Norvegija - viena labiausiai į šiaurę nutolusių pasaulio valstybių. Apie 1/3 šalies teritorijos yra į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio. Net mokant užsienio kalbą vos truputį, patiriama daugiau malonumo, nei puikiai ja kalbant.
Norvegijos vieta Europoje
Geografinė padėtis ir plotas
Norvegija yra Šiaurės Europoje, vakarinėje Skandinavijos pusiasalio dalyje. Šalies pietinius krantus skalauja Šiaurės jūra, vakarinius - Norvegijos jūra, šiaurės rytinius - Barentso jūra. Norvegijoje yra šiauriausia Europos žemyninės dalies vieta - Nordkyno kyšulys (71° 08′ šiaurės platumos).
Oficialus pavadinimas: Norvegijos Karalystė.
Bendras plotas: 323 802 km².
Skandinavijos pusiasalis
Norvegija įsikūrusi Skandinavijos pusiasalyje, kurį nuo Jutlandijos pusiasalio ir Danijos salyno skiria Skagerako ir Kategato sąsiauriai. Pusiasalyje yra Norvegija, Švedija ir Suomijos šiaurės vakarinė dalis. Bendras plotas apie 750 000 km2; 25 % teritorijos yra už šiaurės poliarinio rato. Apie 14,41 mln. gyventojų. Ilgis iš šiaurės rytų į pietvakarius apie 1850 kilometrų. Plotis 370-805 kilometrai. Skandinavijos pusiasalio šiaurinėje dalyje yra Nordkyno kyšulys - šiauriausias Europos žemyninės dalies taškas (71° 08′ šiaurės platumos ir 27° 40′ rytų ilgumos).
Krantai ir salos
Norvegijos kranto linija labai vingiuota, jos ilgis daugiau kaip 25 000 kilometrų. Krantai daugiausia aukšti, uolėti, išraižyti siaurų, ilgų, gilių jūros įlankų - fjordų. Ilgiausi fjordai - Sognefjordenas (204 km), Hardangerfjordenas (179 km), Trondheimsfjordenas (126 kilometrai). Netoli Norvegijos krantų daug (apie 150 000) uolėtų salų; jų didžiausios grupės (salynai) - Lofoteno salos ir Vesteråleno salos.
Norvegijos fjordai
Kalnai ir aukštumos
Norvegija - aukštumų ir kalnų kraštas; daugiau kaip 50 % šalies teritorijos yra aukštesnė kaip 600 m, 26 viršūnių aukštis didesnis kaip 2300 metrų. Per visą Norvegiją iš pietvakarių į šiaurės rytus nutįsę Skandinavijos kalnai (Norvegijos teritorijoje yra jų vakarinė dalis). Pietuose jie aukštesni, vyrauja plokščiakalniai, vadinamieji fjeldai; didžiausi jų - Hardangervidda, Jotunheimenas (Galdhøpiggeno viršūnė, 2469 m - Norvegijos aukščiausia vieta), Dovrefjellis.
Didelius plotus (keletą tūkstančių km2) užima karstinės reljefo formos. Daugiausia jų šalies vidurinėje dalyje, tarp Trondheimo ir Tromsø; žymiausias - Glåmefjellio plokščiakalnis (Svartiseno masyve). Jame daug karstinių urvų, iš kurių daugiau kaip 50 yra ilgesni kaip 1 km; ilgiausi karstiniai urvai - Tjoarvekraigi (12 km), Okshola-Kristihola (11 km), giliausias - Ragge Javre Raigės urvas (580 metrų). Pakrantėse yra abrazinių urvų (daugiausia jų - Mo i Ranos apylinkėse, Nordland’o fiulkėje).
Klimatas
Klimatas didesniojoje šalies dalyje vidutinių platumų jūrinis (žiemos švelnios, vasaros vėsios), šiaurės rytuose - subarktinis. Klimatui įtakos turi šiltoji Norvegijos srovė (Šiaurės Atlanto srovių sistemos dalis). Dėl jos ir dėl vyraujančios vakarų oro masių pernašos Norvegijos pakrantės žiemą neužšąla.
