Kai kalbame apie virusines infekcijas, yra pora, kurių pavadinimus žinome kiekvienas - roto virusas bei jo “pusbrolis“ noro virusas. Bet kiek iš tikrųjų mes žinome apie pačius virusus ir jų keliamą pavojų mūsų sveikatai? Roto ir noro virusinės infekcijos, ypatingai vaikams bei kūdikiams, yra didžiausią nerimą keliančios ligos, dėl jų gebėjimo greitai plisti ir sukeliamų nemalonių simptomų.
Būtent dėl šių priežasčių žinojimas apie roto ir noro virusų ypatumus, prevencines priemones bei gydymą yra esminis, siekiant užtikrinti tiek savo, tiek savo šeimos sveikatą. Šie virusai yra laikomi vienais iš dažniausiai pasitaikančių, virškinimo trakto infekcijų, sukėlėjų, kurie neapsiriboja tik vėmimu, viduriavimu bei pilvo skausmais. Šios ligos sukelia ir rimtesnes komplikacijas, ypatingai vaikams bei kūdikiams. Tad labai svarbu suprasti šiuos virusus, jų perdavimo būdus ir prevencines priemones, kad būtų galima sumažinti infekcijos riziką ir apsaugoti save bei savo artimuosius.
Kas yra roto virusas?
Roto virusas (rotavirusas) yra sparčiai plintanti ir lengvai perduodama infekcinė žarnyno liga, kuria apytiksliai užsikrečia 90% vaikų. Šis virusas patekęs į žmogaus organizmą išskiria toksinus, taip sudarant rotavirusinį enteritą (žarnyno infekciją). Nors yra manoma, jog roto virusas apsiriboja tokiais simptomais kaip karščiavimas, viduriavimas bei vėmimas, šis virusas gali sukelti dideles sveikatos problemas, įskaitant vienas rimčiausių - dehidrataciją, elektrolitų disbalansą bei sutrikusią širdies veiklą, dėl gausaus skysčių praradimo.
Nepaisant to, jog dažniausiai roto virusas pasireiškia jaunesniems, iki 5 metų vaikams - didelę riziką jis gali kelti ir suaugusiems. Tačiau vaikams, dėl mažesnio kūno svorio roto virusas gali sukelti spartesnį skysčių netekimą bei dehidratacijos simptomus.
Kaip užsikrečiama roto virusu?
Roto virusas dažniausiai perduodamas fekaliniu-oraliniu būdu. Žmogaus organizme roto virusas gali būti aptinkamas, būtent išmatose, dar 2 dienas prieš simptomams pasirodant ir gali užsilaikyti dar 10 dienų, net po simptomų dingimo. Sergančiam žmogui nuėjus į tualetą virusas išsiskiria į aplinką su išmatomis, todėl nenusiplovus rankų arba nuplovus jas netinkamai kyla didelė grėsmė užkrėsti kitus.
Ligos eiga
Roto viruso ligos eiga gali skirtis nuo žmogaus organizmo sveikatos būklės, amžiaus, imuniteto lygio ir kitų veiksnių. Pirmiausia roto virusas užsikrėtus gali būti aptinkamas išmatose dar prieš prasidedant simptomams. Vaikams infekcijos vystymosi eigoje pirmieji požymiai pasirodo lengvu karščiavimu, pilvo skausmais, ne dažnu vėmimu. Vėliau simptomai ima stiprėti, atsiranda viduriavimas, dažniausiai trunkantis nuo 5 iki 7 parų. Dažnas atvejis kuomet vaikams pasirodo dehidratacijos simptomai, kuriuos pajutus nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją.
Simptomams pradedant lengvėti rotavirusas organizme išsilaiko dar iki 10 dienų, todėl užkrėtimo tikimybė išlieka ilgesnį laikotarpį. Suaugusiųjų žmonių simptomai būna žymiai lengvesni, nei vaikų.
