Šiame straipsnyje aptarsime kenksmingų cheminių medžiagų poveikį sveikatai, įskaitant nagų lako sudedamąsias dalis, valymo priemones ir kitas toksines medžiagas, bei priemones, kurių galima imtis siekiant sumažinti poveikį.
Pavojingos nagų lako sudedamosios dalys
Formaldehidas
Formaldehidas yra aštraus kvapo bespalvės dujos, kurios naudojamos kaip konservantas daugelyje nagų lakų. Jis taip pat naudojamas balzamavimo skysčiuose ir gali sukelti vėžį. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) formaldehidą priskiria 1 grupės kancerogenams, t. y. formaldehido poveikis gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, įskaitant kvėpavimo takų, akių ir odos dirginimą. Formaldehidas taip pat gali sukelti alergines reakcijas, pavyzdžiui, dilgėlinę ir pasunkėjusį kvėpavimą.
Toluenas
Toluenas yra lakusis organinis junginys (LOJ), kuris paprastai naudojamas kaip tirpiklis nagų lake. Jo taip pat yra benzine, dažų skiedikliuose ir kituose pramoniniuose produktuose. Tolueno poveikis gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant galvos skausmą, svaigimą ir pykinimą. Toluenas gali pažeisti centrinę nervų sistemą, kepenis ir inkstus.
Dibutilftalatas (DBP)
Dibutilftalatas (DBP) yra plastifikatorius, naudojamas nagų lakui padaryti lankstesniam ir atsparesniam skilinėjimui. DBP taip pat yra daugelyje kitų asmens higienos produktų, pavyzdžiui, kvepaluose, plaukų lake ir losjone. DBP yra žinomas endokrininės sistemos ardytojas, t. y. jis gali sutrikdyti organizmo hormonų sistemą. Europos Sąjungoje ir Kanadoje DBP uždrausta naudoti kosmetikoje, tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose jį vis dar leidžiama naudoti.
Kamparas
Kamparas yra balta kristalinė medžiaga, naudojama kai kuriuose nagų lakuose kaip plastifikatorius ir blizgesiui suteikti. Jis taip pat naudojamas vabzdžius atbaidančiuose preparatuose. Dideliais kiekiais nurijus ar įkvėpus kamparo, jis gali būti toksiškas. Nagų lako sudėtyje esantis kamparas nelaikomas dideliu pavojumi, jei naudojamas nedideliais kiekiais.
Etilacetatas
Etilacetatas yra tirpiklis, naudojamas daugelyje nagų lakų ir dažų. Jo taip pat yra dažuose, klijuose ir kituose pramoniniuose produktuose. Nagų lako sudėtyje esantis etilo acetatas nelaikomas keliančiu didelį pavojų, jei naudojamas nedideliais kiekiais.
Švinas
Švinas yra sunkusis metalas, kurio kartais randama nagų lako pigmentuose. Švinas gali sukelti vystymosi ir neurologinių problemų, ypač vaikams. Daugelyje šalių, įskaitant Europos Sąjungą ir Kanadą, šviną draudžiama naudoti kosmetikoje. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose vis dar leidžiama naudoti mažus jo kiekius.
Kaip sumažinti kenksmingų cheminių medžiagų poveikį?
Be to, kad rinktumėtės saugesnius nagų lako gaminius, galite imtis ir kitų veiksmų, kad sumažintumėte kenksmingų cheminių medžiagų poveikį.
- Naudokite nagų laką gerai vėdinamoje vietoje.
- Nedėvėkite nagų lako nuolat.
- Nenaudokite nagų lako ant pažeistos odos.
- Jei esate nėščia arba maitinate krūtimi, pasitarkite su gydytoju prieš naudodama nagų laką.
