Norvegija dažnai minima kaip viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje, kai kalbama apie lyčių lygybę. Ryšių su visuomene agentūros „Reboot Online“ tyrimas parodė, kad Norvegija yra geriausia šalis dirbančioms moterims Europoje - bendras lyčių lygybės balas yra 7,11 iš 10 galimų.
Šiame straipsnyje aptarsime moterų teises Norvegijoje, pažvelgdami į įvairius aspektus - nuo lygybės politikoje ir ekonomikoje iki iššūkių, su kuriais vis dar susiduria moterys šioje šalyje.
Lygybė politikoje ir ekonomikoje
Norvegijoje padaryta didelė pažanga siekiant lygybės vadovų pareigose, ji labai gerai įvertinta pagal lyčių atotrūkio indeksą (8,80/10).
Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje moterys užima tiek generalinio direktoriaus, tiek vykdomojo direktoriaus, prezidento ir valdybos nario pareigas didžiausiose į biržos sąrašus įtrauktose bendrovėse.
Prancūzija dešimtoje reitingo vietoje, kurios bendras lyčių lygybės balas yra 5,56. Šalyje vertinamos moterys, kurios užima vadovaujančias pozicijas, rodo 2023 m. Prancūzija demonstruoja pagirtiną penkerių metų augimo trajektoriją - moterų atstovavimo įvairiose vadovaujančiose pareigose rezultatas yra 6,41/10. Šie skaičiai rodo, kad ilgainiui moterų dalyvavimas darbo rinkoje nuolat didės.
Lyčių lygybės patirtis
Privalomoji karinė tarnyba moterims
Paisydama lyčių lygybės principo Norvegija įvedė privalomąją karinę tarnybą moterims. Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Norvegės jau 40 metų gali savanoriškai stoti į karo tarnybą. O 2013-aisiais šalis žengė dar toliau.
Tada Norvegijos premjeras buvo dabartinis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Moterų dalyvavimas operacijose, ypač žvalgybinės informacijos rinkimo, turi daug pranašumų.
Kasmet Norvegijoje į karinę tarnybą pašaukiama 10 tūkst. asmenų. „Karinė tarnyba padeda nukirsti bambagyslę. Labai džiugu, kad dabar vienodas galimybes turi ir vaikinai, ir merginos, - tikino šauktinė Marianne Westum. - Aš noriu tapti savarankiškesnė, išmokti dirbti komandoje.
18-metė M.Westum viename karinio bendrabučio kambaryje gyvena kartu su dar viena mergina ir keturiais vaikinais. „Mes manome, kad buvimas vieniems su kitais didina toleranciją ir abipusį supratimą, - tikino Norvegijos gynybos tyrimų centre dirbanti Nina Hellum. - Juk savo lizde nekakoji.
2014 metais šio centro vykdytas tyrimas parodė, kad mišrūs bendrabučiai padėjo kovoti su lyčių nelygybe, žeminimu.
Atlyginimų atotrūkis
Su mažesniais atlyginimais susiduria ne tik Lietuvos, bet ir tokių lygybės indeksų viršuje besipuikuojančių šalių kaip Norvegija moterys. Pasaulio ekonomikos forumo reitinge pagal lyčių lygybę Norvegija atsidūrė trečioje vietoje. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Norvegijoje lytimi paremtas atlyginimų atotrūkis jau seniai tapo „karšta tema“.
Pernai pasirodė žinia, kad veiksmų ėmėsi ir privatus sektorius: didžiausias Norvegijos bankas DNB į metinį susitarimą su darbuotojų profsąjunga sutiko moterų atlyginimų didinimui įtraukti specialų 17 milijonų Norvegijos kronų (apie 1,9 mln. eurų) fondą.
Norvegijos finansų srities darbuotojų profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos atlyginimų atotrūkio klausimą kelia jau seniai. Pasak DNB finansų srities darbuotojų sąjungos vadovės Vigdis Mathisen, kitos sritys pastaraisiais metais sugebėjo jį mažinti, tačiau finansų srityje jis tik augo.
