet ir tam tikros sveikatos problemos, pavyzdžiui, širdies ar skydliaukės ligos.
Kaip jau aptarėme, nerimo būsena gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, bet šiame straipsnyje plačiau aptarsime paauglių nerimą. Pauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas - perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą. Psichologiniu požiūriu paauglystę galima skirstyti į ankstyvąją (10-14 metų), vidurinę (15-19 metų) ir vėlyvąją (20-24 metų).
Paauglystė prasideda sparčiu augimu ir lytiniu brendimu. Riba tik orientacinė ir nėra griežtai taikoma visiems vaikams. Paaugliams būdingi emociniai šuoliai ir kraštutinumai, drastiški saviraiškos būdai ar sprendimai. Tikėtinas menkas rizikos įvertinimas ir valdymas, polinkis nepagrįstai atmesti kitų sprendimus, patarimus, siekiant veikti individualiai ar pademonstruoti savarankiškumą.
Neskaitant sudėtingo amžiaus periodo, pastebimas ir didėjantis neigiamas aplinkos poveikis paaugliams. Per pastarajį dešimtmetį vis dažniau fiksuojamos paauglių psichinės sveikatos problemos, įskaitant nerimą.
Nerimo priežasčių sąrašas gali būti labai ilgas. Išskirkime kelias, labiausiai veikiančias šiuolaikinį paauglį:
- Nerimas gali turėti genetinį komponentą. Nors neegzistuoja konkretus nerimo genas, mes paveldime tam tikrą smegenų struktūrą ir funkcionavimą. t.y. hormonų gamybą, cheminių medžiagų išskyrimą, kas tiesiogiai įtakoja mūsų būdą, nuotaikas, atsparumą stresui. Kitaip tariant polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų arsenelių.
- Skaudūs patyrimai gali giliai paveikti jaunuolius. Paauglystė jau yra reikšmingų pokyčių ir vystymosi laikas, o papildoma sielvarto našta gali apsunkinti šį gyvenimo etapą. Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas tikėtina, kad paveiks emocinę, psichologinę, socialinę galbūt ir fizinę paauglios savijautą. Kaip jaunuolis išgyvens skaudžias patirtis priklauso nuo jų amžiaus, brandos lygio, asmeninių įveikos mechanizmų, praradimo pobūdžio, pagalbos lygio.
- Socialinis spaudimas yra galinga jėga paauglių gyvenime, kuri galbūt labiau nei kas kitas formuoja jų elgesį, nuomonę, savigarbą, sprendimų priėmimą. Paauglystėje ypač jautriai reaguojama į bendraamžių pritarimą, pritapimą prie grupių, reakcijas. Jautresni paaugliai ypatingai sunkiai išgyvena nesėkmes šiose srityse ir lengvai gali pasiduoti socialiniam spaudimui.
- Paaugliai ne tik išgyvena emocinius nuotaikų šuolius, bet ir kūno pokyčius, kurie ne visada priimami pozityviai. Jaunuoliai yra linkę lyginti save su bendraamžiais, socialiniuose tinkluose matomais idealais. Neatitikimas susikurtų standartų neigiamai veikia savęs suvokimą, nuotaiką ir elgesį.
- Akademinis spaudimas yra reikšmingas streso ir nerimo šaltinis daugeliui paauglių. Jie stengiasi patenkinti didelius tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčius. Patiriama vis didesnė konkurencija stojant į aukštąsias mokyklas, todėl jau gimnazijose didėja įtampa tarp mokinių. Nuolatinė konkurencija, pripažinimo siekimas, savęs paieškos profesinėje srityje vargina juos fiziškai ir emociškai.
- Technologijos ir socialiniai tinklai bene daugiausiai prisededa prie paauglių kamuojamų nerimos skaičiaus augimo. Socialinėje aplinkoje paauglys arba iškart sulaukia pripažinimo, arba yra kritikuojamas, iš jo tyčiojamasi arba jam nepritariama. Jam sunku rasti kelią, kai aplinkui tiek daug informacijos. Medijos nuolat siūlo pramogas, siunčia paaugliui žinią, kad „negalima nuobodžiauti“, eksponuoja idealus, į kuriuos reikia lygiuotis, demonstruoja gyvenimą, kurio reikia siekti, o visa tai paaugliui yra misija neįmanoma.
