Notaro dalyvavimas turto prievartavimo tyrime: Baudžiamosios atsakomybės aspektai

Baudžiamoji atsakomybė yra valstybės baudžiamųjų teisinių priemonių visuma, taikoma nusikaltimą padariusiam asmeniui. Kaltininkui padarius nusikaltimą, valstybei atsiranda teisė taikyti jam baudžiamąsias teisines priemones - tiek įspėjamąsias, prevencines (kardomoji priemonė, turto areštas ir pan.), tiek sudarančias baudžiamosios atsakomybės turinį. Baudžiamųjų teisinių priemonių turinio ir jų paskirties samprata padeda nustatyti baudžiamosios atsakomybės ribas, galimybę bei tikslingumą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nekaltumo prezumpcija ir baudžiamosios priemonės

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostata įtvirtina pagrindinį baudžiamosios teisės principą: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata reiškia, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui baudžiamąsias teisines priemones galima taikyti tik teismui pripažinus jo kaltę.

Nors nusikaltimą padariusiam asmeniui pareiga atsakyti baudžiamąja tvarka kyla nuo nusikaltimo padarymo momento, tačiau jau bylos ikiteisminio tyrimo institucijos Baudžiamojo proceso kodekso normų nustatyta tvarka, rinkdamos įrodymus apie padarytą nusikaltimą ir jį padariusį asmenį, jau taiko kaltininkui jo procesinę padėtį atitinkančias įspėjamąsias, asmens laisvę ar turto disponavimo teisę suvaržančias, priemones, pvz.: kardomąją priemonę, turto areštą. Šioje procesinėje stadijoje įstatymo numatyta tvarka gali būti pažeidžiamos jo asmeninės teisės: atliekama krata, vykdomas telefoninių pokalbių pasiklausymas, pašto korespondencijos kontrolė ir pan. Asmuo patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju asmuo atleidžiamas nuo visų baudžiamųjų teisinių priemonių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės turinį, taikymo. Nusikaltimai savo pobūdžiu, pavojingumo laipsniu, kaltininko asmenybe skiriasi savo pavojingumu. Todėl įstatymų leidėjas, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, suteikia teismui teisę paskirti švelnesnę nei numato įstatymas bausmę, atidėti paskirtosios bausmės vykdymą ir pan.

Individualizuodamas nusikaltimą padariusio asmens atsakomybę ir, nustatęs įstatymo numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, bei, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, įvertinęs kitas bylos aplinkybes, teismas gali spręsti, kad taikytos įspėjamosios baudžiamosios teisinės priemonės bei bylos procesas yra pakankamos priemonės kaltininkui ir asmuo ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų.

Asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas, su tam tikromis sąlygomis ar be jų. Paprastai įstatymu nustatoma sąlyga nepadaryti naujo nusikaltimo. Tokie sąlyginio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejai numatyti BK 38, 40 straipsniuose. Šiais atvejais atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti, jeigu atleistasis nuo atsakomybės asmuo neįvykdo tam tikrų sąlygų.

Esant BK 36 str. nuostatų, tiek dėl jų sąlygotų objektyvių veiksnių. Vienos iš tokių aplinkybių galėtų būti pasikeitusios gyvenimo, darbo, aplinkos sąlygos (asmuo pašaukiamas į būtinąją karinę tarnybą, įstojo į mokymosi įstaigą ir gerai mokosi, pakito sąlygos veikiančios neigiamas elgesio savybes - apsivedė, sąžiningai dirba ir augina vaikus ir pan.). Asmens sveikatos būklė (tapo invalidu, susirgo nepagydoma liga) gali būti vertinama tik greta kitų aplinkybių. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingu galima tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas spręsti, kad kaltininkas ateityje nusikaltimų nepadarys.

Todėl, sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į visas bylos aplinkybes, bet taip pat į laiką praėjusį nuo nusikaltimo padarymo. Kuo ilgesnis laikas praėjo, jeigu asmuo per tą laiką gerai elgėsi ir nepadarė teisės pažeidimų, sudaro patikimesnę galimybę spręsti apie asmens pavojingumo išnykimą.

Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs bendrąjį principą, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu po nusikalstamos veikos padarymo yra suėję BK 95 str. 1 d. numatyti terminai ir yra kitos sąlygos numatytos šiame straipsnyje. Šios normos esmė yra ta, kad asmuo už padarytą nusikalstamą veiką negali būti be galo ilgai persekiojamas. Jeigu asmuo nepadaro naujos nusikalstamos veikos, einant laikui jo pavojingumas mažėja bei praranda reikšmę BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Todėl greta pasikeitusių aplinkybių kurios daro asmenį nepavojingu, svarbu atsižvelgti ir į šį baudžiamosios teisės institutą, taip individualizuojant konkrečią nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį.

