Nekilnojamojo turto dovanojimas yra viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau prieš dovanojant turtą svarbu žinoti kelis esminius aspektus, kurie užtikrins teisingą ir sklandų perleidimo procesą. Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo dovanojimo dukrai klausimus, susijusius su mokesčiais ir teisiniais aspektais Lietuvoje. Sužinosite, kokie mokesčiai taikomi dovanojant žemės sklypą, kokie dokumentai reikalingi ir kokie yra dovanojimo sutarties ypatumai.
Dovanojimo sutartis ir jos forma
Vienas iš svarbiausių aspektų nekilnojamojo turto dovanojimo sandoryje - sutartis. Nesvarbu, ar dovanojate žemės sklypą, butą ar namą - svarbu laikytis teisinių formalumų, kad išvengtumėte galimų problemų ateityje.
Dovanojimo sandoris yra dvišalis, todėl jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jį priimančio asmenų suderinta valia. Taigi, dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis.
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų (14 500 eurų), turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Tokiai dovanojimo sutarčiai, patvirtintai notaro, bus taikomas notarinių veiksmų įkainis, nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr.
Svarbu: Sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį, būtina kreiptis į notarą, kad būtų užtikrintas sutarties teisėtumas ir galiojimas.
Dokumentai, reikalingi dovanojant žemės sklypą
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant žemės sklypą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių.
Kiekvienu atveju, dovanojant žemės sklypą sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t. Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Pagrindiniai dokumentai, reikalingi nekilnojamojo turto dovanojimui:
- Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai: tiek dovanotojo, tiek apdovanotojo pasai arba asmens tapatybės kortelės.
- Turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: prieš dovanojant turtą būtina pateikti turto nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pvz., nekilnojamojo turto Registrų Centro išrašas, pirkimo-pardavimo sutartis, kadastrinių matavimų byla, žemė sklypo planas ir kt.
- Turto vertinimo ataskaita: norint objektyviai nustatyti dovanojamo turto rinkos vertę ateityje išvengiant ginčų ar neteisingo apmokestinimo.
Mokesčiai, taikomi dovanojant žemės sklypą
Nekilnojamojo turto dovanojimas pirmos eilės giminaičiams - tėvams, vaikams, broliai ir seserys, sutuoktiniams, seneliams - nėra apmokestinamas. Tai reiškia, kad gavėjas nereikia mokėti mokesčių valstybei, o dovanotas turtas turi būti deklaruojamas tik tuomet, kai įvyksta registracija VĮ Registrų centre.
Jei nekilnojamasis turtas dovanojamas asmenims, kurie nėra pirmos eilės giminaičiai, mokesčiai privalomi, jei turto vertė viršija 2500 EUR. Tokiu atveju dovanos gavėjas turi sumokėti 15 proc.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės.
Jei dovanojate žemės sklypą dukrai, GPM mokėti nereikės, nes dukra yra artimas giminaitis.
Svarbu: Pasidomėkite galiojančiais mokesčių įstatymais, kad išvengtumėte netikėtumų ir užtikrintumėte, jog visos finansinės prievolės yra tinkamai įvykdytos.
Mokesčių tarifai ir slenksčiai
Pagal Lietuvos mokesčių įstatymus, dovanų vertė yra vertinama kartu su kitomis metinėmis pajamomis, kurios yra ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių.
Jei bendra, gyventojo gauta, suma per metus neviršija 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), tai dovanų vertė apmokestinama 15 proc. pajamų mokesčio tarifu.
Tačiau, jei dovanų ir kitų pajamų, kurios gautos ne iš darbo santykių, suma viršija 120 VDU, tokių pajamų viršijančiai daliai taikomas didesnis 20 proc. pajamų mokesčio tarifas.
Svarbu paminėti, kad deklaruoti iš kitų gyventojų gautas didesnes nei 2,5 tūkst. eurų vertės dovanas, bei sumokėti pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą pajamų mokestį, iki kitų metų gegužės 1 d., turi dovaną gavęs asmuo.
Notaro mokestis
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų.
Nekilnojamojo turto dovanojimas | Teisinėkonsultacija.lt
Dovanotojo teisės ir apribojimai
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.
Paveldėto turto pardavimas
Dažnai kyla klausimas, ar galima parduoti dovanotą nekilnojamąjį turtą ir kokie yra mokestiniai aspektai. Parduoti dovanotą turtą galima, tačiau reikia atsižvelgti į mokesčių aspektus, kurie gali skirtis priklausomai nuo gavėjo giminystės laipsnio ir turto vertės.
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) gautam pelnui bus taikomas jei:
- Turtą parduosite nuosavybės teise neišlaikę 10 m.
- Pelnas apskaičiuojamas iš pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos parduodamo turto kainos atėmus dovanojimo sutartyje nurodytą turto kainą.
- Pažymėtina, kad apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp gautos už nekilnojamąjį turtą pardavimo pajamų sumos ir parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo kainos, į šią kainą įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu.
Pavyzdys
Dovanų iš dėdės gavote 2 kambarių butą Vilniuje, kurio vertė dovanojimo dienai - 120 000 Eur. Tais pačiais metais daugiau dovanų negavote. GPM apmokestinamos vertės apskaičiavimas: 120 000 Eur - 2500 Eur = 117 500 Eur. Jei ši dovana būtų gauta iš pirmos eilės giminačių, tai jokie mokesčiai taikomi nebūtų.
VMI ir deklaravimas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prižiūri dovanų deklaravimą ir apmokestinimą, siekia užtikrinti mokesčių įstatymų laikymąsi.
Jei suma neviršija 2500 eurų ir yra gauta iš artimų giminaičių - gyventojų pajamų mokestis (GPM) nėra taikomas, tačiau ją būtina deklaruoti VMI.
Kada reikia deklaruoti piniginę dovaną metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje?
- Jei gauta pinigų suma iš artimųjų neviršija 2500 eurų per metus, deklaruoti nereikia.
- Jei suma viršija 2500 eurų, bet gauta iš artimo giminaičio - deklaruoti reikia, nors mokesčių mokėti nereikės.
- Jei dovana gauta ne iš artimo asmens (pvz., draugo, pusbrolio, tetos ir kt.) ir viršija 2500 eurų - ją reikia deklaruoti ir sumokėti GPM (15 % nuo viršijančios sumos).
Kokius dokumentus reikia pateikti VMI?
Jei deklaruojate dovaną - VMI gali paprašyti:
- Pinigų dovanojimo sutarties (jei buvo sudaryta);
- Banko pavedimo išrašo, įrodančio dovanos pervedimą;
- Paaiškinimo apie gautas lėšas (ypač jei jos viršija limitus).
Šie dokumentai reikalingi ir apskaičiuojant pajamų mokestį.
Ar dovanojimas turi būti patvirtintas notaro ar dovanojimo sutartimi?
Pagal įstatymus, dovanojimo sutartis neprivalo būti tvirtinama notaro, jei:
- Dovana yra piniginė ir;
- Ji perduodama bankiniu pavedimu.
Tačiau rašytinė dovanojimo sutartis yra rekomenduojama, ypač jei suma didesnė arba, jei norite turėti aiškų įrodymą dėl galimų klausimų ateityje.
Be to, dovanos iš artimų giminaičių yra nedeklaruojamos pajamų mokesčio deklaracijoje, nepriklausomai nuo jų vertės.
Teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.