Chrominimas: mirtinas iššūkis
Pastaruoju metu sparčiai populiarėja chrominimas - tai neoficialus žargonas, paplitęs jaunuolių tarpe, reiškiantis veiksmą, kurio metu įkvepiamos toksiškos medžiagos, pavyzdžiui, iš aerozolio balionėlio, purškiamo dezodoranto ar dažų talpyklos. Įkvepiamos toksinės medžiagos sukelia laikiną apsvaigimą, panašų į alkoholio poveikį. Tačiau šis kenksmingas įprotis gali sukelti ir mirtiną šalutinį poveikį, įskaitant širdies priepuolį, traukulius, uždusimą, komą, užspringimą, gali sukelti negrįžtamą organų pažeidimą. Ilgalaikis piktnaudžiavimas taip pat gali sukelti kognityvinių funkcijų sutrikimus, įskaitant nesugebėjimą susikoncentruoti, atminties praradimą, netgi nulemti mažesnį intelekto koeficientą, rašoma žurnale „Journal of Drug and Alcohol Research“.
Viena iš aukų - trylikametė moksleivė iš Melburno. Mergaitė mirė 2023 m. kovo 31 d. Pranešama, kad ji uostė aerozolinį dezodorantą, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, ir sukėlė jos mirtį. Paauglės tėvai dabar įspėja kitus apie didžiulę riziką, susijusią su chrominimu, kuris žaibiškai išpopuliarėjo socialinėje žiniasklaidoje. Dabar jie aktyviai šalina bet kokį turinį, kuriame propaguojamas ar naudojamas chrominimas, o naudotojams, kurie toliau kelia panašų turinį, gresia jų vaizdo įrašų pašalinimas.
Apsinuodijimas chemikalais ir kenksmingomis medžiagomis
Apsinuodijimas chemikalais ir kenksmingomis medžiagomis gali paveikti įvairias žmogaus anatomines sistemas. Dažniausiai nukenčia nervų sistema, kvėpavimo sistema ir virškinimo traktas. Nervų sistema gali reaguoti į toksinus, sukeliančius neurologinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas, galvos svaigimas ar net traukuliai. Kvėpavimo sistema gali būti paveikta įkvepiant toksiškų medžiagų, kas gali sukelti plaučių edemą ar bronchų spazmus.
Apsinuodijimas kitais ir nepatikslintais chemikalais bei kenksmingomis medžiagomis yra būklė, kai organizmas patiria žalingą poveikį dėl cheminių medžiagų, kurių sudėtis ir poveikis nėra tiksliai žinomi. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo cheminių medžiagų poveikio trukmės ir intensyvumo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šis apsinuodijimas gali pasireikšti įvairiais būdais, o jo simptomai gali būti labai įvairūs, todėl jis gali būti sunkiai diagnozuojamas.
Pagrindinės apsinuodijimo šios ligos priežastys apima neatsargų cheminių medžiagų naudojimą, jų netinkamą sandėliavimą ar netyčinį išsiliejimą. Taip pat, cheminiai produktai, esantys buityje, pavyzdžiui, valymo priemonės, dažai ar pesticidai, gali sukelti apsinuodijimą. Rizikos veiksniai apima žmonių, dirbančių chemijos pramonėje, medicinos srityje, ar žemės ūkyje, grupę, kuri gali būti labiau pažeidžiama šios ligos.
Simptomai gali būti įvairūs, pradedant nuo lengvų, tokių kaip galvos skausmas, pykinimas, ir baigiant sunkiais, tokiais kaip kvėpavimo sutrikimai, koma ar net mirtis. Diagnostika apima išsamią istorijos analizę, kurioje svarbu nustatyti galimus cheminių medžiagų kontaktus. Klinikiniai tyrimai, kraujo ir šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti toksiškų medžiagų buvimą organizme.
Gydymas priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo ir chemikalų pobūdžio. Pirmiausia būtina pašalinti toksiškas medžiagas iš organizmo, tai gali būti daroma per vėmimą, aktyvintą anglies vartojimą ar intraveninį skysčių infuziją. Sunkių atvejų atveju gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios terapijos.
Neseniai pasirodė naujos terapijos galimybės, tokios kaip antidotų naudojimas, kurie gali neutralizuoti tam tikrų chemikalų poveikį organizmui. Be to, psichologinė parama gali būti svarbi, ypač tiems, kurie patyrė sunkius psichinius ar emocinius sutrikimus po apsinuodijimo.
