Notarai ir nekilnojamojo turto reketas Lietuvoje: Ar įmanoma?

Lietuvoje sodų bendrijos keičia savo veidą, pabrėžia J. Ravinis: „Sodininkystė pereina į poilsio funkciją, tai jau ir įstatyme pakeista, leista soduose registruotis žmonėms.“ Tačiau kai kur iš tikrųjų yra tikri sodai, iki kurių reikia toli važiuoti, siauri keliukai, nėra asfalto, nuošaliose vietose, ne visi net namelius turi. Kaip buvo išdalyta tiems sodams, taip ir turi, auginasi ką nors atvažiavę arba mažą būdelę susikalę poilsiauja.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip keičiasi nekilnojamojo turto rinkos tendencijos sodų bendrijose ir kokios problemos kyla dėl turto registravimo ir mokesčių.

Sodo namelių statybos reglamentavimo pokyčiai

Registrų centro duomenimis, 2019-2023 m. visoje Lietuvoje kasmet buvo įregistruojama vidutiniškai po 2 tūkst. naujų sodo namelių (tiksliau - nekilnojamojo turto (NT) objektų, kurių paskirtis mėgėjų sodų). Tačiau 2024 m. šis skaičius šoktelėjo daugiau kaip dukart - pernai buvo įregistruota 5 tūkst. Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus teigia, kad šis augimas neabejotinai yra sietinas su pernai lapkritį įsigaliojusiais Statybos techninio reglamento pakeitimais.

2024 m. lapkričio 1-ąją įsigaliojo pakeistas statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“, pagal kurį I grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamų sodo namų plotas sumažintas nuo anksčiau leistinų 80 kv. m iki 50 kv. m. „Kaip matyti iš statistikos, minėtas teisės aktų pakeitimas, reglamentuojantis sodo namelių statybą, paskatino šių NT objektų registraciją. Artėjant šiam pasikeitimui Registrų centras fiksavo gerokai išaugusių prašymų ir darbų skaičius, dėl to teko šiek tiek reorganizuoti darbą, kad būtų atlieptas momentinis paslaugų poreikio padidėjimas“, - pasakoja M. Samkus.

Remiantis Registrų centro duomenimis, šiais metais naujų sodo namelių registracija, regis, grįžo į iki tol buvusį tempą - per pirmąjį šių metų pusmetį įregistruota beveik 1,5 tūkst. „Daugiausia sodo namelių registruojama didmiesčiuose ir šių miestų rajonų savivaldybėse: Vilniaus rajono savivaldybėje, Klaipėdos rajono savivaldybėje, Vilniaus miesto savivaldybėje, Kauno rajono ir Panevėžio rajono savivaldybėse“, - vardija M. Samkus.

Infrastruktūros mokestis ir jo problemos

J. Ravinis išskiria, kad jau kelerius metus galiojantis infrastruktūros mokestis yra kitas labai svarbus veiksnys. J. Ravinio aiškinimu, iš esmės tai yra mokestis už norą sodų bendrijoje pasistatyti namą, o infrastruktūros mokesčio suma priklauso nuo savivaldybės. „Pavyzdžiui, statytojai pasakojo, kad turi sumokėti po 2 tūkst. eurų nuo namo, o už tą sumą norėtų, kad būtų padarytas šaligatvis, atvestos komunikacijos ir šiuo atveju žmonės kalba konkrečiai apie Vilnių.

„Infrastruktūros mokestis turėjo būti skirtas tam, kad žmonėms būtų atvestas vanduo, kanalizacija, elektra - reikalingi dalykai. Tačiau tas mokestis įkrinta į bendrą biudžetą ir nieko žymiai daugiau, nei iki to mokesčio įvedimo, sodų bendrijose neatsiranda, visais šitais dalykais reikia rūpintis patiems“, - nusivylimo neslepia J. Ravinis. Anot J. Ravinio, sodininkai, kurie registruoti sodų bendrijose kaip nuolatiniai gyventojai, moka gyventojų pajamų mokesčius savivaldybėms, kurioms priklauso jų sodai, bet grąžos iš jų gauna nepakankamai.

„Anksčiau būdavo lengvata, nes jeigu mieste stataisi namą, aplink yra gatvės, dujos, vanduo - yra galimybės, o soduose viskas išbraukta. Kai ES pinigai atėjo, labai mažai į sodus buvo atvesta vandentiekio. Dabar reikia mokėti infrastruktūros mokestį ir dar pačiam tvarkytis visus gerbūvio reikalus, kad galėtum gyventi“, - sako J. Ravinis.

Turto registravimo problemos

Akmenės r. žemės ūkio skyriaus vedėja Julija Juškienė pasakoja, kad nuosavybės teisių į žemę ir pastatus dažniausiai neįteisina smulkieji ūkininkai, nes jiems tai yra per brangios procedūros: reikia sklypą išmatuoti, parengti projektą, eiti pas notarą ir pan. „Labai daug neregistruoto turto kaime, ir tai yra pagrindinė kliūtis, neleidžianti žmonėms teikti paraiškų ES struktūrinei paramai gauti. Pinigų jie dar kaip nors sukrapštytų, dabar jau bankų palūkanos nedidelės, labai gelbsti ir Paskolų garantijų fondas, kuris ir konsultuoja, ir palūkanas dengia, bet turto registravimo problemos lieka neišspręstos“, - aiškina J. Juškienė.