Atsiskyrimo nerimas labiau būdingas vaikams, bet jį gali patirti ir paaugliai, ir net suaugę žmonės. Tai perdėtas nerimavimas dėl artimųjų: neracionali ligų, nelaimingų atsitikimų baimė, kuri pasireiškia nebūnant šalia savo tėvų ar globėjų. Išsiskyrimo nerimą gali aštrinti ir žemas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi. Tokiu atveju paaugliai tampa priklausomi emociškai nuo savo artimųjų ir atsiskyrimas bei veikimas individualiai jiems kelia didelį nerimą.
Socialinis nerimas dažniausiai išsivystantis paauglystėje. Jam būdinga intensyvi socialinių situacijų ar sąveikos baimė, kad būsi teisiamas, nesuprastas, atstumtas. Socialinis nerimas nėra drovumas. Tai daro įtaką kasdienei veiklai, mokyklos ar užklasinės veiklos lankymui.
Generalizuotas nerimas - tai visų rūšių mišinys, kuomet asmuo nuolatos dėl ko nors nerimauja.
Nerimo sutrikimų tipai
Nerimo sutrikimai turi daugybę formų. „Nerimo sutrikimų grupei priskiriami fobiniai sutrikimai, kai žmogui nerimą ir baimę sukelia išskirtinės ar konkrečios situacijos, kurios tuo metu nekelia jokio realaus pavojaus. Socialinių fobijų kamuojami žmonės vengia atsidurti dėmesio centre, o patiriant specifines fobijas vengiama griežtai apibrėžiamų situacijų, pavyzdžiui, aukščio, uždarų patalpų, skristi lėktuvu ar tam tikrų gyvūnų“, - pažymi psichiatrė A. Gečienė.
Nemažai žmonių pasireiškia generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientas jaučia nuolatinį nerimą, nesusijusį su jokiomis išorinėmis aplinkybėmis ar vieta. Tuomet žmonės jaudinasi dėl savo ar artimųjų sveikatos, nerimauja, kad nepatektų į nelaimingą atsitikimą ar nesusirgtų sunkia liga, bei nuolat yra nervingi, jiems svaigsta galva, jaučia silpnumą, raumenų įtampą ar diskomfortą skrandžio srityje.
Panikos priepuolio negalima prognozuoti ar nuspėti, jis žmogų gali ištikti bet kokioje situacijoje ar vietoje. Be intensyvaus nerimo, priepuolio metu taip pat pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas, pagreitėja širdies plakimas, dažnai apima mirties baimė.
Nerimo simptomai
Nerimo sutrikimus patiriančiam pacientui būdinga jausti blogą nuojautą, baimę ar siaubą, nerimauti dėl smulkmenų, jie negali atsipalaiduoti ir yra dirglesni nei įprastai. Nepaisant to, kad nerimas yra emocinė būklė, tam tikri simptomai gali pradėti kamuoti ir kūną.
Simptomai - ne tik emociniai, bet ir fiziniai:
- Fiziniai. Nuovargis, nemiga, raumenų įtampa, galvos skausmai, svaigimai, padažnėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, „gumulas“ gerklėje, dusulys, pykinimas.
- Akademiniai sunkumai. Intensyvus nerimas gali paveikti gebėjimą mokytis ir koncentruotis, ko pasekoje gali suprastėti mokymosi rezultatai.
- Emocinės reakcijos. Paaugliai gali jausti nuolatinį susirūpinimą, panikos priepuolius, nepagrįstą baimę ar grėsmę, blogą nuotaiką bei dirglumą.
