Seksualumas yra sudėtingas ir daugiabriaunis reiškinys, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių. Norint atsakyti į klausimą, nuo ko priklauso moters seksualumas, reikia atsižvelgti į fiziologinius, psichologinius ir socialinius aspektus.
Hormonų Įtaka Seksualumui
Seksualumui, be jokios abejonės, labai svarbią įtaką daro ir moters hormonai. Menopauzę patyrusioms brandaus amžiaus moterims hormonų kiekis stipriai nukrenta, todėl ir jų noras mylėtis gali stipriai sumažėti. Tačiau nuomonės dėl hormoninės kontracepcijos įtakos lytiniam potraukiui labai nevienareikšmės. Tiesiogiai kartais moterys, vartojančios hormonines tabletes, jaučia lytinio potraukio sumažėjimą.
„Baimė pastoti pati savaime slopina norą turėti intymių santykių, - sako R.Adomaitis. - Realiame gyvenime lytinį aktyvumą silpninantis kontracepcijos poveikis gali būti mažiau reikšmingas nei pastojimo baimė.
Psichologiniai Aspektai
Be hormonų, moters seksualumui labai svarbu ir pašnekesiai, taip pat, kaip jau ir minėjome, dvasinė moters būsena - tai, kaip seksualiai ji atrodo ir jaučiasi. Jeigu dienos metu moteris yra labai užsiėmusi, apie seksą ji tikrai negalvoja. Ir net mintis, kad seksas tokiu metu gali atpalaiduoti, jai dažniausiai net nešautų į galvą.
Stresas ir nuovargis mažina lytinį potraukį. Kai norisi tik miegoti, minčių apie mylėjimąsi paprastai nekyla. Pašalinės mintys, lendančios į galvą akto metu, smarkiai mažina susijaudinimą. Visai priešingai veikia koncentracija į tai, kas vyksta, savo ir partnerio kūno bei pojūčių stebėjimas, mokėjimas būti „čia ir dabar“.
„Žmogus prisitaiko prie aplinkybių. Jei partnerio nėra, be jo gali normaliai gyventi tiek vyrai, tiek moterys."
„Masturbacija pati savaime libido nekeičia. Jeigu įpranti per dieną nubėgti 5 km, tai ir bėgioji. Jeigu įpranti kasdien masturbuotis, potraukis nemažėja ir neprisitaiko prie lytinių santykių retumo, o psichologinis diskomfortas, kad nėra partnerio, išlieka. Bet jeigu lytinis aktyvumas dirbtinai nedidinamas, jis po truputį mažėja.
Socialiniai ir Kultūriniai Veiksniai
Kalbėdami apie engiamas grupes, negalime pamiršti kūno politikos. Istoriškai kūnas buvo ir tebėra socialinio pasaulio metafora, tačiau jis negali egzistuoti kaip paskiras objektas ir todėl yra nuolat pajungiamas tam tikram diskursui. Kūnas kultūrinamas, objektyvuojamas, istorizuojamas, todėl tampa labiau idealiu nei realiu (realią poziciją užimančiu) dariniu, nes bet kokia pozicija ar jos atmetimas yra socialinis reiškinys.
Žmonės išmoksta lytį, ji tarsi tampa esiniu, kuriam priskiriami tam tikri atributai, praktikos ir vaidmenys. Šiame tekste kalbėsiu apie tai, kaip Vakarų kultūra sukaustė kūnus ir pajungė juos kapitalui: ji pavertė juos produktais ir mito, baimės, draudimų apraiška.
Binarinėje kultūroje tariamai egzistuoja du pradai: vyriškasis ir moteriškasis. Tačiau svarbu pabrėžti, kad, Firestone teigimu, binarinė organizacija, egzistuojanti dėl klasinės lyties perskyros, nėra įsišaknijusi gamtoje, bet esti išimtinai kultūroje. Lytis be kultūros, interpretuoto biologizmo neegzistuoja.
