Perskaičius daugybę klausimų, susidaro įspūdis, jog Jus viduje kamuoja klausimas: kaip būti gera mama, kai vaikai jau yra suaugę? Tai klausimas, kuris kamuoja ne vieną mamą ar tėtį, turinčius 20 - 30 metų vaikus.
Ši situacija, kai vaikai žengia pirmuosius suaugusiųjų žingsnius, kelia nerimą tiek tėvams, tiek vaikams. Tėvams norisi, kad vaikai kažko pasiektų ir gyventų pilnavertį gyvenimą. Todėl jie kiek galėdami stengiasi padėti vaikams įvairiais būdais: dažnai patardami, duodami pinigų, ieškodami už pačius vaikus būsto, darbo ar antrosios pusės. Toks tėvų elgesys vaikams sukelia pyktį, nes jiems atrodo, kad tėvai nepasitiki jais ir mano, jog jie negali būti savarankiški. Savo pyktį jie išreiškia keikdamiesi, grubiai elgdamiesi, kalbėdami pakeltu tonu. O siekį būti savarankiškais rodo per norą turėti savų pinigų ir leisti laisvalaikį taip, kaip jiems norisi.
Suprantu, jog toks vaikų elgesys, gali sukelti daug nemalonių jausmų: pykti, liūdesį, gėdą. Taigi, norisi papasakoti, ką dauguma 20 - 30 amžiaus jaunuoliai išgyvena. Šiame periode kiekvienas jaunuolis siekia suprasti, kurioje srityje norėtų tobulėti ir siekti karjeros. Taip pat šiame amžiaus tarpsnyje jaunuoliai ieško antrosios pusės, su kuria susies visą savo gyvenimą. Tiek karjera, tiek antroji pusė yra labai svarbūs kiekvieno suaugusiojo gyvenime.
Todėl šios paieškos sukelia daug nerimo, įtampos, jaunuoliai nori kuo greičiau atrasti savą vietą po saule. Tai norisi padaryti savarankiškai ir be kitų pagalbos, patarimų. Tačiau tai nereiškia, jog vaikams nėra svarbi Jūsų nuomonė, palaikymas. Jiems iš tiesų labai svarbu žinoti, jog juos palaikote, kad jais didžiuojatės ir kad juos gerbiate.
Be to, šiame periode (kai Jūsų vaikams yra nuo 20 - 30 m.) tiek Jūs, tiek Jūsų vaikai yra pasimetę. Sunku suprasti, kokį vaidmenį tėvai užima jaunuolių gyvenime, o kokį jaunuoliai tėvų. Tėvams sunku susitaikyti, jog jie jau nebegali turėti įtakos savo vaikų pasirinkimams. Vaikams skaudu, kad tėvai nesididžiuoją jų pasiekimais, o vis daugiau iš jų reikalauja. Bet tiek tėvai, tiek vaikai nori gerai sutarti tarpusavyje.
Todėl ir klausiate: ką galėtumėte padaryti, kad geriau sutartumėte su savo vaikais?
Patarimai, kaip pagerinti santykius su suaugusiais vaikais
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti jums geriau suprasti ir palaikyti ryšį su savo suaugusiais vaikais:
- Stenkitės kuo geriau pažinti juos. Domėkitės jų gyvenimu, pomėgiais, darbu, draugais. Paprašykite papasakoti, kaip praėjo jų diena, pasidalinkite, kaip praėjo Jūsų diena. Drauge su jais pasidžiaugite jų pasiekimais, paguoskite, kai jiems nepasisekė.
- Priimkite savo vaikus tokius, kokie jie yra. Nei vienas iš mūsų nėra tobulas: kiekvienas turime gerų ir blogų savybių, kiekvienas savo poelgiais didžiuojamės, dėl kai kurių poelgių gėdijamės. Todėl mokykitės pastebėti tas vaikų savybes, poelgius, kurie pradžiugina, kuriais galima didžiuotis ir parodykite jiems tai.