„Patirdami somatinius nerimo sutrikimų simptomus pacientai neretai juos sieja su įvairiais kūniškais negalavimais. Su tuo dažnai susiduria pirmąkart didelį nerimo priepuolį (paniką) patyrę pacientai, kurie tokiu atveju pirmiausia kreipiasi pagalbos į vidaus ligų gydytojus ar kardiologus. Atlikus tyrimus ir atmetus kardiologines ar kitas sveikatos problemas, yra nukreipiami psichiatro konsultacijai“, - aiškina gydytoja psichiatrė.
Statistiniai tyrimai rodo, kad labiausiai visuomenėje paplitęs generalizuoto nerimo sutrikimas, kuriam būdingas nuolatinis nerimavimas, nebūtinai susijęs su konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis, lydimas nemalonių fizinių potyrių.
Galimi nerimo simptomai:
- Psichologiniai simptomai:
- Nuolatinis nervingumas, dirglumas.
- Bloga nuojauta (nerimas dėl būsimų nesėkmių, nuogąstavimas, kad artimiesiems atsitiks kas nors blogo, neaiškaus pavojaus jausmas, sunkumas susikaupti).
- Pasikartojančios, intensyvios mintys, vaizdiniai, kuriuos sunku suvaldyti
- Intensyvi nuolatinė baimė susirgti kokia nors liga ar mintys, kad ja sergama, nors tyrimai rodo kitaip.
- Aplinkos ar savo kūno keistumo, svetimumo, netikrumo pojūtis.
- Intensyvi specifinių situacijų ar objektų (pvz. atvirų erdvių, uždarų erdvių, aukščio, gyvūnų ir pan.) baimė.
- Baimę keliančių specifinių situacijų ar objektų vengimas.
- Kūno simptomai (nesant medicininių priežasčių šiems simptomams atsirasti):
- Intensyvus širdies plakimas.
- Skausmas krūtinėje.
- Smaugimo pojūtis.
- Silpnumo pojūtis.
- Galūnių drebėjimas, tirpimas, dilgčiojimas, prakaitavimas.
- Dėl intensyvių fizinių potyrių atsirandanti mirties baimė, baimė prarasti savikontrolę ar išprotėti.
- Įvairūs skausmai, kuriems nesama medicininio paaiškinimo.
- Raumenų įtampa, negalėjimas nustygti vietoje.
- Įtampos galvos skausmai.
- Gumulo ryklėje pojūtis.
- Dantų griežimas.
- Sunkumas užmigti, dažni varginantys prabudimai miegant, per ankstyvas prabudimas.
Nerimo sutrikimų gydymas
A. Gečienė pasakoja, kad nerimo sutrikimams gydyti yra taikomi tiek nemedikamentiniai, tiek medikamentiniai metodai, kurie kiekvienam pacientui, atsižvelgiant į sutrikimo lygį, yra parenkami individualiai.
„Jeigu paciento savijautai pagerinti užtenka nemedikamentinio gydymo, gydymas vaistais nėra skiriamas, tačiau geriausių gydymo rezultatų galima tikėtis taikant kompleksinį gydymą, pavyzdžiui, psichoterapiją derinant su antidepresantais. Pacientai dažnai nustemba sužinoję, kad nors neserga depresija, jiems reikalingi antidepresantai - šie medikamentai turi daug indikacijų, todėl yra naudojami ir nerimo sutrikimams gydyti“, - pažymi gydytoja psichiatrė A. Gečienė.
Kaip sau padėti?
1. Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką. Paaugliams svarbiausia parama yra tėvai. Geriausias ir patikimiausias būdas sumažinti nerimą - leisti laiką kartu. Prasmingi pokalbiai, bendra veikla kuria paaugliams saugumo jausmą. Taip pat svarbus ribų, taisyklių ir aiškios dienotvarkės nustatymas. Atkreipti dėmesį į miego ir mitybos kokybę.
Jokiu būdu negalima nuvertinti ar menkinti nerimo jausmo. Nepulkite drąsinti ar gėdinti paauglių. Svarbu parodyti supratingumą, empatiją. Veikti mažais žingsneliais, neprovokuojant vengimo. Pavykus įvardinti konkrečias situacijas, dalykus, kuriose ar dėl ko jaunuolis nerimauja, galima bandyti tai įveikti išeinant iš komforto zonos. Svarbu tai daryti palaipsniui, neperspausti, nepaskubėti, kad nepablogintumėte situacijos.