Moterys ir vaikai nuolat minimi kartu („pirma gelbėkime moteris ir vaikus“). Ypatingas juos siejantis ryšys visiems gerai pažįstamas: iš moterų tikimasi įgimto gebėjimo ir troškimo rūpintis vaikais, net jei šių jos turėti neplanuoja ar pačios ką tik pasiekė brandos etapą. Tačiau, kaip teigia Firestone, šis ryšys tėra priespaudos išraiška.
Tad, norėdami samprotauti apie kūnų išsilaisvinimo politiką ir vaikų padėtį, privalome pasvarstyti apie judėjimus dėl moterų teisių ir laisvių. Jei siekiame kalbėti apie vaikus, turime kalbėti apie moteris ir atvirkščiai. Žiūrint istoriškai, moters priespaudos kaltininkėmis laikytinos biologinės vaikų išnešiojimo ir žindymo funkcijos. Galios hierarchiją tarp vyro, moters ir vaiko kūnų sąlygoja biologinė šeima.
Kadangi moters seksualumas priklauso vyrui, ji savęs, kaip seksualios asmenybės, neturi teisės reikšti individualiai, nes tėra vyrų kultūros sukurtos erotinės visumos dalelė - tokioje kultūroje apie jos seksualumą nešnekama, nes vyro garbė joje priklauso nuo jo moters priklausymo tik jam. Filosofė Gayatri Spivak teigia, kad nuo neatmenamų laikų moters kūnas buvo vyro garbės šaltinis. Manau, būtų galima teigti, kad moters kūnas jai pačiai priklauso tik dėl moters sąmoningumo. Tad moters kūnas iš jos atimamas.
Gilles’io Deleuze’o ir Felixo Guattari knygoje „Tūkstantis plokštikalnių“ išsakyta mintis iliustruoja tai, apie ką kalbu, - autoriai teigia, kad pirmiausia kūnas iš mergaitės pavagiamas: „Liaukis, mergaitei taip elgtis nedera, tu nebemaža, nesimaivyk, nesielk kaip berniukas.“ Taip iš mergaitės atimamas autentiškas jos tapsmas, ir visa tik tam, kad joje būtų įrašoma istorija, binariškumas ir kultūra.
Taigi šeima kaip institucija buvo viena pirmųjų socialinių organizacijų, įvairiose kultūrose skirtingai, tačiau vis vien atskyrusi ir apibrėžusi moteris ir vaikus. Firestone rašo, kad terminas „šeima“ (family) pirmą kartą pavartotas Romos imperijoje socialiniam dariniui, kurio galva vyras valdė visus kitus to darinio narius - moterį, vaikus, vergus, - įvardyti. Romėnų įstatymai šeimos galvai suteikė teisę į visų kitų narių gyvybę ir mirtį. Lotyniško žodžio famulus reikšmė yra „namų vergas“, o žodis familia žymi visus vienam vyrui priklausančius vergus. Žinant, kad šeima yra bene labiausiai mūsų kultūroje ginama idėja, šeimos termino etimologija tampa išties kontroversiška. Taigi šeimos kaip socialinio darinio kitimas lėmė ir tebelemia kultūrinius žmonių psichologijai įtakos turinčius pokyčius.
Šeimoje moterys ir vaikai tam tikru pavidalu egzistavo kaip vergų klasė, tačiau ilgainiui ši pozicija pakito. Taigi vaikystės kaip žavaus ir tyro laikotarpio ir vaiko kaip tyros būtybės suvokimas palyginti nesenas reiškinys. Viduramžiais vaikystė neegzistavo (nereikia pamiršti, kad ir gyvenimo trukmė tuo metu buvo gerokai trumpesnė).
Firestone pažymi, kad vaikiškų žaislų atsiradimas, naujo žodyno vaikams apibūdinti susikūrimas, vaikams skirtų žaidimų paplitimas ir kiti istoriniai rodikliai leidžia teigti, kad vaikystės sąvoka atsirado XVII amžiuje. Šio laikotarpio ikonografijoje aptinkama ir motinos bei vaiko santykį šlovinančių vaizdų.
Apšvietos epochoje imta nerimauti dėl moterų ir vaikų suteršimo ydomis. Tariama pagarba tebuvo jų atskirties ir priespaudos simptomas. Moteris ir vaikus sergint nuo purvo ir tikrojo pasaulio, prie jų nesikeikiant ir nesispjaudant, įsivyravo perteklinis mandagumas. Toks tariamai pagarbus elgesys tapo vienu veiksnių, palaikančių moterų ir vaikų priespaudą.