Sausio aukščiausia temperatūra pajūryje Norvegijos pietvakarinėje dalyje 1-3 °C, žemiausia -1 °C, šiaurės rytuose atitinkamai -3 °C ir -8 °C, Osle -2 °C ir -7 °C, Karasjoke (šiaurėje, žemyninės Norvegijos dalies gilumoje) -10 °C ir -22 °C.
Liepos aukščiausia temperatūra Bergene 19 °C, šalies šiaurės rytuose 12 °C, Karasjoke 18 °C, Osle 22 °C; liepos žemiausia temperatūra nuo 12-13 °C Norvegijos pietuose iki 7-9 °C šiaurėje.
Kalnų šlaituose tarp Bergeno ir Bodø per metus iškrinta daugiau kaip 3500 mm kritulių (vietomis 4000-5000 mm), Lofoteno ir Vesteråleno salų kalnuose daugiau kaip 1000 mm, Norvegijos rytinės dalies kalnų slėniuose mažiau kaip 400 milimetrų.
Sniego danga kalnuose laikosi rugsėjį-birželį (kalnų aukščiausiose dalyse - ištisus metus), subarktinėje Norvegijos dalyje - spalį-gegužę.
Dėl didelių geografinių platumos skirtumų Norvegijoje didelės sezoninės dienos trukmės variacijos.
Vandens telkiniai
Vidaus vandenys užima 5,3 % šalies teritorijos. Upės, tekančios į Šiaurės jūrą ir į Norvegijos jūrą, yra trumpos, jų didelis nuolydis. Šalies pietinės dalies upės ilgos, vietomis jų vagos labai išplatėjusios (tokie ruožai vadinami ežerais). Ilgiausios upės: Glåma (598 km), Lågenas (abi teka į Skagerako sąsiaurį), Tana (į Barentso jūrą). Beveik visose upėse yra krioklių, iš jų žymiausi: Låtefossenas, Rjukanas, Vøringsfossenas, Vettisfossenas; aukščiausias Norvegijos krioklys - Kjelsfossenas (aukštis 840 metrų). Vyrauja ledyninės kilmės ežerai; didžiausi: Mjøsa (369 km2), Femund’as, Røsvatnas, Randsfjordas, Tyrifjordas.
Ledynai
Dalį fjeldų dengia ledynai (jų yra apie 1700; bendras plotas apie 5000 km2); didžiausi yra Jostedalsbreeno, Vakarų Svartiseno, Folgefonnos, Ålfotbreeno ledynai.
Augalija ir gyvūnija
Beveik visoje Norvegijoje flora borealinė, tik toliausiai šiaurėje (salose) - subarktinė ir arktinė. Norvegijos pietuose ir pietvakariuose yra lapuočių miškų. Juose vyrauja ąžuolai, uosiai, lazdynai, guobos, klevai, liepos, yra beržų, bukų, kukmedžių, bugienių. Einant į rytus ir į šiaurę miškuose daugėja spygliuočių. Palei fjordus lapuočių miškai auga gana toli šiaurėje. Spygliuočių miškai auga Norvegijos rytinės ir vidurinės dalies kalnų slėniuose. Juose vyrauja pušys, eglės; yra beržų, alksnių, drebulių, uosių.
Miškų zonoje veisiasi briedžiai ir kitų rūšių elniai, voverės, lapės, kiaunės, barsukai, pasitaiko vilkų, lūšių, rudųjų lokių, upių ir ežerų pakrantėse yra bebrų, ūdrų, iš paukščių gausu tetervinų, kurtinių, jerubių, kryžiasnapių, strazdų, genių, paukštvanagių, šarkų, kikilių, zylių. Norvegijos šiaurėje, tundroje, veisiasi lemingai, baltieji kiškiai, šiauriniai elniai, poliarinės lapės, erniai, iš paukščių - baltieji tetervinai, medžiokliniai sakalai, baltosios pelėdos; introdukuoti avijaučiai. Norvegijos vidaus vandenyse yra lašišų, upėtakių, kiršlių, lydekų, ešerių, ungurių, jūrų priekrantiniuose vandenyse - atlantinių silkių, menkių, otų, skumbrių, kitų jūrinių žuvų. Jūrose prie Norvegijo veisiasi ruoniai; pakrantėse gausu vandens paukščių.