„Sunkiausia priversti finansinių įmonių vadovus pripažinti, kad lyties nulemtas atlyginimų atotrūkis egzistuoja. Visų pirma, reikia, kad vadovai tai suprastų, ir tik tuomet galima tikėtis, jog įmonės imsis veiksmų“, - pasakoja V. Mathisen. Norvegijos statistikos departamento duomenimis, privataus sektoriaus atlyginimų atotrūkis yra didesnis nei viešajame ir siekia 14 proc. Finansų sektoriuje, taip pat ir DNB banke, moterys gauna 20 procentų mažesnį atlygį nei jų kolegos vyrai.
„Sakydami „nelygūs atlyginimai“, galvoje turime tokius atlyginimus, kurių skirtumai remiasi tik lytimi. Darbo užmokestis priklauso ne tik nuo užimamų pareigų, bet ir nuo to, kaip gerai darbas atliekamas“, - sako už personalą DNB atsakinga S. Hellebust.
Pasak jos, 17 milijonų Norvegijos kronų skirta kompensuoti tik akivaizdžiausiems nelygumams - moterų atlyginimams didinti skirtas fondas turėtų būti pildomas kelerius metus iš eilės. „Jei užsimotume viską pakeisti per metus, atlyginimų augimu pralaužtume finansinio sektoriaus stogą. Esame didžiausias bankas Norvegijoje, todėl turime daryti tai palaipsniui, kitaip sukelsime atlyginimų infliaciją. Mes to nenorime“, - aiškina S. Hellebust.
2015 metų duomenimis, DNB dirbo 11 047 darbuotojai. Didžiausi finansų grupės DNB akcininkai yra Prekybos ir pramonės ministerija (34 proc.) ir norvegų labdaros fondas „Sparebankstiftelsen DNB“ (10 proc.).
Pasak už personalą DNB atsakingos S. Hellebust, į atlyginimų atotrūkį reikia žiūrėti sistemiškai. Mažesni moterų atlyginimai labiausiai susiję su tuo, jog vadovaujančias pozicijas dažniau užima vyrai. Per trejus metus DNB situaciją pavyko pamažu pakeisti - moterų, užimančių vadovaujančias pareigas, proporcija pakilo nuo 29 iki 33 procentų.
Lyderystės skirtumus S. Hellebust vadina istoriniais, pasak jos, tai įrodo ir situacija Baltijos šalyse. „DNB darbuotojai Baltijos šalyse dažniausiai yra jaunesni nei kitų šalių padaliniuose. Baltijos šalyse moterys sudaro 50 procentų visų vadovų pareigas užimančių darbuotojų. Mums atrodo, kad amžius yra labai svarbus dalykas ir kad jaunesnėje kartoje požiūris keičiasi: ji savo šeimyninį gyvenimą organizuoja kiek kitaip nei vyresnioji karta“, - pastebi S. Hellebust.
Pašnekovės manymu, esminį vaidmenį mažinant atlyginimų atotrūkį vis dėlto vaidina naujų darbuotojų priėmimo procesas: „Įdarbinimas yra pats galingiausias būdas pakeisti situaciją.
Pasak S. Hellebust, atotrūkio mažinimas yra tęstinis procesas: „Dabar turime naują iššūkį: banke šiuo metu įdarbiname labai daug technologinės srities darbuotojų. Jie dažnai gauna aukštesnius atlyginimus ir didžioji dalis yra vyrai. Tai reiškia, kad net panaikinus nelygumus, gali atsirasti nauji atotrūkiai.
Tuo metu darbuotojų atstovė V. Mathisen sako, jog bene didžiausias iššūkis yra tai, kad moterims trūksta sugebėjimų derėtis dėl didesnio atlygio. 17 mln. kronų investicijos efektas, jos teigimu, yra toks, jog 2016-aisiais DNB dirbančių moterų vidutinis atlyginimas augo labiau nei vyrų.
„Bet dar reikia nueiti ilgą kelią. Mūsų, kaip darbuotojų atstovų, tikslas yra užtikrinti, kad ši schema tęstųsi, o atlyginimų skirtumams užglaistyti skirta suma didėtų. Dar svarbu, kad DNB dirbtų su keliomis iniciatyvomis tuo pačiu metu: darbuotojų sąjunga siekia, jog vienodi atlyginimai būtų mokami tiek darbe startuojančioms moterims, tiek vyrams, taip pat kad būtų kompensuojamas darbo užmokesčio augimas moterims, grįžusioms iš vaiko auginimo atostogų. Tai du labai svarbūs veiksniai, kurie leistų sumažinti atotrūkį“, - teigia V. Mathisen.