Moteris privalo šypsotis, džiaugtis, kalbėti negarsiai, elgtis mandagiai, pritarti, nesikeikti ir dar kartelį šypsotis. Neretai ir dabar nemandagi moteris laikoma „kale“ arba „PMS-inančia boba“ - viešumoje ji neturi teisės būti nemaloni, užimti daugiau vietos, nukrypti nuo idealaus moters kūno standarto (mados industrijos ir masinės mados sukurtas rūbų moterims dydis 0) ar rodyti daugiau kūno, nei įprasta, - o vyrų nemandagumas laikomas norma ar bent labiau pateisinamas.
Apšvieta tokį skirtumą išryškino dar labiau. Moteriškosios giminės vaikas iš kūdikio patalų įšoko tiesiai į moterišką suknelę. Firestone teigimu, mergaitėms vaikystė negaliojo - jos negalėjo eiti į mokyklą, kuri buvo esminė vaikystės steigimo institucija. Mergaitė, pasiekusi lytinę brandą (10-12 metų), būdavo ištekinama už gerokai vyresnio vyro.
Disciplina buvo esminis modernaus mokyklinio auklėjimo elementas, panaudotas vaikams auklėti uždarant juos vienoje amžiaus ir lyties grupėje, taip pašalinant juos iš suaugusiųjų pasaulio. Disciplina čia tarnavo ne kaip pozityvus našumo variklis, skatinantis dirbti ir mokytis drauge, o kaip prievolės struktūra, dogmatiškai įskiepijusi moralę, vertybes ir lėmusi psichofiziką. Taip užgimė tendencija, kad mokykla ne tik šviečia, bet ir auklėja bei ugdo vaikų augimą ir brendimą, iki jie taps naudingi ir paklusnūs suaugusieji.
Atsirtis tarp suaugusiųjų ir vaikų vis didėjo: buvo rašomi traktatai apie vaikystės tyrumą ir vaikų artumą Dievui, vaikai suaugusiųjų akyse rodėsi kaip „Dievo angelėliai“. Tai lėmė įsitikinimą, kad vaikai yra aseksualios būtybės.
Kaip Puoselėti Seksualumą
Moterys - svajingos ir emocingos būtybės (su retomis išimtimis). Kiekviena iš jų gali pažadinti subtiliausias savo jausmingumo stygas, tačiau ne visos supranta, kokie faktoriai sumažina jų patrauklumo laipsnį.
Veiksniai, Mažinantys Patrauklumą:
- Neteisingai Pasirinktas Įvaizdis: Mada šiandien yra demokratiškesnė nei bet kada anksčiau. Surenkite totalią savo garderobo reviziją ir nebijokite atsisakyti šiuolaikinių tendencijų, nes moteriškumas visada buvo, yra ir bus madoje. Vyrų visi tie moteriški kraštutinumai netraukia.
- Nulinis Vidinės Energijos Lygis: Kad ir kaip nuostabiai atrodytumėte, bet jeigu jūsų žvilgsnis bus išblėsęs, o akys - pavargusios ir liūdnos, vyrui jūs nebūsite seksualiai patraukli. Moteris yra tarsi akumuliatorius, kuris pasikrauna iš išorinės aplinkos ir toliau veikia kaip „maitinimo šaltinis“ vyrui.
- Jūs Neįvaldėte Kūno Kalbos: Eisena, laikysena, gestai - galingiausi moterų ginklai. Paklauskite vedusių vyrų, ką jie prisimena iš pirmojo pasimatymo su mergina, su kuria paskui nutarė tuoktis. Vargu ar jie paminės suknelės spalvą ir lūpų dažų atspalvį, o štai apie lengvą, gundančią eiseną tikrai papasakos.