Nusikaltimo pavojingumo vertinimas

Baudžiamasis nusižengimas ir nusikaltimas yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika už kurią gali būti skiriama šio kodekso 42 straipsnyje numatyta bausmė. Įstatymų leidėjas, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, asmeniui jam ar jo padarytai veikai dėl aplinkybių pasikeitimo praradus pavojingumą, nesieja su padaryto nusikaltimo sunkumu, tačiau, sprendžiant asmens pavojingumą, būtina atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus. Praktiškai sunku įsivaizduoti tokį aplinkybių pasikeitimą dėl kurių asmuo tampa nepavojingu, jeigu jis padarė sunkų ar itin sunkų nusikaltimą.

Svarstant asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės jam dėl aplinkybių pasikeitimo tapus nepavojingu, teismas įgyvendina BK 41, 95 str. Procesiniai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 str.yra numatyti BPK 212 str. 1. BPK 212 str. 2. BPK 214 str. 2. šio kodekso 212 str. 3. BPK 235 str.

Byla nutraukiama, kai yra šio kodekso 3 str. 1 d. numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36 - 40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, suimtas kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš kardomojo kalinimo vietos, taip pat sprendžiama dėl daiktinių įrodymų. 4. BPK 303 str. 4. Teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra BK 36 - 40, 93 str., 114 str. 3 d.,249 str. 4 d.,259 str. 3 d.,291 str. 2, 3 d. BK 37 str.

Įstatymų leidėjas Baudžiamojo kodekso 11, 12 straipsniuose pateikia nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo veikų sąvokas. Baudžiamoji veika yra pavojinga ir Baudžiamojo kodekso uždrausta veika. Taip naujajame baudžiamajame kodekse yra suderinti formalusis ir materialusis nusikaltimo požymiai. Jeigu asmuo padaro Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose numatytą baudžiamąją veiką, tai jis padaro nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (formalusis nusikaltimo požymis). Įstatymų leidėjas yra uždraudęs pavojingas veikas. Bet kuri baudžiamojo kodekso specialiosios dalies norma yra apibendrinto pobūdžio. Ji numato aplamai tokią draudžiamą pavojingą veiką ir nustato jos požymius. Jeigu asmens veikoje trūksta kurio nors baudžiamojo įstatymo normos požymio, veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Asmens nusikaltimo pavojingumą lemia jo veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai. Veikos pavojingumo pobūdį taip pat išreiškia įstatymo ginamų vertybių (nusikaltimo objekto), į kurias asmuo pasikėsino, svarba. Taip pasikėsinimas į žmogaus gyvybę yra daug pavojingesnis nei pasikėsinimas į svetimą turtą ar asmens garbę ir orumą ir pan.

Veikos mažareikšmiškumas

Individualizuojant nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, būna atvejų, kai asmens veikoje kai kurie privalomieji nusikaltimo požymiai silpnai išreikšti ir tik formaliai atitinka įstatyminės normos reikalavimus. Jeigu dėl nusikaltimu padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika yra mažareikšmė, tai ji yra mažiau pavojinga palyginus su ta, kurią numatęs įstatymų leidėjas, todėl, esant Baudžiamojo kodekso 37 straipsnio sąlygoms, tokį asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismų praktikoje (taip pat ir teisės teorijoje) yra susiformavusios dvi nuomonės vertinant asmens veikos pavojingumą, kaip nusikaltimo pavojingumo požymį. Formaliosios teisės krypties šalininkų požiūriu, įstatymų leidėjas visas pavojingas veikas yra numatęs Baudžiamojo kodekso ypatingosios dalies straipsniuose, todėl asmens padaryta veika, jeigu ji atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, jau pati savaime yra pavojinga. Materialiosios teisės krypties šalininkų požiūriu, įstatymų leidėjas Baudžiamojo kodekso 11 str. 1 dalyje ir 12 str. yra aiškiai pasisakęs, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma pavojinga ir Baudžiamuoju kodeksu uždrausta veika.

Atsižvelgiant tiek į BK 11 str. 1 d. bei 12 str., tiek į BK 37 str. Baudžiamojo kodekso 37 straipsnio norma išreiškia formalųjį požiūrį. savaime BK 11, 12, 37 str. konspekte, veiką daro nepavojinga.

Baudžiamosios bylos nutraukimas

Būtina skirti baudžiamosios bylos nutraukimą dėl veikos mažareikšmiškumo nuo bylos nutraukimo ar asmens išteisinimo, kai veikoje nėra nusikaltimo sudėties. Byla nutraukiama dėl veikos mažareikšmiškumo, kai yra visi nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau dėl pačių nusikaltimo požymių ypatumų, dalyko, žalos dydžio veika mažareikšmė. Byla nutraukiama dėl nusikaltimo sudėties nebuvimo, kai padaryta veika yra pavojinga (ar nepavojinga), tačiau veikoje nėra nusikaltimo sudėties.

Baudžiamojo kodekso 37 str. prasme veika yra mažareikšmė, jei ji nedaro esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms arba nekelia grėsmės tokiai žalai atsirasti. Baudžiamojo kodekso paskirtis (1 straipsnis) yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Įstatymų leidėjas, konstruodamas Baudžiamojo kodekso ypatingosios dalies straipsnių dispozicijas, sprendė kokios veikos yra pavojingos ir jas uždraudė, nes jos daro esminę žalą piliečių, visuomenės ir valstybės interesams.