- Bendrauti su mokytojais. Komunikacija mokykloje būtina, kad mokytojai būtų informuoti, ko gali tikėtis ir kaip jiems vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.
- Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą. Gali padėti pokalbiai, diskusijos, pagyrimai, paskatinimai.
- Dalijimasis bendromis aktualiomis istorijomis. Daugiau šia tema informacijos galima pasisemti dokumentiniuose filmuose, audio laidose ar knygose.
- Skatinti fizinį aktyvumą. Suplanuokite išvykas, pasivaikščiojimus, stovyklas, keliones, išbandykite naujus sportus. Bendra veikla skatina koreguliaciją, kuomet tėvai ir vaikai padeda vieni kitiems pasijusti geriau.
- Pravartu būtų paauglius supažindinti su atsipalaidavimo technikomis, kaip kvėpavimo pratimai, meditacija.
- Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
2. Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, jeigu nerimas perauga į panikos priepuolius arba jaunuolis skundžiasi kurį laiką „užstrigusiu gumulu“ gerklėje ar krūtinėje, reikėtų kreiptis pas specialistus. Jie stengsis daugiau sužinoti apie Jūsų gyvenimą, aplinkybes, siekdami išsiaiškinti nerimo priežastis ir pasiūlys būdų, kaip su tuo kovoti.
Kognityvine elgesio terapija. Psichologas ar psichoterapeutas padeda pacientams keisti neigiamus mąstymo modelius, kurie skatina nerimą, ir įgyti naujų elgesio įgūdžių, skirtų valdyti nerimą kasdienėse situacijose. Psichologinės edukacijos pradmenys jau padeda jaunuoliams geriau suprasti savo mintis, emocijas ir veiksmus. Savęs stebėjimas, dienoraščio rašymas, dienos įvykių aptarimas su specialistu padeda įžvelgti ir suprasti ryšius tarp sąmoningo elgesio ir pasąmonėje slypinčių minčių. Įvedus emocijų valdymą, eksperimentus, skatinimo metodus tikėtina ne už ilgo sulaukti teigiamų rezultatų.
Pagalba sau:
- Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos. Tačiau jei tai neįmanoma (pasisakote susirinkime, skrendate lėktuvu), tęskite toliau savo veiklą ir priepuolis tikrai praeis.
- Greičiau nusiraminti gali padėti ėjimas ar kita fizinė veikla. Priepuoliui praeiti greičiau padeda dėmesio koncentravimas į kokį nors objektą (veiklą, ėjimą, kvėpavimą ar, pavyzdžiui, savo rankas).
- Nevenkite mėgstamos veiklos, kuri jums patikdavo, ir neleiskite panikai apriboti savo gyvenimo, nebent sumažinkite veiklos intensyvumą.
- Venkite vartoti vaistus savo nuožiūra, nes kai kurie veiksmingai priepuolį pašalinantys vaistai gali sukelti priklausomybę.
- Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam, kaip jaučiatės, - daugeliu atveju tai padeda bent iš dalies nusiraminti.
Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį:
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
Nerimo sutrikimo skalė
Kviečiame susipažinti su klausimynu*, padedančiu nustatyti patiriamo nerimo intensyvumą.
*Generalizuoto nerimo sutrikimo skalė-7 (angl. The Generalized Anxiety Disorder scale-7, GAD-7), sukurta Spitzer ir kolegų 2006 m.
Klausimyną rasite čia:
Negydant nerimo sutrikimų stipriai suprastėja asmens gyvenimo kokybė, sumažėja produktyvumas, gali sutrikti kasdienė veikla ir atsirasti sunkumų darbe. Užsitęsus nerimo sutrikimams, jie gali komplikuotis į depresiją ar kitus psichikos sutrikimus, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos į gydytojus ir emociniams sunkumams skirti tiek pat dėmesio kaip ir fizinei sveikatai.