- Sunkumai Bendraujant: Betarpiškos ir kvailokos merginos tinka tik lengvam laiko leidimui. Sėkmingas vyras ieško moters, kuri jį atitiktų. Jo ideali kandidatūra nesielgs kaip viršininkė ar tamsta mokytoja, nesislapstys kampuose tarsi išsigandusi pelytė ir nepraras žado, tarsi į universitetą stojanti studentė per svarbiausią egzaminą. Tikra moteris-žmona pajėgs palaikyti pokalbį bet kokia tema, išklausyti vyrą ir patarti, pasakyti komplimentą, ji pajėgs užgesinti bet kokį konfliktą ir pakelti mylimam žmogui nuotaiką. Pas tokią moterį norisi grįžti kiekvieną dieną.
- Nesugebėjimas Kontroliuoti Emocijų: Pavydas, pyktis, isterija - paskutinis dalykas, su kuriuo vyras norėtų susidurti šeimos gyvenime. Moteris, kuri kelis kartus per dieną pereina nuo ašarų iki garsaus kvatojimo ir atgal, neatrodo miela. Galite patirti daugybę emocijų, tik nereikia išlieti viso to partneriui ant galvos. Vyrai santykiuose vertina komfortą ir jaukumą.
- Mėginimai Atsikratyti Per Didelio Seksualumo: Yra moterų, kurias gamta apdovanojo padidintu jausmingumu. Nudegusios nuo tokio požiūrio į save, moterys pradeda „gesinti“ savo natūralų seksualumą: renkasi į akį nekrintančius drabužius, nenaudoja kosmetikos, agresyviai ir nepatikliai reaguoja į menkiausius vyriško dėmesio požymius. Jūsų užduotis šioje situacijoje - ne užgesinti prigimtinę dovaną, o pritempti iki tokio pat aukšto lygio visus kitus savo moteriškumo aspektus. Tada vyrai nebežiūrės į jus kaip vien tik į geismo objektą.
- Nepasitikite Savimi ir Nerealizuojate Savęs Kaip Asmenybės: Kai moteris žino, kur ji eina ir ko nori pasiekti, ji tarsi skrieja per gyvenimą. Ji suvokia savo norus ir saugo asmenines ribas. Kai tik užtaisysite savo asmenines „spragas“ - surasite kažką, kas jums patinka, paleisite nuoskaudą ir nepasitikėjimą savimi, išmoksite žvelgti į ateitį be baimės - jūs užsipildysite vidine šviesa. Tai daug seksualiau nei ryškūs lūpų dažai.
PASTABA. Visi šie patarimai jokiu būdu nėra raktas į laimingą šeimą, svarbiausia šeimoje - partnerių lygybė ir laimė.
Seksualumas Bėgant Metams
Tenka girdėti nuomonę, esą su metais seksualumas silpsta. Bet ar tikrai? Norint atsakyti į šį klausimą, derėtų pasiaiškinti, nuo ko priklauso seksualumas ir kaip bei kodėl jis gali pasikeisti.
Moters seksualumą lemia bendras jos energijos lygis, raumenų įtampa, nuostatos, susijusios tiek su seksu, tiek su kitais dalykais, dubens dugno raumenų būklė, asmeninių erogeninių zonų pažinimas ir lytinė konstitucija - įgimtas veiksnys, kurio kardinaliai pakeisti neįmanoma, rašoma tinklalapyje marieclaire.ru.
Vertinant iš fiziologinės pusės, tampa savaime aišku, kad tada, kai tau 20, testosterono koncentracija organizme ganėtina aukšta. Tas pats pasakytina ir apie gyvybinių jėgų, energijos lygį. Visgi reta kuri dvidešimtmetė gerai pažįsta savo kūną (žino, kur yra jautriausios erogeninės zonas ir kaip jas tinkamai stimuliuoti) ar būna sukaupusi pakankamai patirties, o tai taip pat daro įtaką intymių santykių kokybei. Dėl šių priežasčių patirti, kas yra fantastiškas, tikrai kokybiškas seksas, šiuo gyvenimo etapu paprastai nepavyksta.