Teisinė nuostata, kad lygios vertės darbas turi būti įvertintas lygiu atlygiu, Norvegijoje įtvirtinta 1978 metais priimtame Lyčių lygybės akte. Pasak H. Bjurstrøm, DNB veiksmai daro įspūdį, nes mažinti atotrūkį įmonėms nėra lengva.
Priemonės atlyginimų skirtumams mažinti tolygios pripažinimui, kad toks atotrūkis egzistuoja, o tai, teigia ombudsmenė, įmonėje ir visuomenėje sukelia jausmą, kad kažkas savo darbą padarė ne iki galo.
„Pagirtina, kad kompanijos imasi spręsti atlyginimų atotrūkio problemą. Žinoma, šiek tiek trikdo, kad mums reikia „specialaus fondo moterų atlyginimams“, bet tai, kad darbdaviai ėmėsi veiksmų, yra geras ženklas“, - pabrėžia H. Bjurstrøm. Šis straipsnis yra „Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2016“ dalis.
Vaiko apsaugos tarnyba
JT Vaiko teisių konvencija, kuri yra inkorporuota į Norvegijos įstatymus, teigia, kad valstybė, kurioje gyvena vaikas, privalo apsaugoti vaiką pagal tos šalies įstatymus. Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba turi apsaugoti ir padėti labiausiai pažeidžiamiems vaikams.
Vaiko apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija veikianti savivaldos lygmenyje. Vaiko apsaugos tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba. 2012 metais vaiko apsaugos tarnyba padėjo 53 tūkst. vaikų. 8 atvejais iš 10, tai yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose.
Vaiko apsaugos tarnyba pagal įstatymą privalo įsikišti, jeigu tėvai nesugeba pakankamai gerai pasirūpinti vaiku. Kai vaikai patiria smurtą, prievartą arba yra kaip nors kitaip neprižiūrėti, valstybinės institucijos turi reaguoti ir įsikišti. Tėvų globos panaikinimas visada yra paskutinė išeitis. Tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu. Tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai. Sprendimą dėl globos priima Apskrities socialinės rūpybos taryba. Taryba yra nepriklausoma ir nešališka.
Vaiko gerovės bylose, bylos šalys yra tėvai ir vaikai, kurie yra vyresni nei 15 metų. Norvegijos vaiko apsaugos tarnyba yra saistoma griežtų konfidencialumo nuostatų. Tai reiškia, kad vaiko apsaugos tarnyba negali teikti informacijos apie atskiras bylas niekam kitam, išskyrus bylos šalims.
Vaikų gerovės bylos nesprendžiamos dvišalių susitarimu tarp valstybių pagrindu. Gero gyvenimo pagrindas sukuriamas vaikystėje. Siekis užtikrinti gerą pažeidžiamų vaikų vaikystę yra svarbiausia visuomenės investicija, kurios poveikis trunka iš kartos į kartą.
Tačiau, yra ir pačių norvegų, kurie atvirai kritikuoja savo šalies vaikų teisių apsaugos tarnybos veiklos metodus. M.Reikeras pabrėžė, kad Norvegijos vaikų teisių apsaugos srityje yra tikrai gerų ir sektinų pavyzdžių, tačiau negailėjo savo tėvynės sistemai ir kritikos. Pasak žmogaus teisių srityje dirbančio teisininko, Norvegijos institucijos dažnai pažeidžia žmogaus teises.
Be to, teisininkas įvardijo ir kitą jau kurį laiką atvirai aptariamą dalyką - šalies vaikų gerovės srityje figūruoja dideli pinigai, kuriuos gauna visi suinteresuoti sistemos sraigteliai nuo psichologų iki būsimų vaiko globėjų. M.Reikero teigimu, tokia situacija iš dalies susiklostė dėl to, kad norvegai galvoja, jog jų sistema yra praktiškai ideali, ir jiems nereikia jokios pagalbos iš tarptautinių žmogaus teisių institucijų.
1999 m. ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvenciją, Norvegija ją naudoja tik kaip pagalbinį instrumentą šalia šalies teisės aktų, akcentavo norvegas. Pasak jo, dėl to vaikų bylose buvo ir rimtų diplomatinių krizių su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Čekija.
Ambasada taip pat viešina informaciją, susijusią su vaikų teisių apsauga Norvegijoje ir jos tikslus.