Cheminių valiklių poveikis
Taip skamba šūkiai cheminių valiklių reklamose, žadantys ypatingą preparatų efektyvumą. Tačiau šiuo atveju efektyvumas tampa ir didžiausiu įrodymu, kad rizikuojate savo sveikata: paprastai pačios veiksmingiausios cheminės valymo priemonės yra ir pačios toksiškiausios. Tokiuose preparatuose bent 10 proc. Lietuvos žiniasklaidoje jau buvo nuvilnijusi garsioji mokslinė studija, kurios autoriai, pasiremdami daugiamečio Europos sąjungos kvėpavimo sistemos sveikatos tyrimo duomenimis, priėjo prie vienareikšmių išvadų: pastoviai naudoti chemines valymo ir higienos priemones organizmui kenkia ne mažiau nei surūkyti po pakelį cigarečių per dieną.
Aptardami cheminių valiklių poveikį žmonių organizmui, įvairūs mokslininkai atseka šių priemonių naudojimo sąsajas su nervų sistemos pažeidimais, reprodukciniais sutrikimais, inkstų ir kepenų veiklos disfunkcijomis ir netgi vėžiniais susirgimais. Viena vertus, sandėliuoti toksiškus cheminius valiklius namuose, kuriuose yra mažų vaikų, yra tas pats, kas laikyti ant lentynos ginklą ir tikėtis, kad vaikas nenorės su juo pažaisti. Ne atsitiktinai COVID-19 pandemijos laikotarpiu JAV net 20 proc. Kita vertus, tyrimai patvirtina, kad ir ilgalaikis chemikalų poveikis mūsų mažiesiems yra gerokai stipresnis. Dar viena itin pažeidžiama grandis, kenčianti nuo cheminių valiklių poveikio, yra naminiai gyvūnėliai.
Tai, kad moksliniai tyrimai kviečia atsargiai vertinti arba apskritai nusisukti nuo cheminių valiklių industrijos, nereiškia, kad turime grįžti prie XIX amžiaus metodų. Actas, soda, citrinos rūgštis ar eteriniai aliejai yra puikios natūralios priemonės puoselėjant švarą namuose, tačiau jų poveikis turi ribas. Jei reikėtų įvardinti vieną bene sparčiausiai populiarėjančią ir sveikatai, aplinkai bei piniginei draugišką alternatyvą cheminei industrijai, tai būtų nanotechnologija pagrįsti sprendimai.
Elektriniai nano prietaisai leidžia valyti skirtingus paviršius, pašalinant dėmes ir purvą be chemikalų, sunkiųjų metalų ar kitų toksinių medžiagų panaudojimo. Pastaraisiais metais Lietuvoje ypač išpopuliarėjo šia technologija paremtas „Rovus Nano“ garinis prietaisas. Kompaktiškas ir mobilus prietaisas skleidžia nanodalelių garus su neigiamaisiais jonais bei iki 10 kartų veiksmingiau įsiskverbia į bet kurio tipo grindų paviršių. Be to, tokia technologija leidžia ne tik sunaikinti 99,9 proc. virusų ir bakterijų, bet ir išvalyti patalpų orą.
Kita inovacija, kurią mūsų šalyje tik dabar atranda namų šeimininkai, yra ultravioletinius spindulius skleidžiantys siurbliai. Pavyzdžiui, lengvutis rankinis „Rovus Nano UV“ siurblys, kuriame integruota speciali UV-C spindulius skleidžianti lempa, sunaikina 99,95 proc. mikrobų, dulkių erkučių bei kitų mikroorganizmų. Ši jokio žalingo poveikio nedaranti priemonė gali tapti neatsiejama švaros ritualų dalimi, saugiai išvalant baldų apmušalus, patalynę ar net jautriausius tekstilės gaminius. Pabrėžtina, kad dėl naudojamo HAPE H13 filtro tokio siurblio į aplinką grąžinamas oras taip pat išvalytas nuo nešvarumų dalelių bei nedirgina kvėpavimo takų. Stebėtina, jog dėl sparčiai besivystančių technologijų, šiandien aukščiau įvardintų prietaisų kainos nesiekia nė triženklės sumos.