Pasak jos, ūkininkai kelia klausimą, kodėl valstybinė įmonė ima už paslaugas didelius pinigus, kai, tarkim, rajono žemės ūkio skyrius paslaugas jiems teikia nemokamai. Pasak jo, Žemės ūkio ministerija paleido Registrų centrą iš savo reguliavimo srities (anksčiau ji buvo viena iš steigėjų). „Dabar jis yra Teisingumo ministerijos žinioje, tai jo niekas nebegali suvaldyti. Valdininkai susikūrė aplink save tokį gaubtą, pro kurį niekas negali prasiskverbti.

Pakruojo r. Žvirblonių žemės ūkio bendrovės statybos inžinierius Algimantas Bulskis sakosi kaip tik šiuo metu dirbantis, anot jo, šį Sizifo darbą - turįs įregistruoti visą bendrovės turtą. „Problemų daug, esame tolokai nuo apskrities, tad matininkus tenka kasdien parsivežti ir išvežti patiems, nes jei jie važiuoja savo transportu, paslaugos labai pabrangsta. Matininkai matuoja pastatus, žemę po pastatais matuoja žemėtvarkininkai, paskui viskas bus apjungta“, - darbus vardija inžinierius.

Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius atkreipė dėmesį, kad žmonės paprastai neskiria, kuriai institucijai kokios procedūros priklauso, viskas suplakama į vieną ir RC, kaip paskutinė instancija, tampa atpirkimo ožiu.

A. Petrošius sakė norintis atkreipti žmonių dėmesį į ateities pavojus, jeigu jie tebėra neįregistravę savo žemės ir teisių į ją. Jau baigiasi vienas žemės reformos etapas, per kurį žmonėms grąžinama jų nuosavybė, ir prasideda kitas - sklypų konsolidavimas, stambinimas. Žmonės gali tapti savo nežinojimo, nerūpestingumo aukomis, nes labai realu, kad prasidės antroji žemės grobimo banga, kai „gudresnieji“ mėgins pasinaudoti svetimu turtu, ypač vaizdingose vietovėse esančia žeme, jei tik ji pasirodys esanti juridiškai neįteisinta, neįregistruota.

Antstolių veiksmų teisėtumas ir turto areštas

Nagrinėjant antstolių veiksmų teisėtumą ir turto areštą, svarbu atsižvelgti į įvairias situacijas ir teisinius aspektus. Pavyzdžiui, jei asmuo dirba ir didžiąją dalį uždarbio moka alimentus, antstoliui lieka maža dalis. Negana to, antstolis areštuoja transporto priemonę (TP), kurios rinkos kaina yra nedidelė. Kyla klausimas, kaip asmeniui ją atitempti į vertinimo vietą, o vėliau - į garažą.

Pagal LR CPK 645 str., antstolis areštuos dar kažką, jei neturite turto- piniginiu lesu uz likusia skolos dali. Pagal LR CPK 645 str. 1 d. 2 p. 20 %, jeigu nėra numatyta kitaip vykdomajame rašte, išskyrus jei buvo išduoti keli vykdomieji raštai, tada iki 50 procentų nuo gauto uždarbio sumos atskaičius mokesčius.

Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draužiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.).

Taigi valstybė turi būti tikra, kad imasi ginti teisėtai turimą turtą, todėl būtini dokumentai, įrodantys tą teisėtumą. Labiau pasiturinčiose šalyse įprasta, kad turtinius klausimus tvarkytų samdyti teisininkai. Lietuvoje teisininkai šiais klausimais žmones konsultuoja už 20-50 ar net 100 Lt, jei atvejis sudėtingas.

Nėra tokio termino, priklauso nuo antstolio. Paprastai užtrunka nuo keletą dienų iki savaitės laiko.Tačiau įvykdžius antstolio reikalavimus reikia papildomai informuoti antstolį, nes jis nežino, kieno pinigai pervesti į jo depozitinę sąskaitą, kitaip galite ilgai ir nuobodžiai laukti arešto nuėmimo.

Siekdami supaprastinti procedūras, imasi ir pats Registrų centras. Sukurtos ir nuo 2003 m. pradėtos teikti elektroninės internetinės paslaugos, nuo 2004 m. RC kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įdiegta bendra pažymų teikimo tvarka savivaldybių socialinės rūpybos skyriams.

RC pareigūnai pripažįsta, kad sistema yra inertiška, sudėtinga, nelengvai keičiama, tačiau jie sako dedantys pastangas, kad ateitų tokia diena, kai žmonėms visiškai nebereikėsią eiti į Registrų centrą. Kol ši diena dar neišaušo, daugiau pagalbos žemdirbiams galėtų suteikti jų visuomeninės organizacijos.

tags: #notarai #ir #nekilnojamo #turto #reketas