Inkubacinis periodas
Roto viruso inkubacinis periodas yra dvi dienos. Žiema ir pavasaris yra metų laikai, kuomet tikimybė užsikrėsti roto virusu yra didžiausia, tačiau svarbu paminėti, jog ši infekcinė liga gali pasirodyti ir bet kada.
Kas yra noro virusas?
Noro virusas - dažniausia virusinė infekcinė žarnyno liga, kuri yra labai panaši į roto virusą, bet išsiskiria žymiai lengvesniais simptomais ir staigiu plitimu. Priešingai nei roto virusas, noro virusas trunka trumpesnį laikotarpį bei dažniausiai šia liga užsikrečia suaugusieji. Aut. Kasmet Lietuvoje apie 1 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų, parklupdo norovirusas. Iš kitų žarnyno infekcijų norovirusinė infekcija išsiskiria tuo, kad sukelia vėmimą ir dažniausiai užklumpa šaltuoju metų laiku. Todėl dar yra vadinama žiemos vėmimo liga.
Kaip užsikrečiama noro virusu?
Noro virusas, taip pat kaip ir roto virusas, dažniausiai perduodamas fekaliniu-oraliniu būdu, tai reiškia, kad virusas patenka į organizmą per užterštą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su sergančiu asmeniu ar užteršta aplinka. ar 2 d. po užsikrėtimo. Pagrindiniai simptomai apima pykinimą, vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą ir kartais karščiavimą. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų.
Paprastai liga praeina savaime be gydymo, tačiau jei simptomai užsilaiko ilgesnį laiko tarpą, ypatingai, vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms - reikėtų kreiptis į gydytoją. Žmonės, kurie persirgo noro virusu, įgyja imunitetą, bet labai trumpam laikui, tad liga gali atsinaujinti.
Inkubacinis periodas
Noro viruso inkubacinis periodas gali būti trumpesnis nei roto viruso, dažniausiai jis trunka nuo 12 h. iki 2 dienų.
Mayo klinikos minutė: Ką daryti sergant norovirusu (arba skrandžio gripu)
Kaip gydomos šios virusinės infekcijos?
Specifinio gydymo nuo rota bei noro virusų nėra. Taikomas palaikomasis, simptominis gydymas. Svarbiausias momentas - užtikrinti sergančiojo rehidraciją per os ar į/v tirpalais, atsiradusią po itin dažno vėmimo ir/ar viduriavimo.
SVARBU! Intraveninę terapiją gali paskirti tik gydytojas. Intraveninė terapija atliekama tik kvalifikuotų specialistų, turinčių reikiamos patirties ir žinių. Kiekvienu atveju, skiriant vitaminų lašelines ar kitas intraveninės terapijos formas, gydytojas nustato tinkamą vaisto ar papildo dozę bei vartojimo dažnį, remdamasis išsamia paciento sveikatos būklės analize.
Kada dažniausiai sergama roto ir noro virusais?
Dažniausiai tiek noro, tiek roto virusais sergama žiemą ir ankstyvą pavasarį. Žiemą žmonės dažniau būna uždarose patalpose, o tai palengvina virusų perdavimą per artimą kontaktą ar prisilietimą prie užkrėstų daiktų, tokių kaip: turėklai, durų rankenos, stalviršiai ir t.t.
Patalpų dezinfekcija
Dezinfekcija dažnai yra siejama su Covid-19 pandemijos laikotarpiu, tačiau jos svarba išlieka aktuali ir kasdieniame gyvenime. Patalpų dezinfekavimas sumažina infekcijų riziką tiek namuose, tiek darbo vietose, ypač šaltuoju metų laiku, kai sergamumas didesnis. Itin daug bakterijų, virusų, grybelių, alergijų sukėlėjų kaupiasi ore ir ant dažnai naudojamų paviršių (stalų, rankenų, kėdžių, bendro naudojimo technikos, darbo priemonių), todėl svarbu juos kruopščiai valyti, dažnai vėdinti patalpas ir rūpintis dezinfekcijos profilaktika.