- Neprisiimkite už vaikus atsakomybės. Jūsų vaikai jau yra suaugę, patys gali nuspręsti, kas jiems geriausia gyvenime. Šiuo metų Jūsų vaidmuo yra išklausyti juos, patarti ar pagelbėti, kai jie paprašo.
- Gerbkite jų pasirinkimus. Stenkitės nevertinti veiklų, kuriomis užsiima Jūsų vaikai, ar žmonių, su kuriais jie bendrauja. Galite išreikšti savo nerimą dėl to, su kuo jie bendrauja ir kokia veikla užsiima, bet neliepkite nutraukti draugystės ar veiklos.
- Padėkite vaikams suvokti savas atsakomybes. Kadangi Jūsų vaikai siekia būti savarankiškais, jie turi suvokti, kad savarankiškumas siejasi su atsakomybe. Todėl suteikite jiems daugiau atsakomybės namuose (jei gyvena drauge su Jumis namuose), paprašykite, kad padėtų gaminant valgį, tvarkant kambarius, skalbiant rūbus ir t.t.
- Supraskite, jog keičiasi vaikų prioritetai. Anksčiau, kai vaikai buvo jaunesni, jiems tėvai buvo patys svarbiausi žmonės ir Jūs turėjote įtakos jų sprendimams. Dabar vaikai jau siekia sukurti savo šeimą, atrasti veiklą, kurioje galėtų save realizuoti, todėl vaikai rečiau prisimena savo tėvus. Tačiau tai nereiškia, jog jiems nerūpi tėvai.
- Sukurkite bendras šeimos tradicijas. Drauge su antrąja puse aptarkite, kokių santykių su vaikais norėtumėte ir drauge pagalvokite, kokiomis progomis norėtumėte suburti šeimą drauge. Pavyzdžiui, galite visa šeima susitarti, jog kiekvieną sekmadienį susirinksite šeimos pietų. Taip pat galite susitarti, jog tris kartus per savaitę susiskambinsite ir pasidomėsite, kas naujo kiekvieno gyvenime.
- Dalinkitės savo patirtimi. Būkite atviri ir bendraudami su vaikais pasidalinkite, kaip jūs pasirinkote savo profesiją, kaip supratote, kad jūsų antroji pusė tikrai yra TAS/TA vienintelis (-ė), su kokiais sunkumais susidūrėte, kokiais poelgiais didžiuojatės ir pan.
- Atraskite veiklą, kuri jus domintų. Vaikai tampa vis savarankiškesni, daugiau laiko skiria darbui, antrai pusei, laisvalaikiui, pomėgiams ir Jūs turite vis mažiau įtakos jų sprendimams. Kad nesijaustumėte vieniši, skirkite laiko veiklai, kuria jau seniai norite užsiimti. Gal norite pradėti lankyti šokių pamokas? Gal daugiau pakeliauti? Gal daugiau praleisti laiko su draugais? Gal dažniau nueiti į teatrą?
Pasaulyje yra tik vienas tobulas vaikas. Ir jį turi kiekviena mama.
Kaip būti pakankamai gera mama: 5 požymiai
Tobulų mamų nebūna, apie tai rašėme ne kartą. Kaip būti pakankamai gera mama, kokios ir reikia vaikui, informacijos gausybė. Lengviname jums gyvenimą ir pateikiame trumpą santrauką - 5 požymiai, kad esate gera mama.