LGBT teisės
Norvegija jau daugelį metų yra pavyzdys LGBT žmogaus teisių įtvirtinimo srityje. 1981 metais Norvegija tapo viena pirmųjų valstybių pasaulyje priėmusi įstatymą prieš diskriminaciją seksualinės orientacijos pagrindu. Tos pačios lyties porų santuokos, įsivaikinimai ir pagalbinis apvaisinimas lesbiečių poroms tapo prieinami nuo 2009 metų. 2016 metais Norvegija tapo ketvirta valstybe Europoje priėmusia įstatymą, leidžiantį translyčiams asmenims teisiškai pasikeisti lytį remiantis vien asmeniniu apsisprendimu.
Skirdama Europos Ekonominės Erdvės ir Norvegijos fondų paramą, Norvegija reikšmingai prisidėjo prie ekonominės ir socialinės nelygybės mažinimo bei dvišalių santykių su 15 Europos Sąjungos valstybių iš Centrinės ir Pietų Europos bei Baltijos regiono stiprinimo.
Šiandien su Norvegijos ambasadoriumi Lietuvoje J. E. Karsten Klepsvik kalbamės apie tai, kodėl Norvegija remia LGBT žmogaus teisių judėjimą savo ir užsienio šalyse.
Kodėl Jums svarbu remti Lietuvos LGBT bendruomenę?„LGBT žmogaus teisės yra neatsiejama žmogaus teisių įtvirtinimo principo dalis. Žmogaus teisės yra nedalomos: negali rinktis, kurias grupes ar teises gerbti ir saugoti. Norvegija remia žmogaus teisių stiprinimą savo šalyje, Europoje ir visame pasaulyje. Mes manome, kad šis gerojo valdymo aspektas yra būtinas siekiant užtikrinti pilnavertės demokratijos veikimą. Mes siekiame kurti savo regioną ir Europą taip, kad kiekvienas asmuo būtų vertinamas ir turėtų tas pačias teises bei jų apsaugą. Esu giliai įsitikinęs, kad žmogaus teisių apsauga, įskaitant LGBT žmogaus teises, yra būtina mūsų bendram tvariam vystymuisi ir mūsų visuomenių gerovei.”
Mes labai branginame užsienio šalių diplomatinių atstovybių ir ambasadorių paramą. Kodėl, Jūsų manymu, vietiniai politikai ir sprendimų priėmėjai nerodo pakankamos paramos LGBT bendruomenei Lietuvoje?„Manau, kad Lietuvoje šiuo klausimu galėjome stebėti svarbių pokyčių. Galiu pateikti Vilniaus mero ir Užsienio reikalų ministro pavyzdžius, kurie išreiškė savo paramą LGBT bendruomenei bei pademonstravo lyderystę. Aš taip pat norėčiau pagirti aktyviai veikiančią Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuri skatina ir didina sąmoningumą šiais klausimais nacionaliniu lygmeniu. Manau, kad Lietuvos politikoje randasi nauja politikų karta ir mes tikimės pamatyti daugiau teigiamų pavyzdžių ateityje.“
Kokias LGBT turizmo vietas rekomenduotumėte aplankyti lietuviams, besilankantiems Norvegijoje?„Norėčiau visus lietuvius, tiek LGBT, tiek ne LGBT, pakviesti apsilankyti Norvegijoje. Šiais „Baltic Pride“ metais skatinčiau prisijungti prie „Pride“ renginių Norvegijoje. Tikiuosi, kad artimiausiu metu matysime vis daugiau ir daugiau bendradarbiavimo tarp Norvegijos ir Lietuvos šioje srityje.“
Kokią žinutę norėtumėte perduoti vietos LGBT bendruomenei?„Norėčiau perduoti susižavėjimą jų atkaklumu, drąsa ir nepertraukiamomis pastangomis skatinant LGBT žmogaus teises.
Apibendrinant, Norvegija nuėjo ilgą kelią siekdama lyčių lygybės, tačiau vis dar yra iššūkių, kuriuos reikia įveikti. Atlyginimų atotrūkis, kritika vaiko apsaugos tarnybai ir diskusijos dėl translyčių asmenų teisių rodo, kad kova už lygybę tęsiasi.
tags: #norvegijoje #geriausiai #buti #moterim