Jei norite apsaugoti patalpose besilankančius žmones ir darbuotojus nuo virusų ir galimų infekcijų plitimo, reikėtų reguliariai atlikti profilaktinę dezinfekciją. Taip aplinka išliks apsaugota nuo grybelių, virusų ir bakterijų. Šios dezinfekcijos metu dezinfekciniu skysčiu yra plaunami ir valomi visi dažnai liečiami paviršiai bei grindys.
Jei žinote arba numanote, jog patalpose lankėsi užsikrėtęs žmogus, rekomenduojame rinktis greitąją dezinfekciją, kurią atlieka mobili, greitai reaguojanti komanda.
Kaip apsisaugoti nuo roto ir noro virusų?
- Reguliariai dezinfekuokite paviršius ir daiktus ypatingai tuos, kurie yra dažniausiai liečiami, tiek Jūsų pačių, tiek kitų žmonių.
- Tualetas yra vieta, kurioje tikimybė užsikrėsti roto virusu yra didžiausia, tad ypatingą dėmesį skirkite tualeto kambario švarai palaikyti ir paviršių dezinfekavimui.
- Paskiepykite vaikus roto viruso vakcina, didžiausia tikimybė susirgti roto virusu su sunkiomis komplikacijomis turi vaikai bei kūdikiai, tad vakcina vaikams, kūdikiams yra esminė. Suaugusiems skiepų nuo roto viruso nėra.
- Kuo dažniau bus plaunamos rankos, tuo mažesnė rizika užsikrėsti.
- Jeigu susirgo šeimos narys, norint apsisaugoti reikės dezinfekuoti ir paviršius namuose, ypač dažnai dezinfekuoti tualetą, vonios kambarį.
- Ligonis turi būti izoliuotas atskirame kambaryje, naudoti atskirą rankšluostį, patalynę, indus.
- Ligonio kambarys ir bendro naudojimo patalpos turi būti valomos drėgnu būdu 2 kartus per dieną, dažnai vėdinamos.
- Naudojamas karštas vanduo ir buitinės valymo arba dezinfekuojančios valymo priemonės.
- Patalynė skalbiama karštesniame nei 60 ºC temperatūros vandenyje.
- Ligonio daiktai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, skalaujami karštu vandeniu.
- Laikytis subalansuotos mitybos.
Ar egzistuoja skiepai nuo roto viruso?
Šiuo metu yra du skirtingi roto viruso vakcinos tipai skirti kūdikiams bei mažiems vaikams:
- Rotaviruso vakcinos yra peroralinė - geriama vakcina. Kurios skiriamos tik kūdikiams ir mažiems vaikams, kaip dalis rutininės vakcinacijos programos.
- Šios vakcinos padeda sumažinti roto viruso viduriavimo ir vėmimo riziką, taip pat mažina sunkių komplikacijų pavojų. Dažniausios vakcinos dozės yra 2-3, tačiau prieš pradedant vakcinaciją svarbu pasitarti su gydytoju.
Rotovirusinės infekcijos vakcina yra įtraukta į Lietuvos vaikų skiepijimo kalendorių ir yra valstybės finansuojama. Suaugusiems vakcinų nuo roto viruso infekcijos nėra. Vakcinos nuo noro viruso bei vakcinos nuo roto viruso suaugusiems kol kas nėra.
DUK
1. Koks gydymas skiriamas roto ir noro virusų atveju?
Dauguma atvejų roto ir noro virusų infekcijos išnyksta savaime per keliolika ar kelias dienas. Sunkesniais atvejais gali prireikti gydytojo konsultacijos ir tolimesnio gydymo.
2. Ar yra vakcinos nuo roto ir noro virusų?
Šiuo metu yra vakcina nuo rotaviruso infekcijos, kuri skiriama tik kūdikiams ir mažiems vaikams, kaip dalis rutininės vakcinacijos programos.
3. Kaip atskirti roto virusą nuo apsinuodijimo?
Roto viruso simptomai dažniausiai prasideda palaipsniui, o apsinuodijimo maistu simptomai dažnai prasideda staiga po užteršto maisto suvartojimo.
tags: #noro #virusas #kaip #dezinfekuoti #patalpas