- Gera mama yra ta, kuri… yra
Gera mama yra ta, kuri augina savo vaiką ir atliepia jo poreikius čia ir dabar. Ne ta, kur išvažiuoja už jūrų marių „uždirbti pinigų“ ne ta, kuri daro karjerą ir vaiką mato tik miegantį naktį. - Gera mama yra ta, kuri nuramina ir paguodžia
Mama turi mokėti tvarkytis su savo emocijom, būti emociškai stabili, tada ji suteiks gyvybiškai svarbų saugumo jausmą vaikui. Jeigu vaikui susižeidus ar išsigandus, jis nurimsta jūsų glėbyje, jeigu piktą „Nerėk“ jums kartais pavyksta pakeisti į „Viskas gerai, aš tave myliu“, vadinasi šį punktą jūs išpildote su kaupu. - Gera mama yra ta, kuri pripažįsta, kad klysta
Tam, kad galėtumėte būti gera mama, jūs turite klysti. Tai - privaloma sąlyga. Jeigu pasaulyje būtų idealių mamų, jų vaikams būtų ne pyragai, nes augdamas šalia tokios tobulybės, vaikas neišmoktų suprasti ir valdyti tokių savo emocijų kaip liūdesys, nuoskauda, pyktis ir pan. Niekada neklysti norinčios mamos kelia sau ir vaikams per didelius reikalavimus. Jų neišpildęs vaikas jaučiasi nevykėliu. Taigi, klysti, suprasti savo klaidas, atsiprašyti ir iš jų pasimokyti yra tai, ko reikia. - Gera mama yra ta, kuri skiria laiko sau
Tačiau labai svarbi sąlyga, kad laikui bėgant mama nepamirštų ir savęs, kaip asmenybės. Savo pomėgių, savo svajonių ir siekių. Kad nepamirštų esanti ne tik mama, bet ir žmona, duktė, draugė, kolegė. - Gera mama yra ta, kuri nesigėdija savo jausmų
Tai mama, kuri atpažįsta savo jausmus - pyktį, nuovargį, nerimą, baimę ir kt. Ji supranta, kad visi jausmai - ir teigiami, ir neigiami - yra legalūs, ir nereikia jų bijoti. Tai žinant, nebe toks svarbus tampa aplinkos spaudimas būti „tobula“.
Neturime stengtis būti tobuli, taip sau tik pakenksime. Užtenka būti „pakankamai gera mama“ sau. Net jei ne visada pavyksta pasirūpinti savimi, galime išlikti švelnūs ir save palaikyti.
Kaip elgtis, jei vaikystė buvo sunki
Ne visi augome darniose ir rūpestingose šeimose, atliepiančiose ne tik fizinius, bet ir emocinius mūsų poreikius. Deja, neįmanoma pakeisti savo tėvų ar vaikystės patirčių. Nesvarbu, kiek žmogui metų, vaikystės nuoskaudos gali lydėti visą gyvenimą. Jei teko patirti sunkią vaikystę, net ir suaugus gali būti jaučiamas besąlygiškos tėvų meilės, dėmesio, pripažinimo trūkumas. Tai daro įtaką žmogaus požiūriui į pasaulį ir save, apsunkina asmeninius santykius, trukdo pasitikėti savimi ir kitais.
Negalime grįžti atgal į praeitį ir priversti tėvų elgtis kitaip, atliepti mūsų poreikius. Pasitaiko, kad tėvų nepriežiūrą ar nuolatinius užgauliojimus patyrę asmenys gyti pradeda tik atsiskyrę nuo šeimos narių, kurių elgesys žalojantis, toksiškas. Kai, užuot kaltinę tėvus ar bandę juos pakeisti, energiją nukreipiame į savęs auginimą, galime patys sau tapti stipria atrama. Tiesa, atsiriboti nėra paprasta. Visuomenė ar net artimieji gali smerkti dėl tokio pasirinkimo.