Nikotino poveikis organizmui
Klinikinės toksikologijos gydytoja Jūratė Margerienė pabrėžia: priklausomybė nuo nikotino yra tokia pat priklausomybė, kaip ir visos kitos, tai yra liga, o rūkymo pasekmės sveikatai, o per ją netiesiogiai - ir visoms kitoms gyvenimo sritims, yra didžiulės.
Pasak gydytojos, nuo nikotino žmogus tampa priklausomas ne iš karto. „Kaip ir visų psichoaktyvių medžiagų, nikotino poveikis pradžioje gali būti net nemalonus: graužti gerklę, sukelti kosulį, svaigti galva, pykinti, atsirasti nemalonus skonis burnoje“, - vardijo J.Margerienė. Priklausomybės greitis priklauso nuo malonumo, kurį jie pajaučia rūkydami. „Kaip greitai išnyksta nemalonūs simptomai ir pereinama į malonumą, - aiškino gydytoja. - Nikotinas veikia smegenis, aktyvuodamas neurotransmitorių dopaminą, kuris yra labai susijęs su malonumo pojūčiu.“
Neretai priklausomi nuo nikotino asmenys teisina save rodydami į medikus, kurie patys rūko. Tačiau nustatyta, kad kiekviena cigaretė gyvenimo trukmę sumažina 11 minučių. Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta daugiau kaip 650 tūkst. europiečių, tai - kas septintas mirties atvejis ES, o daugiau kaip 13 mln. žmonių kenčia nuo sunkių lėtinių rūkymo sukeltų ligų.
Pasak J.Margerienės, nikotinas pakenkia visam organizmui, pradedant psichologiniais dalykais, baigiant fiziniu kūnu. Beveik nėra srities, kuriai nikotinas organizme nepadarytų žalos:
- Širdies ir kraujagyslių ligos. 50 metų žmogui, kuris rūko, infarkto rizika padidėja 5 kartus. Rūkymas gali sukelti miokardo infarktą, cholesterolio disbalansą, išeminę širdies ligą, aterosklerozės paūmėjimą.
- Neurologinės ligos. Rūkymas didina insulto riziką, nes nikotinas veikia kraujagyslių sieneles, jas spazmuodamas, o kartu progresuoja aterosklerozė - didėja kraujo krešumas.
- Onkologinės ligos. Plačiai žinoma, kad rūkymas susijęs su plaučių vėžio rizika, kitomis plaučių ligomis, bet taip pat ir su gerklės, burnos gleivinės, gerklų, balso stygų vėžiu. Taip pat įrodyta, rūkymas didina gimdos kaklelio vėžio riziką, kraujo vėžį.
- Kvėpavimo sistemos ligos. Nuo bronchitų iki vėžinių susirgimų.
- Poveikis nėštumui. Nėščioms moterims visada sakoma, kad reikia mesti rūkyti, nes didėja negyvagimių ir priešlaikinių gimdymų rizika.
- Poveikis psichikai. Nuotaikų svyravimai, nerimas, nervingumas.
- Poveikis imuninei sistemai. Rūkymas slopina imuninę sistemą.
- Nevaisingumas. Nikotinas moterims veikia estrogenų, o vyrams - testosterono gamybą.
- Diabetas. Nikotinas didina diabeto komplikacijas.
- Regos sutrikimai. Gali progresuoti katarakta, atsiranda alerginiai konjunktyvitai.
- Menopauzė. Nikotinas moterims skatina ankstyvą menopauzės atsiradimą.
