Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius būsto ploto rodiklius, nuosavybės formas ir kambarių skaičiaus pasiskirstymą Lietuvoje. Taip pat aptarsime socialinio būsto plėtrą ir valstybės paramą būstui.
Šiuolaikiniai butai Vilniuje
Būsto Fondo Pasiskirstymas
Statistikos departamento duomenimis, būstų naudingasis plotas Lietuvoje siekė 107,2 mln. kv. m ir per metus padidėjo 1,3%.
Privati nuosavybė sudarė 98,8% būsto fondo, likusi dalis priklausė valstybei ir savivaldybėms. Tai rodo didelį privatizacijos lygį ir dominuojančią privačios nuosavybės formą būsto sektoriuje.
Naudingasis plotas mieste sudarė 64,6 mln. kv. m, o kaime - 42,6 mln. kv. m. Tai atspindi didesnį gyventojų tankumą miestuose ir didesnį būsto plotą vienam gyventojui kaimo vietovėse.
Individualūs Namai vs. Daugiabučiai
Naudingasis plotas individualiuose namuose augo 1,9% iki 61,1 mln. kv. m, arba 57% viso būstų fondo ploto. Butų plotas daugiabučiuose padidėjo 0,5% iki 46,1 mln. kv. m.
Šie skaičiai rodo, kad individualūs namai vis dar sudaro didžiąją dalį būsto fondo, tačiau daugiabučių butų dalis taip pat yra reikšminga.
Kambarių Skaičiaus Pasiskirstymas
Šalyje daugiausia buvo dviejų (32,6%) ir trijų (26,6%) kambarių būstų. Mieste vyravo dviejų (37,2%) ir trijų (25%) kambarių būstai, o kaime - dviejų (23,6%) ir trijų (29,8%) kambarių būstai.
Tai rodo, kad tiek miestuose, tiek kaimuose populiariausi yra vidutinio dydžio būstai su dviem arba trimis kambariais.
Vidutinis Būsto Dydis
Vidutinis vieno būsto dydis siekė 69,9 kv. m. Šis rodiklis leidžia įvertinti vidutinį būsto plotą vienai šeimai ar asmeniui.
Apibendrinant, būsto fondas Lietuvoje pasižymi didele privačios nuosavybės dalimi, didesniu būsto plotu individualiuose namuose ir populiarumu vidutinio dydžio būstų su dviem arba trimis kambariais.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Būstų naudingasis plotas | 107,2 mln. kv. m |
| Privati nuosavybė | 98,8% |
| Naudingasis plotas mieste | 64,6 mln. kv. m |
| Naudingasis plotas kaime | 42,6 mln. kv. m |
| Individualių namų plotas | 61,1 mln. kv. m (57%) |
| Butų plotas daugiabučiuose | 46,1 mln. kv. m |
| Populiariausi būstai | Dviejų (32,6%) ir trijų (26,6%) kambarių |
| Vidutinis būsto dydis | 69,9 kv. m |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė siekia, kad socialinės apsaugos ir socialinės aprėpties srityje kiekvienam šalies gyventojui būtų sudarytos visavertės gyvenimo sąlygos.
Lietuvos lygmeniu būsto politika yra aptariama Lietuvos būsto strategijoje, valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, strategijos įgyvendinimo priemonėse.
Deja, apie socialinį būstą ir jo problemas, literatūros ir medžiagos nėra. Ši valstybės parama būstui nėra nuodugniai nagrinėjama, kaip, pvz. socialinės paslaugos.
Valstybės paramos tikslas yra mažinti asmenų ir šeimų socialinę atskirtį, užtikrinti asmenų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti skurdą.
Teisė į Būstą ir Valstybės Įsipareigojimai
Teisė į tinkamą ir prieinamą būstą yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybių susidūrimą su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būstą integruoti į socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudos politiką.
Būstas yra vienas iš pirminio būtinumo turtų, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį.
Kiekvienas pilietis turi teisę statytis, įsigyti nuosavybės teise gyvenamąjį namą, butą, nuomotis gyvenamąją patalpą iš fizinių ir juridinių asmenų.
Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystimosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų.