Pasak patyčių kultūrą tyrinėjančios mokslininkės Dorothy Suskind, jis galėtų skambėti maždaug taip: „Mieloji (-asis), esi drąsi (-us) ir stipri (-us). Matau, kad tau sunku pasitikėti naujais žmonėmis ar pasiūlymais, nes užaugai tarp žmonių, kurie nuolat nuvildavo. Bet dabar jau yra kitaip. Tu susikūrei savo saugų draugų ratą, radai patikimų ir įkvepiančių žmonių bendruomenę. Jau gali save apsaugoti. Išmokai išgirsti savo kūno signalus ir pasitikėti vidiniu jausmu, atsitraukti nuo žmonių, greta kurių jautiesi nesaugiai, leistis į santykius tik tada, kai jie atitinka tavo vertybes. Tau puikiai sekasi. Didžiuojuosi Tavimi.
Taip pat labai svarbu prisiminti, kad nesame kalti dėl to, ką teko patirti. Nepaisant visuomenės stereotipų ir tabu, kartais būtina pripažinti, kad ne visos mamos yra pakankamai geros mamos, ir papasakoti savo istoriją. Terapeutas, partneris ar draugas gali išklausyti ir padėti pamatyti, kiek stiprybės ir vidinės tvirtybės savyje turite.
Esminis dalykas - mokytis kurti sveikus santykius, brėžti ir apginti savo ribas.
Kaip išlikti gera mama net ir pavargus
Psichologai tvirtina, kad dauguma mamų gailisi, kai kartais nesugeba rasti to lašo kantrybės savo vaikams. Andrea Loen Nejer, pati būdama psichoterapeutė, taip pat patyrė šį laikotarpį. Kartu su šiuo tikslu, atsirado ir kitas - išmokyti kitus tėčius ir mamas būti gerais tėvais.
Štai keletas patarimų, kaip išlikti ramiai ir gerai mamai net ir pavargus:
- Kiekvieną kartą, kai pastebėsite vėl išpiltą pieną, išmėtytus žaislus ar netgi sprunkantį nuo jūsų vaikų katiną, išlikite ramūs. Sustokite, giliai įkvėpkite ir supraskite: visi šie momentai gali tapti pačiais džiaugsmingiausiais prisiminimais.
- Kai jūsų vaikas nenustygsta vietoje, negrasinkite jam ir patys neisterikuokite. Mažyliai neturi problemų sprendimo įgūdžių, todėl ir jų reakcija atrodo agresyvi. Kad nuraminti tokius išpuolius, būkite santūrūs.
- Stenkitės dažniau užduoti klausimą sau: kodėl vaikas sudirgęs, blogai nusiteikęs? Jūsų uždavinys - reaguoti į vykstančius procesus taip, kad mažylis nepagalvotų, kad jo nemyli ar negerbia. Gero auklėjimo garantija yra emocinis saugumas.
- Proto aiškumas paprastai ateina su ašaromis. Ir čia kalba ne apie vaikus, o apie tėvus. Kartais, kai jau atrodo, kad visai nebėra jėgų, leiskite sau išsiverkti. Tokiais momentais suaugusiesiems tampa lengviau, o vaikai pradeda galvoti apie savo poelgius.
- Jeigu jūs norite suspėti visur ir visada augindami mažus vaikus, tai darote didelę klaidą. Suvokite, kad jei norite išsaugoti savąjį AŠ, privalote savo poreikiams skirti daugiau laiko. Pagalvokite, ko konkrečiai jums trūksta ir leiskite sau tai.
Visi pokalbiai su vaikais turi vykti tik tada, kai jūs esate ramūs. Tokiu atveju, vaikai visada bendraus su lygiaverčiais tėvais. Jeigu chaosas tvyro ne tik jūsų namuose, bet ir jūsų širdyje, tai priminkite sau apie tai, jog reikia prisėsti ir pamastyti. Jūsų užduotis - apgalvoti, kur yra šių veiksmų priežastis ir kaip tai galima išspręsti. Stenkitės save ir savo santykius su vaiku užpildyti darna! Tai padės paversti vaikų auklėjimą pačiais laimingiausiais jūsų gyvenimo momentais.
