Jei atidarytume vidutinę Lietuvos gyventojo vaistinėlę, ypač vyresnės kartos atstovų, didelė tikimybė, kad ten rastume pakuotę, kurios pavadinimas žinomas beveik kiekvienam - „Biseptolis“. Tai vaistas, kuris mūsų kraštuose yra įgijęs beveik mitinį statusą. Dešimtmečius jis buvo laikomas universaliu gelbėtoju: suskaudo gerklę? Biseptolis. Kankina kosulys? Biseptolis. Šlapimo pūslės problemos? Vėl tas pats atsakymas.
Tačiau medicinos mokslas nestovi vietoje, o supratimas apie bakterijas, virusus ir vaistų veikimo principus per pastaruosius trisdešimt metų pasikeitė kardinaliai. Nepaisant to, šis preparatas vis dar dažnai vartojamas neteisingai, painiojamas su paprastais vaistais nuo peršalimo ar net laikomas „lengvesniu“ už antibiotikus. Šiame straipsnyje mes giliai nersime į Biseptolio pasaulį, atskirsime faktus nuo liaudies medicinos mitų ir išsiaiškinsime, kada šis vaistas yra tikras išsigelbėjimas, o kada - pavojingas eksperimentas su savo sveikata.
Pirmiausia, būtina sugriauti vieną didžiausių mitų: Biseptolis nėra „švelnus vaistukas“ ar „beveik ne antibiotikas“. Mediciniškai kalbant, tai yra kombinuotas antibakterinis preparatas, sudarytas iš dviejų veikliųjų medžiagų: sulfametoksazolo ir trimetoprimo. Šis duetas tarptautiniu mastu žinomas kaip ko-trimoksazolas.
Abi šios medžiagos veikia tą patį procesą bakterijoje - folio rūgšties sintezę, tačiau skirtinguose etapuose. Folio rūgštis bakterijoms yra gyvybiškai svarbi, nes be jos jos negali daugintis ir augti. Sulfametoksazolas blokuoja vieną fermentą, o trimetoprimas - kitą. Veikdami atskirai, jie tik sustabdo bakterijų dauginimąsi (bakteriostatinis poveikis), tačiau veikdami kartu, jie bakterijas sunaikina (baktericidinis poveikis). Tai vadinama sinergija - kai visuma yra stipresnė už dalių sumą.
Kadangi tai yra stiprus antimikrobinis vaistas, jis veikia ne tik ligos sukėlėjus, bet ir visą žmogaus organizmą, įskaitant gerąsias bakterijas ir organų sistemas. Tai rimtas receptinis vaistas, kurio negalima vartoti „profilaktiškai“.
Kada Biseptolis yra nepakeičiamas?
Nepaisant paminėtų įspėjimų, Biseptolis nėra blogas vaistas. Priešingai - tinkamai naudojamas jis yra itin efektyvus. Yra specifinių būklių, kurioms gydyti šis preparatas vis dar yra pirmojo pasirinkimo arba labai svarbi alternatyva.
Šlapimo takų infekcijos
Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl gydytojai išrašo šį vaistą. Ko-trimoksazolas puikiai prasiskverbia į šlapimo takų audinius ir efektyviai kovoja su E. coli bakterijomis, kurios dažniausiai sukelia cistitą. Tačiau ir čia situacija keičiasi - dėl dažno vartojimo atsiranda vis daugiau atsparių bakterijų štamų, todėl prieš skiriant vaistą idealu būtų atlikti šlapimo pasėlį.
Pneumocistinė pneumonija
Tai reta, bet labai pavojinga plaučių uždegimo forma, kurią sukelia grybelis Pneumocystis jirovecii. Ši liga dažniausiai puola žmones su nusilpusiu imunitetu (pavyzdžiui, sergančius ŽIV/AIDS, po organų transplantacijos ar taikant chemoterapiją). Šiuo atveju Biseptolis yra tiesiogine to žodžio prasme gyvybę gelbstintis vaistas, neturintis daug lygiaverčių alternatyvų.
Tam tikros žarnyno infekcijos
Nors dabar rečiau, bet Biseptolis gali būti skiriamas gydant vidurių šiltinę, paratifus ar tam tikras dizenterijos formas, jei sukėlėjai yra jautrūs šiam preparatui.
Odos ir minkštųjų audinių infekcijos
Kartais šis vaistas skiriamas esant pūlingoms odos infekcijoms, ypač jei jas sukelia tam tikros stafilokokų rūšys (įskaitant MRSA - meticilinui atsparų auksinį stafilokoką), kurios vis dar gali būti jautrios sulfametoksazolui ir trimetoprimui.
Savarankiškas gydymas gali pakenkti
Savarankiškas gydymas gali padaryti „meškos paslaugą“: neteisingos vaisto dozės gali tik užmigdyti mikrobus, kurie netrukus vėl pabunda cistito atsinaujinimo pavidalu.