Tais atvejais, kai už analogišką veiką yra įstatymo numatyta ir baudžiamoji, ir administracinė ar kitokia teisinė atsakomybė, o teismui nusprendus, kad padarytoji veika atitinka BK 37 str. Tais atvejais, kai kaltininko veikoje yra administracinio nusižengimo požymiai, įsiteisėjus byloje priimtam sprendimui, teismas, vadovaudamasis ATPK 35 str., 261 str., 262 str. 7 p.

Veikos pavojingumo pobūdį apibūdina įstatymu ginamų vertybių (nusikaltimo objekto) svarba. Įstatymų leidėjas Baudžiamajame kodekse nustatė nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes (BK 11 , 12str.). Labai sunkiais nusikaltimais laikomos tyčinės veikos už kurių padarymą numatoma laisvės atėmimo bausmė virš dešimties metų. Šių nusikaltimų pavojingumą nulemia pati vertybių, į kurias pasikėsinta, svarba ir, nors formaliai ir tokia veika gali pasitaikyti mažareikšmė, tačiau nusikaltimo pavojingumo negali sumažinti nei menkos veikos pasekmės, nei veikos būdas, tikslai ir motyvai ar kiti nusikaltimo sudėties požymiai.

Vertinant veikos mažareikšmiškumą, svarbią reikšmę turi nusikaltimo dalyko požymiai. Nusikaltimo dalyko ypatybės - apimtis, svoris, vertė, daiktų unikalumas, skaičius ir pan. Veikos pavojingumo laipsnis yra vienas iš nusikaltimo požymių.

Veikos padarymo būdas, pasekmės, panaudoti įrankiai ir priemonės, laikas ir vieta - yra tie požymiai, kurie objektyviai atsispindi ir palieka pėdsakus žmogų supančiame pasaulyje ir turi bene svarbiausią reikšmę, sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą. Kiekvienas iš minėtų požymių charakterizuoja veikos pavojingumo laipsnį.

Veikos padarymo būdas gali pasireikšti įvairiais bruožais. Kaltininkas nusikalstamą veiką gali padaryti įžūliai, pasityčiodamas iš nukentėjusiojo ar veiką matančių žmonių, nepaisydamas visuotinai priimtų elgesio taisyklių, visuotinai pavojingu būdu ir pan. Todėl tokia veika, net ir nesukėlusi žalingų pasekmių, yra daug pavojingesnė nei veika be tokių ypatybių. Veikos pavojingumas yra didesnis, jeigu rezultatui pasiekti panaudojami įrankiai, techninės priemonės.

Nusikalstamos pasekmės - tai veikos rezultatas, išsipildymas vidinių paskatų ir motyvų, nukreiptų šiam tikslui pasiekti. Pasekmių žalingumas tolygus veikos pavojingumui. Kuo nusikaltimu padaryta didesnė žala įstatymu saugomoms vertybėms, tuo pavojingesnis šios veikos laipsnis. Jeigu baudžiamoji atsakomybė siejama su tam tikrų pasekmių atsiradimu (materialioji nusikaltimo sudėtis), tai, be kitų požymių, visų pirma veikos pavojingumo laipsnį nulemia nusikaltimo dalykas ir jo ypatybės, daiktų vertė, žalos dydis ir jos padarymo būdas, kilusios kitos neigiamos pasekmės.

Kaltininko tyčios turinys ir jos kryptingumas apibūdina, kokią žalą kaltininkas siekė padaryti įstatymu ginamoms vertybėms (objektui). Nuo padarytos žalos ar žalos, kurią buvo kėsinamasi padaryti, priklauso kaltininko veikos pavojingumas. Svarbu nustatyti kaltininko tyčios kryptingumą, kai jo veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jeigu kaltininkas įstatymo saugomoms vertybėms siekė padaryti didesnę nei mažareikšmę žalą, tačiau ji nebuvo padaryta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, tai kaltininko padaryta veika negali būti pripažįstama mažareikšme.

Teismas, spręsdamas veikos mažareikšmiškumo klausimą, nusikaltimuose, padarytuose dėl neatsargumo, turi atsižvelgti į neatsargumo (kaltės) formą, neatsargumo laipsnį. Tais atvejais, kai pagal baudžiamojo įstatymo konstrukciją veika gali būti padaryta tiek kaltininkui lengvabūdiškai tikintis išvengti pavojingų pasekmių, tiek nenumatant tokių pasekmių galimo kilimo, svarbu nustatyti nusikaltimo, padaryto dėl neatsargumo, kaltės formą. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad jeigu veiką padaręs asmuo numatė, jog jo veikimas ar neveikimas gali sukelti pavojingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (BK 16 str. 2 d.), ir sąm...

tags: #notaru #dalyvavimas #turto #prievartavime