Norvegijos augalija
Aplinkosauga
Norvegijos natūrali aplinka dėl žmogaus veiklos palyginti menkai pakitusi (ypač vidurinėje ir šiaurinėje dalyje), daug neapgyventų plotų. Saugomos teritorijos užima 17,2 % (55 974 km2) šalies teritorijos. Žemyninėje šalies dalyje ir prie jos yra 29 nacionaliniai parkai (2008; bendras plotas 26 464 km2), Svalbardo salyne - 6 nacionaliniai parkai (bendras plotas 33 389 km2). Seniausias yra Rondanės nacionalinis parkas (Hedmarko ir Oppland’o fiulkėse; įkurtas 1962, plotas 963 km2). Didžiausi nacionaliniai parkai yra Svalbarde (dalis jų teritorijos yra sausumoje, dalis - jūroje): Pietų Špicbergeno (13 282 km2, įkurtas 1973), Šiaurės vakarų Špicbergeno (9914 km2, įkurtas 1973), Forlandeto (4647 km2, įkurtas 1973). Šiaurės Norvegijos fjordai - Geirangerfjordas ir Nærøyfjordas - įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą (nuo 2005). Šiaurės Rytų Svalbardo (1976-97), Nordhordlando (nuo 2019, plotas 6698 km2) biosferos rezervatai (UNESCO programa Žmogus ir biosfera).
Duomenys apie Norvegiją
- Oficialus pavadinimas: Norvegijos Karalystė
- Vieta: Šiaurės Europa, vakarinė Skandinavijos pusiasalio dalis
- Sienos: Ribojasi su Šiaurės jūra, Atlanto vandenynu ir Švedija rytuose
- Plotas: 323 802 km²
- Gyventojų skaičius: Apie 4,9 milijono
- Kalba: Norvegų (oficiali)
- Religija: Evangelikų liuteronų (85,7%)
Svarbiausi Norvegijos atsiradimo faktai
1814 m. gegužės 17 d. buvo oficialiai priimta Norvegijos konstitucija. Nuo to laiko gegužės 17 d. švenčiama kaip Norvegijos konstitucijos diena.
Kultūra ir menai
Norvegijos kultūra turtinga ir įvairi, ją formavo tiek istorinės tradicijos, tiek modernios tendencijos.
Literatūra
Ludvig Holberg (1684-1754) vadinamas norvegų literatūros tėvu. Vienas iš populiaresnių modernizmo periodo rašytojų Henrik Wergeland (1808-45). Kiti žymūs kūrėjai: Henrik Ibsen (1828-1906), Bjørnstjerne Bjørnson (1832-1910), Nobelio premijos laureatas (1903), novelistas Jonas Lie (1833-1908), Alexander Kielland (1849-1906), Knut Hamsun (1859-1952) ir Sigrid Undset (1882-1949).
Teatras
Norvegijos teatro tradicijos yra pakankamai jaunos lyginant su kitomis Europos šalimis. Tačiau per paskutiniuosius 25 metus teatre vyko staigus augimas. Norvegijoje yra nemažai teatrų: Nacionalinis teatras, Oslo, Bergeno, Rogalando teatrai ir kt. Vienas žinomiausių dramaturgų - Henrik Ibsen, gerai žinomas ir Lietuvoje. Praktiškai bet kuriuo metu rodomas nors vienas spektaklis, pastatytas pagal jo kūrinius. Tokie kūriniai kaip „Pjeras Giuntas“ ar „Lėlių namas“ yra žinomi visam pasauliui.