Šalutinis poveikis
Dažniausi šalutiniai poveikiai, pasireiškiantys 3-5 % pacientų, yra odos bėrimas, pykinimas ir vėmimas. Sunkesni šalutiniai poveikiai, tokie kaip anemija ir Stivenso-Džonsono sindromas, yra reti, tačiau pacientus visada reikia stebėti dėl jų atsiradimo.
Dažniausi šalutiniai poveikiai:
- Virškinimo sutrikimai: Pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Tai dažna daugelio antibiotikų pasekmė.
- Odos reakcijos: Bėrimai, niežulys. Tačiau yra ir daug rimtesnė grėsmė - Stivenso-Džonsono (Stevens-Johnson) sindromas arba toksinė epidermio nekrolizė (Lyell sindromas). Tai itin retos, bet gyvybei pavojingos būklės, kai oda ir gleivinės pradeda luptis dideliais plotais. Jei vartojant vaistą atsiranda pūslių, opų burnoje ar staigus, plintantis bėrimas - būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
- Kraujo pokyčiai: Ilgai vartojant, Biseptolis gali slopinti kaulų čiulpų veiklą, sukelti leukopeniją (baltųjų kraujo kūnelių sumažėjimą) ar trombocitopeniją. Dėl to gydymo metu dažnai rekomenduojama stebėti kraujo rodiklius.
- Fotojautrumas: Vartojant šį vaistą, oda tampa jautresnė saulės spinduliams. Net ir trumpas pabuvimas saulėje be apsauginio kremo gali baigtis stipriu nudegimu.
Kontraindikacijos
Biseptolis ne visais atvejais gali būti skiriamas cistitui gydyti. Biseptolio negalima rinktis cistitui gydyti, jei pacientė yra nėščia. Dėl tokio pasirinkimo gali sutrikti vaiko vystymasis, padidės priešlaikinio nėštumo nutraukimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybė. Žindymo laikotarpis yra dar viena kontraindikacija gydant cistitą Biseptoliu.
Kas žinotina prieš vartojant BISEPTOLBISEPTOL vartoti draudžiama:
- jeigu yra alergija sulfonamidams, sulfametoksazolui, trimetoprimui, kotrimoksazolui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai;
- jeigu yra sunki kepenų liga;
- jeigu yra sunkus inkstų veiklos nepakankamumas ir neįmanoma atlikti pakartotinių vaisto koncentracijos plazmoje tyrimų;
- jeigu anksčiau pasireiškė vaistų sukeltų kraujo sutrikimų, sukeliančių mėlynes ar kraujavimą (imuninė trombocitopenija);
- jeigu Jums sakė, kad turite retą kraujo sutrikimą, vadinamą porfirija, kuri gali paveikti Jūsų odą bei nervų sistemą;
- jeigu pacientas yra jaunesnis kaip 6 savaičių kūdikis.
Biseptolio vartojimas cistito atveju
Cistito atveju pagrindinis gydymas turėtų būti tas, kuris stabdo uždegiminį procesą ir žalingai veikia ligą sukeliančias bakterijas. Šiuos reikalavimus visiškai atitinka kompleksinis vaistas „Biseptol“, sudarytas iš dviejų svarbių komponentų: sulfametoksazolo ir trimetoprimo. Biseptolis cistito atveju veikia švelniai ir efektyviai, slopindamas mikrobų vystymąsi ir spartindamas gijimą.
Jei ligą sukėlusios bakterijos yra jautrios sulfametoksazolui ir trimetoprimui, tai Biseptolis tikrai padės nuo cistito. Vaistas sunaikins bakterijas, sustabdys uždegiminį procesą ir išvalys šlapimo sistemą.
Suaugusiems pacientams pradinė Biseptol dozė cistitui yra 2 tabletės po 400 mg du kartus per dieną po valgio, užgeriant vandeniu. Leidžiama dozę padidinti iki 3 tablečių du kartus per dieną. Biseptolis cistitui 6-12 metų vaikui skiriamas po vieną 400 mg tabletę du kartus per parą. Vaikams iki šešerių metų yra speciali vaikų vaisto forma - suspensijos pavidalu.
Biseptolį nuo cistito patartina vartoti ryte ir vakare, vienodais intervalais (pavyzdžiui, devintą valandą ryto ir devintą valandą vakaro), užgeriant didele stikline vandens. Skiriant šį vaistą vaikui, reikia būti atsargiems: jei yra polinkis į alergiją, sergant diateze, Biseptolį geriau pakeisti kitais, saugesniais vaistais.
Kaip geriausia laikyti Biseptol tabletes?
Vaistams geriausia skirti atskirą spintelę arba uždarą lentyną, atokiau nuo šildymo prietaisų ir tiesioginių saulės spindulių. Nereikia dėti vaisto į šaldytuvą. Ekstremaliais atvejais (pavyzdžiui, jei kambarys labai karštas), Biseptol pakuotę galima dėti ant šaldytuvo durelių, tolimiausioje lentynoje nuo šaldiklio.