Deja, labai dažnai seksas tokiame amžiuje įgauna altruistinį pobūdį: daugelis jaunų moterų lytinės sueities metu visą dėmesį sutelkia į partnerio norus ir patenkinimą, o savo poreikius visiškai ignoruoja. Dar vienas šiame amžiaus tarpsnyje dažnai pasitaikantis ypatumas - savo seksualumo atmetimas. Dėl tėvų ir visuomenės daromos įtakos gali susiformuoti tam tikros negatyvios nuostatos, neleidžiančios pripažinti savo seksualumo ir trukdančios jam atsiskleisti. Įprasti tokio poveikio padariniai - susikaustymas, drovumas, nepasitikėjimas savimi, būgštavimai dėl savo kūno ir baimė, kad jis gali nepatikti partneriui.
Prie 30-ies artėjanti moteris paprastai būna sukaupusi daugiau seksualinės patirties, labiau pasitiki savimi, geba realizuoti save profesinėje veikloje, be to, gali būti užmezgusi stabilius ir rimtus santykius, suteikiančius galimybę pasijusti saugiai ir komfortiškai. Dėl šių aplinkybių pavyksta daug laisviau ryžtis eksperimentams, užgimsta troškimas geriau pažinti savo kūną. Trisdešimtmetės dažniausiai jau būna atsikračiusios galybės kompleksų ir baimių, be to, jau žino, kokios glamonės jas įaudrina, todėl lengviau ir greičiau patiria orgazmą.
Kalbant apie motinystę, tenka pasakyti, kad tai nėra seksualumą didinantis veiksnys. Motinomis neseniai tapusios moterys dažnai pristinga jėgų seksui, nes tiesiog pernelyg pavargsta, kaip reikiant neišsimiega, o juk turimos energijos lygis, žinia, - viena iš privalomų ryškaus seksualumo sąlygų. Galima paminėti ir tai, kad maitinimo krūtimi laikotarpiu suintensyvėja prolaktino išsiskyrimas, o šis hormonas blokuoja testosterono gamybą, ir tai daro įtaką moters polinkiams. Taip pat nevalia pamiršti, kad nuolatinis kūdikio artumas ganėtinai sumažina poreikį liestis ir glaustytis. Dėl nėštumo gali atsipalaiduoti dubens dugno raumenys, todėl po gimdymo intymios sueities teikiami pojūčiai gali visiškai skirtis nuo tų, kuriuos tekdavo patirti iki nėštumo.
Keturiasdešimtmetis neretai siejamas su brandos amžiumi. Tai laikas, kada moteris nustoja neigti savo seksualumą ir jo nebetramdo. Ji jau žino, kas jai teikia malonumą, pažįsta savo kūną, gali sau leisti įgyvendinti erotines fantazijas ir elgtis taip, kaip anksčiau nedrįsdavo. Visgi kaip tik šiame amžiaus tarpsnyje tikėtinas jausmų ilgalaikiam, pastoviam partneriu atšalimas. Į miegamąjį gali įsisukti rutina, nusistovėti štilis. Paprastai taip nutinka todėl, kad partneriai nebegeba pajusti (priimti) vienas kito feromonų, todėl nebejaučia stiprios seksualinės traukos. Norint šito išvengti, svarbu praktikuoti įvairias sekso technikas, atskleisti partneriui savus troškimus ir poreikius. Jei nesitaikstysite su monotonija, seksualinis gyvenimas neabejotinai pasipildys ryškiomis emocijomis ir palaimingos artumos akimirkomis.
17-18 metų. Jaunos merginos meilę idealizuoja. Seksualiniai pojūčiai septyniolikmetei nėra pats svarbiausias dalykas. Tačiau vaizduotėje kurdama romantišką meilę su žavingu mylimuoju, ji erotinių scenų nepraleidžia. Erotinės fantazijos labai svarbios normaliam moters psichoseksualumui vystytis. Jos padeda atpažinti ir apibrėžti savo seksualinius poreikius, atrasti erotinį kūno „žemėlapį”, erogenines zonas. Daugelis tokio amžiaus merginų pradeda reguliarų lytinį gyvenimą.