- Odos pakitimai. Gali atsirasti įvairių egzemų, išsivystyti psoriazė. Į cigaretes įeina iki 8 tūkst. chemikalų, kurie gali skatinti įvairius odos pakitimus. Sunkieji metalai skatina įvairias odos ligas: arsenas, berilis, kadmis, chromas, kobaltas, nikelis, švinas. Cigarečių dūmuose randamos net radioaktyvios medžiagos, kaip polonis.
- Odos senėjimas. Rūkymas skatina ir odos senėjimą, veido raukšlėtumą.
Kartais galima išgirsti nuomonę, kad neigiamą rūkymo poveikį galima sumažinti įprastas cigaretes pakeitus elektroninėmis. „Elektroninės cigaretės nėra ištirtos tiek, kiek mes, medikai, norėtume, - sakė J.Margerienė. - Kaitinamajame tabake ir „vaipuose“ taip pat yra toksinės medžiagos - nitrozaminai, sunkieji metalai, radioaktyvusis polonis, taip pat mažai ištirti polinukleariniai aromatiniai karbonatai.
Pasakyti, kad elektroninių cigarečių medžiagos mažiau toksiškos nei tradicinių, negalima. Tiesiog tai kitos toksinės medžiagos. O pats suvartojamo nikotino kiekis nepakinta, nes mažų elektroninių cigarečių surūkoma žymiai daugiau.“
Darbo pirštinių standartai ir žymėjimai
Visos darbo pirštinės skirstomos į tris kategorijas pagal pavojų, nuo kurių jos apsaugo: minimalios rizikos veiksnius, vidutinės rizikos veiksnius (įpjovimai, trintis ar pradūrimai), didžiausios rizikos veiksnius (cheminės medžiagos).
I kategorijos pirštinės atitinka EN 420:2003 standartą, kuris patvirtina, kad pirštinės nekenkia naudotojui ir yra patogios dėvėti. Tikrinamas pH ir chromo VI kiekis (įskaitant reikalavimus), vandens garų pralaidumas ir medžiagų sugeriamumas. Taip pat tikrinamas pirštinių dydis, pirštų lankstumas pirštinėse bei bendrieji informacijos reikalavimai, pažymėti ant pirštinių.
II kategorijos pirštinės atitinka Europos standartą EN 420:2003, nurodančiukaip pirštinės atlaikė pirštinių mechaninio pavojaus bandymą pagal EN 388:2016 ir kaip buvo gautas šis rezultatas. Kai kurios pirštinės apsaugo nuo specifinių pavojų, tokių kaip šalčio (EN 511:2006), tiesioginio karščio žemiau 100 °C (EN 407:2004) ir vandens (EN 374-2:2003). Veikimo lygis nurodomas didėjančia tvarka, o tai reiškia, kad 0 reiškia mažiausią apsaugą.
III kategorija apima rizikas, galinčias sukelti itin sunkias pasekmes, tokias kaip mirtis ar negrįžtama žala sveikatai, pvz cheminės medžiagos. Pirštinės atitinka Europos standartą EN 420:2003 ir yra pažymėtos veikimo lygiu, rodančiu, kaip gerai pirštinės atlaikė tam tikrą bandymą dėl kai kurių pavojų, pvz., tiesioginio karščio virš 100 °C (EN 407:2004) ir cheminės rizikos. (EN 16523-1:2015).
Pagrindiniai pirštinių standartai:
- EN388 - Atsparumas mechaniniam poveikiui
- EN407- Atsparumas karščiui
- EN 12477 Suvirintojų pirštinės
- EN 374 Atsparumas cheminėms medžiagoms ir mikroorganizmams
- EN511- Atsparumas šalčiui
- EN 60903 Atsparumas elektros srovei
- EN 10819 Atsparumas vibracijai
- EN 455 Reikalavimai vienkartinėms pirštinėms naudojamoms medicinoje
| Klasė | Testuota | Tinkama darbui nuo: |
|---|---|---|
| 00 | 2500V | 500V |
| 2 | 20 000V | 17 000V |
| 0 | 5000V | 1000V |
| 3 | 30 000V | 26 500V |
| 1 | 7000V | 7000V |
| 4 | 40 000V | 36 000V |