Biseptolio tinkamumo laikas paprastai nurodomas ant pakuotės ir lizdinės plokštelės. Nelaikykite namuose vaistų, kurių galiojimo laikas baigėsi. Jų cheminės sudedamosios dalys laikui bėgant gali pakisti ir vaistai virs nuodais.
Ką daryti, jei radote seną pakuotę vaistinėlėje?
Jei tvarkydami namus radote Biseptolio pakuotę, kurios galiojimas pasibaigęs, arba likusią nuo praėjusio gydymo kurso, jokiu būdu nemeskite jos į buitinių atliekų konteinerį ar klozetą. Antibiotikai ir antimikrobiniai vaistai, patekę į aplinką, gruntinius vandenis, skatina bakterijų atsparumą gamtoje. Tai ekologinė bomba.
Visus nesuvartotus vaistus Lietuvoje priima vaistinės. Tai nemokama ir saugi paslauga. O jei vaistas dar galioja, bet gydytojas jo jums nepaskyrė šiuo metu - palikite jį ramybėje. Nėra tokio dalyko kaip „profilaktinis Biseptolio kursas“.
Alternatyvos Biseptoliui
Kartais kyla klausimas, kuo pakeisti Biseptolį cistito atveju - pavyzdžiui, nėštumo metu, esant kitoms kontraindikacijoms arba tiesiog nesant tokio vaisto vaistinėje. Konsultacija su gydytoju dėl vaistų keitimo yra tinkama ir netgi būtina priemonė. Galima vartoti visiškai kitokios sudėties vaistus.
Ofloksacinas, vartojamas 3-7 dienas, yra toks pat saugus ir veiksmingas kaip ir Biseptolis gydant nekomplikuotus cistitus moterims.
Gerai žinomos ir laiko patikrintos Biseptol tabletės turi daug gerbėjų tiek iš pacientų, tiek iš gydytojų. Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje šis vaistas buvo skiriamas beveik bet kokiai uždegiminei patologijai gydyti - terapijoje, pediatrijoje, urologijoje.
Tačiau reikia suprasti, kad niekada neturėtumėte savarankiškai gydytis, net jei vaistas yra akivaizdžiai veiksmingas ir įrodytas. Geriau, jei Biseptol nuo cistito paskirs medicinos specialistas - juk yra didelė šalutinio poveikio tikimybė, o vaisto vartojimui yra nemažai kontraindikacijų.
Žinoma, bet kokia liga žmogui prideda problemų ir rūpesčių. Tačiau reikia suprasti, kad niekada neturėtumėte savarankiškai gydytis, net jei vaistas yra akivaizdžiai veiksmingas ir įrodytas. Geriau, jei Biseptol nuo cistito paskirs medicinos specialistas - juk yra didelė šalutinio poveikio tikimybė, o vaisto vartojimui yra nemažai kontraindikacijų.
Vaistų laikymo patarimai
- Neperpilkite tablečių ir piliulių iš originalios pakuotės į buteliukus ir maišelius.
- Vaistus laikykite sausoje vietoje, toliau nuo bet kokio šilumos šaltinio.
- Skystus vaistus saugokite, kad nesušaltų.
Dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis
Štai keletas dažniausiai pasitaikančių vaistų ir galimo šalutinio poveikio pavyzdžių:
- Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (aspirinas, diklofenakas, ibuprofenas, indometacinas). Galimas šalutinis poveikis: odos alergija (dilgėlinė, niežulys), pykinimas, svaigulys.
- Vaistai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis - paracetamolis (panadolis, koldreksas, citramonas). Galimas šalutinis poveikis: kaupiasi kepenyse, todėl nuolat vartojant gali išsivystyti kepenų nepakankamumas.
- Sulfanilamidai (biseptolis, albucidas, streptocidas, sulfadimezinas).
Biseptolio vieta šiuolaikinėje medicinoje
Biseptolis (sulfametoksazolas + trimetoprimas) išlieka svarbiu ginklu medikų arsenale. Problema kyla ne dėl paties vaisto, o dėl mūsų įpročių ir klaidingų įsitikinimų.
Turime nustoti žiūrėti į Biseptolį kaip į „liaudies vaistą“ nuo visų ligų. Tai stiprus cheminis preparatas, reikalaujantis pagarbos ir žinių. Jis negydo gripo, nepadeda nuo peršalimo virusų ir neturi būti vartojamas be aiškios gydytojo instrukcijos. Tačiau, kai jis paskiriamas tikslingai - pavyzdžiui, sudėtingai šlapimo takų infekcijai ar specifinei pneumonijai gydyti - jis vis dar gali daryti stebuklus.
Kitą kartą, kai pajusite pirmuosius ligos simptomus, vietoj to, kad automatiškai tiestumėte ranką link senos vaistų dėžutės, geriau išgerkite arbatos su citrina ir pasikonsultuokite su specialistu.