20-25 metai. Reguliarus lytinis gyvenimas leidžia vystytis seksualumui. Partnerio pasirinkimą lemia ne tik fiziologija, bet ir psichologija- moteris vertina vyro švelnumą, sugebėjimą suteikti saugumo jausmą. Nemažai šios amžiaus grupės moterų, nepatiriančių orgazmo, daro klaidingą išvadą, esą yra šaltos. Seksologai tvirtina, kad normalu šio amžiaus moterims dar nepatirti orgazmo. Tai tikrai nėra padėtis be išeities. Jaunai moteriai reikia ilgų įžanginių meilės žaidimų ir daug glamonių. Orgazmą lengviau pasiekti oralinėmis glamonėmis. Staigūs hormoniniai pokyčiai pakeičia moters seksualumą, todėl pirmaisiais nėštumo mėnesiais lytinis geismas gali labai sumažėti ar net išnykti. Po gimdymo iškyla naujų keblumų. Vyras šiuo laikotarpiu turi būti itin dėmesingas ir švelnus. Pirmosios savaitės po gimdymo- geras laikas išbandyti įvairias glamonių rūšis, sukeliančias orgazmą be lytinio akto.
30 metų. Moteris jau žino savo vertę. Ji gerai supranta, kiek ir kokio sekso geidžia, moka paaiškinti arba parodyti partneriui, kas jai teikia didžiausią malonumą, o kas nuvilia. Meilės guolyje nesivaržydama eksperimentuoja, išmėgina įvairias sekso technikas. Balzakiško amžiaus moteriai jau nebereikia tokių ilgų įžanginių meilės žaidimų, nes makštis sudrėksta greitai ir gausiai. Orgazmą (ar netgi kelis iš eilės) patiria žymiai greičiau nei prieš penkerius- dešimt metų. Trisdešimtmetė savo geismą trokšta patenkinti taip pat stipriai, kaip ir vyras. Ji jautriai reaguoja į visus erotinius dirgiklius- ne tik į lytėjimo, kvapų, bet ir į vizualinius. Ji tikisi išsipildysiant slapčiausias erotines fantazijas bei svajones.
40 metų. Erotiniai poreikiai vis dar labai stiprūs. Neretai pasitaiko, kad to paties amžiaus ar vyresnis partneris nebesugeba patenkinti moters lūkesčių. Daugeliui prasideda stresas dėl akivaizdaus senėjimo. Neretai keturiasdešimtmetės užmezga intymius ryšius su žymiai jaunesniais vyrais, pradeda jaunatviškai rengtis ir elgtis. Fiziologiniu požiūriu toks pasirinkimas geras.
50 metų. Kai kurios penkiasdešimties sulaukusios moterys jaučiasi tarsi priėjusios ribą. Jos mano, kad visi seksualiniai malonumai- jau praeityje, todėl be gailesčio atsisako lytinio gyvenimo. Menopauzės laikotarpiu moters organizme sumažėja estrogenų kiekis, išsausėja makštis, todėl lytinis aktas gali būti skausmingas. Tačiau jei moteriai pavyksta įveikti šio amžiaus krizę, ji iš naujo atranda sekso teikiamą džiaugsmą. Ypač teigiamus erotinius potyrius išgyvena vyresnės nei 50 metų moterys, įsitvirtinusios profesinės karjeros viršūnėje.
Margarita gilinasi į sudėtingas temas, kad jūs galėtumėte priimti paprastus sprendimus. Jos žvilgsnis - analitinis ir strategiškas. Ar tai būtų karjeros posūkiai, ar santykių dinamika, Margarita ieško esmės, gilinasi į priežastis ir padeda sudėlioti viską į logiškas lentynėles. Kaip pasipiršti? Vieniša po 30?