Šiuo metu tiek valstybinis, tiek privatus būstas yra fiziškai nusidėvėjęs, jo kokybė ne visada atitinka keliamus techninius reikalavimus.
Sureguliuoti būsto rinką, pasiūlą ir paklausą, finansinius srautus, būsto priežiūrą ir modernizavimą, yra rengiamos strategijos.
Iki 2002 metų veiksmus, susijusius su nuosavybės įsigijimu, statybomis ir eksploatavimu, valstybės paramos formomis įsigyjant gyvenamąjį namą ar butą, reglamentavo Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas.
Lietuvos Respublikos Seimui 2002 m. sausio 12 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą minėti fondai buvo panaikinti paliekant tik pagrindinį (socialinį) būstų fondą.
Nuo 1992 metų gyventojai galėjo steigti gyvenamųjų namų statybos bendrijas.
Matome, kad 1992 ir vėlesniais metais valstybė rėmė naujų gyvenamųjų namų statybas, skatino gyventojus įsigyti nuosavybę pasinaudojant valstybės parama.
Svarbu paminėti, kad ne tik naujų namų statyba, bet ir daugiabučių namų renovavimas buvo remiamas valstybės.
Būsto sektoriui trūksta investicijų, tik maža dalis investicijų pritraukiama iš valstybės.
Lietuvos būsto sektorius yra tarpinstitucinis, t.y. jis apima įvairias institucijas, atsakingas už būsto ūkį, šildymo, šalto, karšto vandens išlaidas, energijos naudojimą, turto registravimą, regionų plėtros politiką.
Yra sukurta teisinė sistema, reguliuojanti būsto sektorių.
Lietuvos būsto strategija buvo parengta remiantis statistiniais duomenimis, analizėmis, buvo nustatytos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (SSGG analizė).
Buvo iškelti trys pagrindiniai tikslai:
- Išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms socialinėms grupėms.
- Užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, įskaitant racionalų energetikos išteklių naudojimą.
- Gerinti būsto kokybę ir aplinkos kokybę, didinti būsto vertę ir kokybę, skatinti kiekvieno būsto savininką privalomai įstoti į bendriją, didinti savininkų gebėjimus tinkamai prižiūrėti būstą bei suteikti galimybes jiems pasirinkti geriausios kokybės paslaugas.
Valstybės parama jaunosioms šeimoms padeda joms įsitvirtinti rinkoje, įsigyti ar išsinuomoti būstą.
Savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos sudaro gana nedidelę būsto rinkos dalį.
Lietuvoje mažai nuomojamų gyvenamųjų patalpų (skirtingai nei ES valstybėse), o tai mažina gyventojų pasirinkimą.
Daugeliui šeimų pajamos yra per mažos įsigyti nuosavą būstą.
Siekiant padėti gyventojams modernizuoti senus namus, buvo priimtos įstatymo pataisos, įsigaliojusios 2008 m. spalio mėnesį.
Parengtoje Lietuvos būsto strategijoje numatyti uždaviniai yra neatsiejami nuo darnaus valstybės vystimosi.
Būstas turi būti prieinamas kiekvienam, būsto neprieinamumas daro tiesioginę įtaką gyvenimui, socialinei asmens integracijai bei iš kitos pusės valstybės konkurencingumui ir ekonominei plėtrai.
Su būstu susijusios problemos turi būti sprendžiamos tiek valstybės, tiek Europos Sąjungos lygmenyje.
Socialinio Būsto Fondo Plėtra
Valstybės būsto politika yra neatsiejama nuo socialinio būsto, todėl socialinio būsto fondo, kurį privalo turėti kiekviena savivaldybė, siekiama kiekvienais metais kuo daugiau plėsti.
Fondo plėtrai įgyvendinti buvo priimti sekantys nutarimai ir programos:
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 708 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa (programos pakeitimas 2007 m. gegužės 9 d. Nr. 448);
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 548 patvirtinta socialinio būsto fondo plėtros 2008-2010 metų programa.
Fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus, Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.
Būsto kainų pokyčiai Vilniuje
tags: #nt #statistikos #departamentas #busto #kiekiai