Ar aš gera mama? Kaip įvertinti save
Aš niekad nesupratau kodėl moterys galvoja, kad kuo labiau save kankins, kuo stipriau kals save prie kryžiaus, tuo geresnės mamos bus. Ar matydamas išsekusią, liūdną ir piktą, vaikas turėtų jaustis turintis geriausią mamą pasaulyje? Dieve mano, iš kur atsiranda tokios idėjos ir patarimai? Tokie straipsniai.
Mielos mamos, kad ir ką beperskaitytumėte, žinokit, kad jūs esat pačios geriausios mamos pasaulyje. Ir tai apsprendžia ne jūsų mažylio migdymo būdas, ar mėnesių skaičius, kai jam davėt savo pienelį. O ta besąlygiška meilė jam, kuri užgimė tą pačią minutę, kai suvokėt, jog jis spurda jums po širdimi.
Visos turi tokių akimirkų, kad ir ką besakytų. Ir visada tokių akimirkų bus, net kai tie mažyliai jau turės savų vaikų. O tuos pirmus mėnesius reikia tiesiog išlaukti, nes kai mažylis pradeda šypsotis, pasidaro lengviau, nes dėl tos šypsenos nebelieka bemiegių naktų, nuovargio, draugų ilgesio ar kitų "blogų" jausmų, atrodo padarytum viską, kad tik kuo ilgiau matytum tą bedantę šypsenėlę.
Sakyčiau atvirkščiai - gyvenimas tapo harmoningesnis. Ir žinokite viskas, kas taip sureikšminama: šikniuko plovimas, bambytės, akyčių, ausyčių valymas, sauskelnių keitimas ir visi kiti priežiūros klausimai.... jie įvyksta taip natūraliai ir tikrai bet kuri mama ar tėtis juos galės atlikti.
Motinystė tai nėra "sėdėjimas namuose". Kiekvienos iš mūsų yra individualus apsisprendimas, kiek tuose namuose sėdėsime. Šiais laikais tikrai gali būti aktyvi mama, yra tiek priemonių - pientraukiai, buteliukai, termosiukai, nešyklės. Tiek veiklų yra su mažyliais: įvairios pamokėlės, mankštėlės, baseinai ir t.t.
Taigi aš tapau MAMA. Keistas žodis, kai dar pats tam tikra prasme jautiesi vaikas ir kartais pažiūrėjęs į savo gyvenimą iš šono, negali patikėti, kad žaidi suaugusiųjų žaidimą. Bet dabar neabejoju savimi, vis dar bijau ir nuolat stengiuosi mokytis atliepti visus vaiko poreikius, ypač emocinius. Kai kas ateina iš knygų, kai skaitai ir atrodo, kad žinojai tai, nes tave taip pat tie suaugusiųjų žodžiai ar poelgiai skaudino ar atvirkščiai malonindavo ir drąsindavo, kai kas ateina iš prisiminimų, kai prisimeni, kaip tau pačiai norėjosi, kad mama su tavimi pažaistų, o ne nupirktų kažką.
Ir kai ateina tas suvokimas, taip norisi visoms aplink pasakyti, kad nelauktų, kad niekada neuždirbs visų pasaulio pinigų, ir kad ir kas bebūtų savo mažyliui visada bus geriausia mama, kad neabejotų savimi. Kad didžiausia vertybė yra ŠEIMA ir laikas su ja.
Pati tapusi mama prisimeni visus tuos kitų mamų pasisakymus, kad gyvenimas prasideda ar įgauna prasmę tik susilaukus vaikų, bet tik pati tapusi mama tai supranti ir staiga visi tie žodžiai ir sentensijos apie mamas, vaikus, šeimą tampa ne tik gražūs, bet ir įgauna prasmę. Ir tas tvirtumo jausmas, kai tiki savo šeima, kai kovoji už ją, atrodo galėtų sugriauti visas sienas. Kai jautiesi saugus, mylimas, mylintis... ramus... TAI YRA TIKRASIS GYVENIMAS.