Pradėsiu citata: „Moters seksualumas priklauso nuo jos autentiškumo ir rūpinimosi savimi.. Deja, santuoka ir motinystė reikalauja tam tikro pasiaukojimo, kuris nesuderinamas su neatsiejamu nuo geismo savanaudiškumu. Kai moteris yra atsakinga už kitus, jai kur kas sunkiau sutelkti dėmesį į savo pačios poreikius: jaustis spontaniškai, seksualiai ekspresyviai ir nerūpestingai. Daugumai moterų būti pakankamai egocentriškoms, kad galėtų patirti erotinį malonumą, šeimyniniame gyvenime yra nemenkas iššūkis. Rūpinimosi kitais našta išties yra galingas antiafrodiziakas..” / Esther Perel
Ką daryti? Psichoterapeutai pataria tą patį - visų pirma KŪNAS. Pasirūpinti juo. Ir gali skambėti per paprastai, bet lavindamos gebėjimą save JAUSTI - pvz., kiek galiu šiandien pasilenkti, kiek išlaikyti, o kur sustoti ir leisti sau atsipalaiduoti, nedaryti su visais grupėje - tai lavina gebėjimą GIRDĖTI SAVE ir kasdienoje. Išdrįsti įvardinti ribas, gerbti savo poreikius, gebėti atsitraukti, gebėti pasitikėti ir kitais - ne visur turiu būti aš, kad pasaulis nesugrius, jei skirsiu valandėlę savo pamėgiui, laikui, draugėms, kavos puodeliui.
Visos žinome, kad genelu tai, kas paprasta. Man genealumu dar 2009 m. tapo kalanetika, o po 10 metų - jos sudrauginimas su dėmesingimo (mindfulness) praktikomis. Ir tai ne reklama, tiesiog norisi dar kartą įvardinti ir įkvėpti ieškančias to kažkokio derinio kūno ir širdies balansui atgauti. Ypač gyvenant šeimyninio gyvenimo dramose ar rutinoje. Ieškančioms savęs, savo autentiškumo.
Šias fotografijas skiria 6 metai (kuomet 2017 m. gimė ADITI, antroji mano studija) - fiziškai jaučiuos taip pat puikiai (Callan Pinkney sukūrė išties kai ką fenomenalaus), emociškai - „papilnėjusi": daugiau ramaus suvokimo kas esu, kas man patinka, be tokio stipraus poreikio įtikti, patikti ar gauti patvirtinimą, kaip galbūt anksčiau. Ir ...(būnant 43-jų), seksualesnė nei kada anksčiau!
Viešųjų tyrimų bendrovė Didžiojoje Britanijoje apskaičiavo, jog net 14 % kasdien informaciniuose ir pramoginiuose interneto portaluose pasirodančių naujienų vartojamas žodis „seksualumas“. Analitikai įsitikinę, kad dažniausiai šis terminas pateikiamas netiksliai. Mat paprastai manoma, jog „seksualus“ reiškia tik erotinį stimuliavimą ir sietinas su apnuoginto kūno vaizdiniu. Iš tiesų ši sąvoka apima visus su lytimi, intymiu suartėjimu ir meile susijusius jausmus bei elgesį.
2016 m. Jogailos universiteto (Lenkija) psichologai ir sociologai atliko keletą apklausų ir, susisteminę duomenis, paskelbė būdingiausius seksualios moters asmenybės bruožus. Išsiaiškino, kad vyrus labiausiai žavi tos moterys, kurių asmenybėje dera trys savybės: polinkis manipuliuoti, narciziškumas (atvirai demonstruojama viršenybė ir net savanaudiškumas) bei asmenybės sutrikimas (asocialus ir visuomenės normų neatitinkantis elgesys). Taip pat išskyrė tokias savybes kaip atšiaurumas ir nepasiekiamumas. Visgi stipriosios lyties atstovai per apklausas patikino, kad jiems ne mažiau svarbu, jog visomis šiomis savybėmis pasižyminti dama jiems dar ir nusišypsotų.
Mat apklausos dalyvių teirautasi apie situacijas, kuriose jie, bendraudami su priešingos lyties atstovėmis, patiria stipriausią lytinį susijaudinimą. Tad tyrimas atskleidė ne tiek moters seksualumą, o labiau vyriškus instinktus sužadinantį elgesį. O juos žadina ne kas kitas, bet primityvus pasąmoningas troškimas sumedžioti grobį ar įveikti priešininką. Štai kodėl stipriosios lyties atstovus traukė toks keistas asmeninių savybių derinys: norą intymiai suartėti (pačia gryniausia forma atlikti lytinį aktą) skatina tai, kad moteris yra protinga, atrodo nepasiekiama, moka mesti iššūkį, bet galiausiai nusileidžia ir tuomet jau vyras pademonstruoja savo galią.