Turizmas Norvegijoje
Norvegija - tai šalis, kurioje susilieja laukinė gamta, modernus gyvenimo būdas ir tūkstantmetės vikingų tradicijos. Keliautojus čia vilioja įspūdingi fjordai, nuostabi šiaurės pašvaistė, žygiai po kalnus, kriokliai, modernūs miestai ir unikali kultūra. Jei svajojate apie kvapą gniaužiančius peizažus, Norvegija - tobula kryptis.
Ką pamatyti Norvegijoje?
- Fjordai: Geirangerfjordas, Nærøyfjordas, Sognefjordas.
- Šiaurės pašvaistė: Tromsø, Alta, Senja, Lofotenų salos.
- Miestai: Oslas, Bergenas, Trondheimas.
Kada keliauti?
- Vasara (birželis-rugpjūtis): Ilgos dienos, puikūs orai kelionėms po fjordus.
- Ruduo (rugsėjis-lapkritis): Spalvų kaita, pradeda matytis šiaurės pašvaistė.
- Žiema (gruodis-kovas): Geriausias laikas stebėti pašvaistę ir slidinėti.
- Pavasaris (balandis-gegužė): Tirpstantis sniegas ir atgyjanti gamta.
Patarimai keliautojams
- Valiuta: Norvegijos krona (NOK).
- Kalba: Norvegų, bet beveik visi moka anglų.
- Kainos: Aukštas lygis. Rekomenduojama planuoti biudžetą iš anksto.
Ekologinė gamyba
Viena iš Suomijos šiaurinių kaimynių yra labai seną istorija turinti 387 tūkst. km2 ploto Norvegijos karalystė, nutįsusi per visą šiaurės vakarinę Skandinavijos pusiasalio dalį ir dar užimanti beveik 50 tūkst. salų ir salelių. Dėl savo ypatingos geografinės padėties ši šalis ir pavadinimą gavo: „Nord way“ - „Šiaurės kelias“. Klimatas Norvegijoje permainingas, o sąlygos žemdirbystei šioje šalyje nepalankios - dirbama žemė sudaro tik apie 2,5 proc. šalies ploto. Tačiau šalies biudžetas leidžia žemdirbius remti gerokai dosniau nei kitose šalyse, todėl šalies žemės ūkis patenkina beveik pusę šalies maisto poreikių. Todėl nuo 1990 m. šalyje imta rūpintis ekologine gamyba.
Svarbiausias uždavinys remiant ekologinę gamybą yra pereinamojo laikotarpio ekologinės gamybos ūkių rėmimas, jų negautų kainų ir papildomų kaštų kompensavimas. Taip pat kompensuojamas šių prekių pristatymas į prekybos tinklus. Nemažai pinigų yra skiriama ir kitoms priemonėms. Pavyzdžiui, mokymui, konsultavimui, tyrimams, marketingo plėtrai ir informavimui. Todėl ekologinė gamyba sparčiai plito ir 2010 m. buvo sertifikuota 47027 ha arba 4,7 proc. visų žemės ūkio naudmenų, ūkių skaičius siekė 3359. Metinė šalies ekologiškų produktų apyvarta tais pat metais sudarė 80 mln. eurų, o ekologiški maisto produktai - daugiau nei 1 proc. visų šalyje suvartotų maisto produktų. Pažymėtina, kad nors Norvegija ir nėra ES narė, ekologinė gamyba joje vykdoma vadovaujantis ES teisės aktų nuostatomis.
Žvejyba Norvegijoje
Norvegija - viena labiausiai į šiaurę nutolusių pasaulio valstybių. Apie 1/3 šalies teritorijos yra į šiaurę nuo Šiaurės poliaračio. Šalies pietinius krantus skalauja Šiaurės jūra, vakarinius - Norvegijos jūra, šiaurės rytinius - Barentso jūra.
Patarimai ir gudrybės žvejybai masalais Norvegijoje!
tags: #norvegijos #bendras #plotas #vieta #europoje